Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3321-428/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: eI3-3321-428/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00234-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno rajono savivaldybės administracijos, Z. S., M. A., valstybės įmonei Valstybės žemės fondui
Advokatai: Aurelijus Gruodis

Kategorijos

16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-3321-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00234-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 19.4; 55.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant pareiškėjai Kauno apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, L. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovams G. J. ir J. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, Z. S. ir M. A. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydama panaikinti:

1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT) 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“;

2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019-07-22 sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamais administraciniais aktais patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių matavimų duomenys yra neteisingi, o tai lėmė neteisingas Žemės sklypo specialiąsias sąlygas ir naudojimo būdą, galimybę Žemės sklypo savininkui naudoti žemės sklypą.

NŽT 2014-12-22 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas Žemės sklypas (projektinis Nr. 1065), kurio naudojimo paskirtis nurodyta – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat Žemės sklypui buvo numatyta XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga. Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos konkretus plotas žemėtvarkos projekte nenurodytas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.4 papunkčiu, plotas nustatomas (apskaičiuojamas) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Matininkė I. R. 2015-02-09 atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus; 2015-05-28 parengė Žemės sklypo planą M 1:500, kuriame nurodė, kad žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Matininkės parengtos 2015-06-26 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Kadastro duomenų formoje taip pat nurodyta, kad Žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“.

NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal parengtą 2015-06-26 Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

NŽT priėmė 2015-07-17 sprendimą Nr. 7S-311-(14.7.3.) ir sprendimą Nr. 7S-310-(14.7.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendros nuosavybės teise 0,1012 ha ploto žemės sklypą.

NŽT nagrinėjant M. A. 2019-03-15 skundą, kilo abejonių dėl VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės I. R. 2015-06-26 parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų teisingumo.

Atkreipė dėmesį, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5.1.3 papunktyje nurodyta, kad vietovėse, kuriose vidutinis pakrantės nuolydžio kampas yra 10° ir didesnis, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos nustatomos 25 metrų atstumu nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje).

Nurodė, jog NŽT pripažino, kad matininkės 2015-02-09 paženklinimo akte ir atitinkamai parengtoje 2015-06-26 kadastro byloje nurodyti duomenys, ginčo atveju specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų, nes nenustatytas pakrantės apsaugos juostos plotas.

Pažymėjo, kad matininkė I. R. 2019-05-02 parengė naują Žemės sklypo planą M 1:500 ir nurodė, kad Žemės sklypui nustatyta ir 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ ir 0,0008 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „VI – Elektros linijų apsaugos zonos“. Patikslinto Žemės sklypo plano grafinėje dalyje matininkė I. R. nurodė punktyrine linija, kuriai sklypo daliai yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Tie patys duomenys nurodyti ir matininkės I. R. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų formoje.

Skundžiamu NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal 2019-05-02 parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis.

Nurodė, jog NŽT specialistai 2021-05-12 atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) nurodė, jog pagal Žemės sklype esančius Nevėžio upės šlaitų polinkio kampus, vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, o rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra 7–8 laipsnių.

NŽT 2021-05-13 raštu Nr. 7SD-3637-(14.7.104.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ informavo Žemės sklypo savininką apie 2021-05-12 Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes ir kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią matininkę I. R. dėl minėtame patikrinimo akte nurodytų aplinkybių pašalinimo administracine tvarka. Matininkė I. R. 2021-06-11 pateikė atsakymą ir nurodė, kad neturi galimybių atlikti pakartotinių Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kadangi nebedirba įmonėje, kurios veikla būtų susijusi su žemės sklypų kadastriniais matavimais.

NŽT 2021-08-31 gavo Aurelijaus Gruodžio, atstovaujančio Žemės sklypo savininkui Z. S., skundą, jog Z. S. prieštarauja vykdomoms administracinėms procedūroms Žemės sklype.

NŽT 2022-01-21 raštu Nr. 1SD-174-(10.7 E.) prokuratūrai pateikė atsakymą ir dokumentus, informuodama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat būti pareiškėja ar ieškove bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo.

Pažymėjo, jog administracine tvarka Žemės sklype padaryti pažeidimai atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pašalinti, todėl nagrinėjamu atveju, prokuratūroje gavus NŽT 2022-01-21 raštą Nr. 1SD-174-(10.7 E.), atsirado pagrindas prokuratūrai viešojo intereso gynimo tvarka imtis priemonių viešajam interesui ginti, 2022-01-26 kreipiantis su pareiškimu į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo.

Šalies argumentai

Atsakovė su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamais sprendimais buvo patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys.

Pažymėjo, jog skundžiamu NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininkės I. R. 2015-06-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypui buvo nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“.

NŽT specialistai, 2019-04-12 atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-267-(14.7.141.) nurodė, kad Nevėžio upei yra taikytina ir 25 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta nuo upės kranto linijos.

Pažymėjo, kad matininkė pažeidė Tvarkos aprašo 8 punktą, nes nenustatė teritorijos, kuriai taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“.

Skundžiamu NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) minėta klaida buvo ištaisyta, patvirtinant Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės I. R. pakartotinai 2019-05-02 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje Žemės sklypui jau buvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“.

NŽT specialistai, 2021-05-12 atlikę Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) pažymėjo, jog vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, ir rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra tarp 7 ir 8 laipsnių.

Atkreipė dėmesį, jog Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2019-05-02 pakartotinai atlikusi matininkė I. R. neteisingai, nuo Nevėžio upės pakrantės linijos, nustatė pakrantės apsaugos juostos plotą. NŽT 2021-05-31 raštu Nr. 7SD-4064-(14.7.104.) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“ kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią matininkę I. R. dėl nurodytos klaidos taisymo administracine tvarka, tačiau matininkė I. R. neturėjo galimybės ištaisyti klaidos, kadangi nebedirbo įmonėje, kurios veikla būtų susijusi su žemės sklypų kadastriniais matavimais.

Pažymėjo, jog NŽT negali būti pareiškėja bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo. Be to, teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei nekilnojamojo daikto savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Nurodė, jog NŽT negali be Žemės sklypo savininko sutikimo / prašymo tikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenų.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai pažymėjo, jog sutinka su prokurorės pareiškimu ir neprieštarauja, jog skundžiami administraciniai aktai būtų panaikinti, nes skundžiamais administraciniais aktais patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pakrantės apsaugos juostos plotas, nustatyti neteisingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo 5 ir 8 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog Žemės sklypui taikytina pakrantės apsaugos juosta turėjo būti pamatuota nuo Nevėžio upės pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o ne nuo kranto linijos. Skaičiuojant nurodytu būdu pakrantės juostą, keistųsi nustatytos pakrantės apsaugos juostos plotis, todėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos plotas yra tikslintinas. Žemės sklypo kadastrinės bylos duomenys yra neteisingi.

Atkreipė dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. atstovo byloje pateikta 2022-04-12 Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo apskaičiavimo schema neatitinka Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų, kuriais numatyta, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. pateiktoje schemoje intervalai B1–B2, D1–D2, F1–F2 yra matuojami nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos (iš pateiktos schemos nėra aišku, ar intervalai matuojami nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos), atstumas tarp intervalų schemoje yra 15 m. Minėtas atstumas yra per ilgas, todėl neatitinkantis Aprašo 8 punkte numatyto reikalavimo nustatyti 10 m atstumą tarp dviejų taškų. Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. atstovo pateiktos žemėlapio ištraukos yra neinformatyvios, o schemoje žemės paviršius (reljefas) nepavaizduotas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. atstovas advokatas nesutiko su prokurorės pareiškimo reikalavimu panaikinti skundžiamą NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), kadangi šiuo sprendimu buvo suformuotas Žemės sklypas, po šio sprendimo priėmimo įvyko kiti sandoriai, kuriais buvo sukurtos kitiems asmenims teisinės pasekmės. Nors NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Žemės sklypui nenustatyta pakrantės apsaugos juosta, tačiau kiti patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi ir juos naikinti nėra jokio pagrindo.

Pažymėjo, jog neprieštarauja, jog NŽT 2019-07-22 sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), kuriuo neteisingai nustatyta pakrantės apsaugos juosta, būtų panaikintas.

Atkreipė dėmesį, jog UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo apskaičiavimas paneigia teiginius, jog Nevėžio pakrantės šlaitas svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. pritarė prokurorės pareiškimui ir neprieštaravo, jog skundžiami administraciniai aktai būtų panaikinti.

Nurodė, jog Žemės sklypo didžiojoje dalyje neabejotinai yra pakrantės šlaitas. Matininkė I. R. nustatydama Žemės sklypo kadastrinius duomenis neatliko privalomų kartografinių (topografinių) matavimų, todėl nenustatė paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.4 punkto reikalavimus, kuriais numatyta, jog nustatant kadastrinius duomenis kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai.

Pažymėjo, jog Tvarkos Aprašo 8 punktas reikalauja, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas būtų nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Matininkė I. R., pakartotinai nustatydama Žemės sklypo kadastrinius duomenis ir pakrantės apsaugos juostą, pažeidė Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimą, nustatydama apsaugos juostą nuo Nevėžio upės kranto linijos, o ne nuo pakrantės šlaito.

Atkreipė dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. atstovo pateiktas UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimas neatitinka Tvarkos aprašo 4 ir 8 punktų reikalavimų, todėl UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimas ir schema neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikoma įrodymu teisminiame ginče.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas yra NŽT 2015-07-17 sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir NŽT 2019-07-22 sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl vandens telkinio – Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos Žemės sklype, kuris yra Nevėžio upės pakrantėje, nustatymo teisėtumo. Skundžiamu NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta apskritai nebuvo nustatyta ir skundžiamu NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), prokurorės teigimu, Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta nustatyta neteisingai.

Dėl termino kreiptis į teismą

Prokurorė į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų, NŽT priimtų 2015-07-17 ir 2019-07-22, panaikinimo kreipėsi 2022-01-26.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pažymėtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Prokuroro teisė kreiptis į teismą, kad apgintų viešąjį interesą, įgyvendinama prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.).

Visų pirma, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

Nagrinėjamo ginčo atveju nėra abejonių, jog paviršinio vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatymas yra būtinas šio gamtos objekto apsaugai, kuria rūpinasi Lietuvos valstybė. Natūralią gamtinę aplinką, įskaitant vandens telkinius, žemę, jos gelmes, Lietuvos Respublikos Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes, kurios ginamos ir saugomos įstatymais (Konstitucijos 54 str.). Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Prokurorė dėl Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatymo Žemės sklype neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų, kuriais iš esmės nebuvo tinkamai nustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos, teisėtumo gindama būtent viešąjį interesą, nes viešojo intereso gynimas susijęs su Nevėžio upės, kaip visuotinai reikšmingos gamtos vertybės, apsauga.

Kaip pirmiau buvo minėta, įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kuomet prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos prokuratūroje 2017 ir 2019 metais buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens M. A. skundai dėl galimų pažeidimų, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu Žemės sklype. Skundus prokuratūrai pateikusi pareiškėja M. A. nurodė aplinkybes, susijusias su Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos pažeidimais.

Bylos duomenimis, NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, būtent specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, tačiau dėl matininkės klaidos Žemės sklype nebuvo nustatyta Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta.

Kauno apygardos prokuratūroje 2017-08-24 ir 2019-05-08 buvo priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi klaidą dėl nenustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos Žemės sklype pripažino NŽT, kuri 2019-05-03 raštu Nr. 1SD-1052-(7.22 E) informavo prokuratūrą, kad įgyvendindama priskirtas funkcijas imsis priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti, t. y. patikslins kadastro duomenis.

Prokuratūra, įvertinusi aplinkybę, jog NŽT pati pašalins jos veiklos srityje padarytą teisės aktų pažeidimą dėl Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos nenustatymo Žemės sklype, 2019-05-08 atsisakė imtis priemonių viešajam interesui apginti ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pagal kompetenciją pašalinti pažeidimą. NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti (pakeisti administracine tvarka).

Prokuratūroje 2021-11-08 buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens M. A. 2021-11-05 skundas, jog NŽT priimdama NŽT 2019-07-22 sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) padarytų pažeidimų nepašalino. M. A. teigimu, šiuo sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, susiję su Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos nustatymu, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti neteisingai, netinkamai nustatytas Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos plotas.

Prokuratūra dėl minėto skundo aplinkybių išsiaiškinimo 2021-11-09 raštu Nr. 3S-5185 ir 2021-12-14 raštu Nr. 3S-5851 kreipėsi į NŽT su nurodymu informuoti prokuratūrą apie priemones pažeidimui pašalinti.

NŽT 2022-01-21 raštu Nr. 1SD-174-(10.7E.) informavo prokuratūrą, jog neturi teisės kreiptis dėl savo priimtų aktų panaikinimo ir prašė inicijuoti 2019-07-22 sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimą teisme.

NŽT minėtame rašte nurodė, jog teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti, taip pat panaikinti privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis ir tai, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami viešojo administravimo institucijos sprendimu sutikus nekilnojamojo daikto objekto savininkui. Žemės sklypo savininkas Z. S. sutikimo dėl Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo nedavė. NŽT pažymėjo, jog pažeidimas padarytas dėl NŽT veiksmų, todėl NŽT, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą, neturi teisės kreiptis dėl savo priimtų aktų panaikinimo.

Nurodyti duomenys patvirtina tai, kad prokurorė 2022-01-21, gavusi NŽT 2022-01-21 raštą Nr. 1SD-174-(10.7E.), nustatė aplinkybę, jog NŽT nesiims veiksmų pažeidimui pašalinti, todėl prokurorei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant teismo panaikinti prokurorės nurodytus administracinius aktus, kuriais, prokurorės teigimu, patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog prokurorė, gindama viešąjį interesą ir 2022-01-28 kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, nepraleido kreipimosi į teismą vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo NŽT 2022-01-21 rašto Nr. 1SD-174-(10.7E.) gavimo 2022-01-21 prokuratūroje dienos, kadangi tik iš minėto NŽT 2022-01-21 rašto Nr. 1SD-174-(10.7E.) paaiškėjo aplinkybė, jog pati NŽT nesiims administracinių priemonių pažeidimui pašalinti (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Dėl NŽT 2015-07-17 sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ teisėtumo

Bylos duomenys patvirtina, jog NŽT 2014-12-22 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas Žemės sklypas ir Žemės sklypui buvo numatyta „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Minėtu NŽT 2014-12-22 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas nebuvo nustatytas.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, 4 punktas numato, jog paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį. To paties Tvarkos aprašo 4 punkte taip pat numatyta, jog paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla.

Nevėžio upės apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype turėjo būti nustatyta NŽT 2014-12-22 įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01), 32.1.4 papunkčiu, numatančiu, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai.

Bylos duomenys patvirtina, jog NŽT 2014-12-22 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 suprojektuoto Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekte kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015-02-09 matininkės I. R.. Matininkė 2015-05-28 parengė Žemės sklypo planą ir 2015-06-26 Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kadastro duomenų formoje nurodydama, kad Žemės sklypui taikytina 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Žemės sklypo kadastro duomenyse specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta ir jos plotas nebuvo nustatytas ir nurodytas.

Skundžiamu NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ matininkės I. R. 2015 metais nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti ir šiuo sprendimu suformuotas Žemės sklypas.

Byloje nustatyta, jog NŽT specialistai, 2019-04-12 atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte Nr. FD-267-(14.7.141.) nurodė, jog Nevėžio upei taikytina 25 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta nuo upės kranto linijos, kuri matininkės I. R. 2015 metais nustatytuose Žemės sklypo kadastro duomenyse nebuvo nustatyta.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog matininkė I. R., 2015-02-09 atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2015-05-28 parengusi Žemės sklypo planą, 2015-06-26 parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenustatė Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos. Kaip minėta, teisinis pagrindas nustatyti Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostą buvo NŽT 2014-12-22 įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kuriame buvo numatytos Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nustatyta dėl matininkės I. R., atlikusios Žemės sklypo kadastrinius matavimus, klaidos. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrįstų faktinių duomenų ir teisinių pagrindų vertinti, jog Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta Žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ yra nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai.

Pažymėtina, jog skundžiamu NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) buvo ne tik patvirtinti pagal 2015-06-26 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau ir suformuotas pats Žemės sklypas kaip nekilnojamojo turto objektas. Nustatyti kadastro duomenys pagal 2015-06-26 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą neprieštaravo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12 punkto reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje administracinėje byloje kitu skundžiamu NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti, juos papildant ginčui aktualia pakrantės apsaugos juosta, kuri nustatyta NŽT 2014-12-22 įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 pagrindu.

Taigi, skundžiamu NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypui buvo nustatyta, ankstesniuose kadastro duomenyse 2015-06-26 dėl matininkės kaltės nenustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Skundžiamas šioje administracinėje byloje NŽT 2015-07-17 sprendimas Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) nebuvo panaikintas ar pakeistas NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.). Ankstesni, 2015-06-26 nustatyti, Žemės sklypo kadastro duomenys NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) buvo pakeisti (papildyti).

Pažymėtina, jog Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas (papildymas) NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) iš esmės neprieštaravo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54¹ punktui, numatančiam, jog Žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54¹.1 p.).

Nagrinėjamo ginčo atveju skundžiamu NŽT 2015-07-17 sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Žemės sklypui dėl matininkės klaidos nebuvo nustatyta papildoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys buvo keičiami NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.1.2.5 papunktis numato, jog suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys keičiami teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Būtent šią sąlygą atitiko ginčo atvejis, nes žemės sklypui turėjo būti taikoma dar ir kita specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“.

Naikinti skundžiamą NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, pažymėtina, jog visuomenei reikšmingi objektai savininkams priklausančioje žemėje yra saugomi taikant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo institutą, teisinė pareiga laikytis su nuosavybės objektų naudojimu susijusių apribojimų atsiranda nuo atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre dienos (SŽNSĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus skundžiamą NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ būtų panaikintas ir pagrįstai suformuotas Žemės sklypas ir sprendimu patvirtinti kiti teisingai nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys ir specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Tokiu atveju, panaikinus NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), kuriuo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, Nevėžio upė, kaip aplinkos apsaugos objektas, nebūtų apsaugota nuo neigiamų veiksnių ar poveikio ir viešojo intereso apsauga nebūtų įgyvendinta. Taigi, panaikinus NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), viešas interesas nebūtų apgintas.

Dėl nurodytų argumentų prokurorės pareiškimo reikalavimas – panaikinti NŽT 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ – negali būti tenkintinas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį sprendimą, kuriuo teisėtai buvo suformuotas Žemės sklypas ir pagrįstai patvirtinti kiti teisingi Žemės sklypo kadastro duomenys.

Dėl NŽT 2019-07-22 sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo

Kaip jau minėta, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla (Tvarkos aprašo 4 p.).

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiose teritorijose taikomi asmens teisių ribojimai ir šių ribojimų apimtis tiesiogiai priklauso nuo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatyto atstumo (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str., 100 str.).

Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo dalyje „II. Apsaugos juostų nustatymas“ numatyta, jog apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje) (Tvarkos aprašo 5 p.): kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas iki 5° – 5 m (Tvarkos aprašo 5.1.1 p.); kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas nuo 5° iki 10° – 10 m (Tvarkos aprašo 5.1.2 p.); kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas 10° ir didesnis – 25 m (Tvarkos aprašo 5.1.3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkė I. R. 2019-05-02 Žemės sklypui nustatė 0,0201 ha ploto specialiąja žemės ir miško naudojimo sąlygą „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Pakrantės apsaugos juosta buvo nustatyta 20 m atstumu nuo Nevėžio upės kranto linijos.

Taip pat byloje nustatyta, jog, 2021-05-12 atlikę Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, NŽT specialistai surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-311-(14.7.141.), kuriame nurodė, kad Žemės sklypo vakarinėje dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis už 10 laipsnių, rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra apie 7–8 laipsnių.

Liudytojas A. V., 2021-05-12 faktinių duomenų patikrinime dalyvavęs specialistas, ir liudytoja E. G., trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. prašymu atlikusi Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimus, teismo posėdyje paaiškino Žemės sklypo dalyje esančio Nevėžio upės šlaito polinkio kampo skaičiavimo aplinkybes, kurios nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingos sprendžiant NŽT 2019-07-22 sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) teisėtumo klausimą, nes nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo laipsnio apskaičiavimo pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pirmiau minėtų liudytojų A. V. ir E. G. paaiškinimai neabejotinai patvirtino šiai bylai reikšmingą aplinkybę, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

Taigi, matininkė I. R. 2019-05-02 neteisingai nustatė Žemės sklypui taikytiną 0,0201 ha ploto specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ nuo Nevėžio upės kranto linijos, nes Žemės sklypo ribose Nevėžio upės krantas yra su šlaitu ir, pagal Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, pakrantės juosta turėjo būti nustatoma nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos linijos.

Pirmiau minėti duomenys neabejotinai patvirtino, jog VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės I. R. 2019-05-02 Žemės sklypui nustatyta 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ yra nustatyta neteisingai, ne nuo Nevėžio upės pakrantės šlaito viršutinės briaunos linijos, kaip numato Tvarkos aprašo 5 punktas.

Atsakovė NŽT sutiko ir kitos administracinės bylos šalys neprieštaravo, jog skundžiamas 2019-07-22 sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) būtų panaikintas, kadangi Žemės sklypui buvo neteisingai nustatyta žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, nepagrįstai apsaugos juostos plotą nustatant nuo Nevėžio upės kranto linijos.

Nagrinėjamo ginčo atveju, 2019 metais nustatant pakrantės apsaugos juostos plotą, nebuvo įvertintas Nevėžio upės pakrantės šlaitas, o skaičiuojant pakrantės apsaugos juostos plotą nebuvo skaičiuojamas pakrantės polinkio kampas nuo Nevėžio upės šlaito viršutinės briaunos, todėl Žemės sklypui neteisingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytus reikalavimus, nustatyta 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“.

Pažymėtina, jog teismas neturi pareigos įvertinti pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampo laipsnio dydžio pagrįstumą ir pagal jį nustatyti tikslią pakrantės apsaugos juostos išorinę ribą, nes tai nėra teismo kompetencija.

Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Byloje konstatavus faktą, jog NŽT 2019-07-22 sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) patvirtinti neteisingai nustatyti kadastro duomenys, t. y. Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta, kuri buvo nustatyta nuo Nevėžio upės kranto linijos, tačiau ne nuo Nevėžio pakrantės šlaito viršutinės briaunos, skundžiamas NŽT 2019-07-22 sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Prokurorės pareiškimas tenkintinas iš dalies, kaip pirmiau minėta, NŽT 2019-07-22 sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, prokurorės pareiškimo dalis dėl NŽT 2015-07-17 sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019-07-22 sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015-07-17 sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė