- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2-621-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01423-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Atsakovas
- Ž. L.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Ž. L. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, ieškinį atsakovui Ž. L. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 10 d. teisme buvo priimtas ieškovės bankrutavusios Ž. L. IĮ, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, ieškinys atsakovui Ž. L. dėl 7 848,71 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas – paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) buvo įteiktos ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijos. Atsakovas įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovo atsiliepimui pateikti baigėsi. Šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė. Kadangi ieškovė ieškinyje prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinio pareiškimą ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla Ž. L. IĮ, bankroto administratoriumi paskirtas Marius Žvinklis. Atsakovas buvo Ž. L. IĮ savininkas ir vadovas, kuris nutartimi buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Atsakovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo egzistavo ilgą laiką, tačiau atsakovas, žinodamas realią įmonės finansinę būklę, neįgyvendino jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimu – juridinio asmens vadovo ir/ar įmonės savininko (dalyvio) pareiga, esant nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pareiškimą teismui dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius. Įmonės įsiskolinimas VSDFV Marijampolės skyriui ėmė formuotis nuo 2014 m. sausio 31 d., kai iki tada nebuvo apmokėtas įsiskolinimas už 2014 m. sausio mėn. Vėliau įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui augo, todėl nuo 2014 m. sausio 31 d. buvusios 52,13 Eur (180 Lt) skolos, įmonės įsipareigojimai išaugo iki 5 400,84 Eur. Įmonė 2014 m. sausio mėn. buvo nemoki, neturėjo jokio turto, o dėl atsakovo kaltės (nesavalaikio įmonės bankroto) įmonės įsipareigojimai kreditoriui išaugo. Atsakovas dar 2014 m. sausio mėn. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šią pareigą pažeidė (neteisėtas neveikimas), todėl atsakovas privalo atlyginti įmonės nuostolius, susidariusius nuo 2014 m. sausio 31 d. Žalą sudaro dėl nesavalaikio įmonės bankroto nuo 2014 m. sausio 31 d. išaugusi įmonės skola VSDFV Marijampolės skyriui ir įmonės bankroto administravimo išlaidos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo, apmokėti įmonės įsipareigojimų kreditoriui ir bankroto administravimo išlaidų. Dėl to, jog atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaugusios (padidėjusios) žalos dydis įmonei sudaro 7 848,71 Eur, kuriuos sudaro: 5 348,71 Eur išaugusi įmonės skola VSDFV Marijampolės skyriui nuo 2014 m. sausio 31 d. buvusios 52,13 Eur skolos iki Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintos 5 400,84 Eur skolos ir įmonės bankroto administravimo išlaidos, patvirtintos įmonės kreditorių 2017 m. rugpjūčio 21 d. susirinkime, kurias sudaro 2 500,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui. Kadangi ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu jokio turto neturėjo, bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais padaręs ieškovei ir jos kreditoriams žalą privalo ją atlyginti.
Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos ieškiniu (e. b. l. 1–6), Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. birželio 29 d. nutartimis (e. b. l. 7–9, 14), Mariaus Žvinklio 2018 m. spalio 8 d. išankstine sąskaita faktūra (e. b. l. 10), 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolu (e. b. l. 11–13), Sodros raštu apie įmokas ir delspinigių (e. b. l. 15–16), VĮ Registrų centras išrašu (e. b. l. 17).
Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota ir nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
Pareiga atsakovui, kaip Ž. L. IĮ vadovui, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, kilo tiek iš įstatyminių nuostatų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), tiek ir iš Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarties. Tačiau atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad jau 2014 m. sausio 31 d. Ž. L. IĮ buvo nemoki: tuo metu įmonė turėjo pradelstų skolų, o duomenų apie tuo metu turėtą turtą byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad 2014 m. sausio 31 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė buvo nemoki. Atsakovui, kaip įmonės vadovui bei savininkui, turėjo būti žinoma, kad įmonė yra nemoki, todėl pripažintina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo jau tuo metu pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovas to nepadarė. T. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes neįgyvendino jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei (o taip pat ir jos kreditoriams) buvo padaryta žala, lygi 7 848,71 Eur, kuriuos sudaro: 5 348,71 Eur išaugusi įmonės skola VSDFV Marijampolės skyriui nuo 2014 m. sausio 31 d. buvusios 52,13 Eur skolos iki Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintos 5 400,84 Eur skolos ir 2 500,00 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Sutinkamai su CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovo kaltė preziumuojama. Todėl pripažintina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 848,71 Eur žalos atlyginimo, susidariusio dėl nesikreipimo iškelti įmonei bankroto bylą, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, sutinkamai su CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi byloje nėra duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nespręstinas. Valstybės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 177,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), iš viso 180,58 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiški, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas šias bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – Ž. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 848,71 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 71 centą) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 848,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei – bankrutavusiai Ž. L. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamai bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio (adresas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – Ž. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,58 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 58 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220,, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, DanskeBank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.