- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-260-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00107-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- D. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. (D. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendį, kuriuo paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 2 d. Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu gerėja ir tai sudaro pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis pažymi, kad BVK 157 straipsnis įtvirtina visų nuteistųjų teisę į lygtinį paleidimą. Vienintelė įstatyme numatyta sąlyga – tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone, nepateikė jokių argumentų, kodėl negali tvirtinti komisijos priimto nutarimo. Nuteistasis pabrėžia, kad individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo nepriekaištingai. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors ir buvo baustas, šiuo metu nuobaudos negalioja, yra skatintas. Pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybes, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Šeimoje auga du vaikai, žmona viena išlaiko vaikus, nori prisidėti prie šeimos gerovės. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daro žymią pažangą šią riziką mažindamas. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad laisvėje jis nekartos tų pačių klaidų, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš aptariamos BVK normos matyti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema – 32 balai. Tačiau tokia pati nusikalstamo elgesio rizika – 32 balai – buvo nustatyta ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame svarstyme dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kaip minėta, nustatyti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką įpareigoja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, susiję su ankstesniais teistumais. Tačiau kokią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį šis veiksnys sudaro, minėtoje išvadoje, taip pat ir pateiktoje byloje, nėra nurodyta. Taip pat nėra duomenų apie tai, kokiose socialinės reabilitacijos programose D. R. dalyvauja, nors dalyvavimas elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams yra vienas pagrindinių faktorių, į kurį atsižvelgiama vertinant nuskalstamo elgesio rizikos pokyčius ir pažangos mažinant šią riziką pakankamumą. Kaip minėta, jokie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nuo paskutinio svarstymo neužfiksuoti, todėl darytina išvada, kad jei nuteistasis ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kaip tai nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, šis dalyvavimas nebuvo efektyvus. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys apie nuteistojo D. R. mąstymą, elgesį ir nuostatas. D. R. yra kategoriškas, kas gali trukdyti socialines situacijas įvertinti ne visuomet teisingai. Ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Nors remia visuomenės vertybes, ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Ankstesniu laikotarpiu į priežiūrą ir apribojimus reagavo minimaliomis pastangomis. Nenustačius akivaizdžios, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vien tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, paskatinimas, darbinė veikla, ryšių su artimaisiais palaikymas nelaikytini pakankamu pagrindu nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingą. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus užfiksuota, kad nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant šio instituto efektyvumą konkretaus asmens atžvilgiu. Be to, kolegija pastebi, kad paskutinį kartą D. R. skatintas 2017 m. birželio 29 d., o tai rodo, kad nuteistasis nėra itin aktyvus pataisos proceso dalyvis. Nors ir laikosi nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau jų laikymasis yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir nelaikytinas išimtinai teigiamai asmenį apibūdinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis D. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad D. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. R. (D. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.