- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e1-1133-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48438-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Tatjanos Samulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2019 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;
- 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnu trenkė (duomenys neskelbtini) per kairį skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą.
Be to, A. A. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia du kartus sugriebė savo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) už plaukų, juos tampė, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. A yra susituokę 17 metų, turi 5 bendrus mažamečius vaikus. Šiuo metu jie gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį išsikraustė gyventi kitu adresu, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, nes jie tuo laikotarpiu pykdavosi, jis liko gyventi pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu. Su juo liko gyventi dukra A. A. ir sūnus J. A., bet jie vieni pas kitus lankėsi, nes vis tiek vaikams reikėjo matyti tiek mamą, tiek tėtį, o ir E. A. reikėdavo pagalbos su vyriškais darbais. 2020 m. gruodžio 11 d., galimai apie 15 val., jis atėjo pas E. A. į namus, norėjo su ja pasikalbėti, bet tuo metu ten buvo socialinė darbuotoja. Jis paprašė socialinės darbuotojos išeiti, nes norėjo pabendrauti asmeniškai su savo žmona. Socialinė darbuotoja išeiti atsisakė. Tuomet jiems būnant koridoriuje, jis švelniai paėmęs abejomis rankomis jai už rankos žastų, vedė link išėjimo durų, bet ji pradėjo priešintis, sakė, kad kvies policiją, todėl jis iš jos atėmė telefoną, trenkė dešiniu delnu jai per kairį skruostą, nes nenorėjo, kad ji skambinėtų policijai iš jų šeimos namų. Ji bandė savo telefoną iš jo paimti, tai jie kažkuriuo metu jie taip besimuistydami buvo patekę ir į D. A. kambarį. E. A. jam liepė paleisti socialinę darbuotoją, tai jis ją paleido, telefoną metė ant grindų ir išėjo iš namų. Tos pačios dienos vakare, apie 19 val. su dukra A. A. nuėjęs pas sutuoktinę, pradėjo sutuoktinei priekaištauti dėl jų santykių, šeimos ateities, ir kadangi buvo stipriai supykęs, sugriebė jai už plaukų abejomis rankomis ir patampė. Vaikams pradėjus šaukti, jis E. A. plaukus paleido, bet netrukus vėl supyko ir vėl jai sugriebė už plaukų ir patampė, bet tuojau pat paleido. Kuomet vakare atėjo pas sutuoktinę, buvo išgėręs alaus, o po įvykio, kadangi numanė, kad sutuoktinė iškvies policiją, atsipalaidavimui išgėrė degtinės. Kad nuskriaudė sutuoktinę, jis dabar gailisi, jis su ja susitaikė, jis jau mėnesį nevartoja alkoholinių gėrimų, abudu suprato, kad negerai elgėsi, todėl šiuo metu stengiasi atstatyti santykius, daug kalbasi, lankosi pas psichologus (b. l. 136–137, 140–141).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji J. A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra socialinė darbuotoja, Ambrazevičių šeimai nuo spalio 6 d. teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 15 val. atvyko pas E. A. adresu (duomenys neskelbtini). Apie maždaug 15.30 val. į E. A. namus atėjo A. A. su jų bendra dukra A. A.. Nukentėjusioji iškart matė, kad A. A. buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo pakeltu tonu, buvo piktas, jai jis pradėjo priekaištauti, kad ji neturi teisės ten būti, reikalavo, kad ji išeitų iš namų, pradėjo ją stumdyti bei tyčia trenkė rankos delnu jai per kairį žandą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dar jautė bent pora valandų. Iškart po to, jis jai ranka sugriebė už kaklo ir prispaudė ją prie durų, ji tuoj pat pradėjo gintis ir jis ją paleido. Kadangi ji pasakė, kad iškvies policiją, jis iš jos atėmė telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Nukentėjusiajai nuėjus į D. A. kambarį, norint iš jų sūnaus telefono iškviesti policiją, ją atsekęs A. A. stipriai metė jos telefoną „Samsung“ metė į grindis, bet telefonas nesudužo, nesugedo, todėl dėl to neturi jokių pretenzijų. Prašo dėl jai sukelto fizinio skausmo ją pripažinti nukentėjusiąja ir pradėti ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu. Pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus irgi nevyks, nes jokių akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Visą incidentą matė tik E. A. ir jų dukra A. A.. Tos pačios dienos vakare, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. 19.38 val. jai E. A. parašė sms, kad vėl buvo atvykęs A. A. su dukra ir ją buvo užpuolęs. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 66–67, 69–70).
Nukentėjusioji E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su savo sutuoktiniu A. A. yra susituokę 16 metų, kartu turi penkis vaikus: G. A., D. A., A. A., J. A., J. A., visi gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesį, ji kartu su keturiais vaikais išsikraustė atskirai nuo sutuoktinio, kitu adresu – (duomenys neskelbtini), kadangi A. A naudodavo psichologinį smurtą, tarp jų vykdavo nesutarimai, konfliktai, kartais A. A. vartodavo alkoholį. Su sutuoktiniu visą šį laiką bendraudavo dėl vaikų, A. A. norėjo, kad ji su vaikais grįžtų, tačiau kol A. A. nepasitaisė ir nesuremontavo namų buities, nenorėjo su vaikais pas jį grįžti. Jų šeima nuo 2020 m. kovo mėnesio yra žinoma vaikų teisių tarnybai, kadangi J. A. namuose buvo nukritęs nuo laiptų ir sunkiai susižalojo. 2020 m. gruodžio 11 d., kai pas nukentėjusiąją buvo atvykusi socialinė darbuotoja J. A. K., apie 15.30 val. pas ją į namus atėjo A. A., jis buvo agresyviai nusiteikęs ir pareikalavo socialinės darbuotojos pasišalinti. A. socialinę darbuotoją buvo paėmęs už rankos, tempė, stūmė ją iš namų. Visa tai vyko koridoriuj, bet jie taip besistumdydami pateko į D. A. kambarį. Ji matė, kaip A. A. socialinei darbuotojai buvo rankomis paėmęs už kaklo, tai atrodė labai gąsdinančiai. Kaip A. A. trenkė socialinei darbuotojai per veidą, ji nematė, nes viskas įvyko labai greitai, buvo sumaištis, bet kai A. A. iš namų išėjo, J. A. K. jai pasakė, kad jai A. A. sudavė ranka per veidą, jos kairės pusės skruostas buvo paraudęs ir ji buvo ranka susiėmusi už to skruosto. Kai J. A. K. grįžo į koridorių, buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir pasakė, kad A. A. kvies policiją. Tada A. A. iš socialinės darbuotojos atėmė telefoną ir po kiek laiko metė jį į grindis. D. A. po incidento atėjęs pas ją pasakė, kad jam dreba kojos – liudytoja suprato, kad jis matė, kaip sutuoktinis trenkė socialinei darbuotojai. Tos dienos vakare, apie 19 val. vėl atėjo A. A. . Jam pradėju jai priekaištauti dėl jų santykių, ji išėjo į kitą kambarį. Netrukus paskui ją atėjęs sutuoktinis vėl pradėjo jai priekaištauti ir, priėjęs prie jos ir suėmęs jai už plaukų, pradėjo juos tampyti. Jai skaudėjo, ji pradėjo šaukti. Vaikai A. A., G. A. ir D. A. pribėgo prie tėvo ir nustūmė jį nuo jos, tuomet jis jos plaukus paleido ir vėl nuėjo į virtuvę. Netrukus vėl atėjęs pas ją į kambarį, vėl tęsė priekaištus ir vėl paėmęs už plaukų juos tampė, kol vaikai vėl nuo jos jį atstūmė. Visa tai matę vaikai buvo išsigandę, J. A. verkė. Kai A. A. tampė jos plaukus, ji juto stiprų fizinį skausmą, paskui perbraukus ranka per plaukus, pamatė, kad jis išpešė jai daug plaukų. Į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą irgi nevyko ir nevyks, nes manė, kad vis tiek galvoje jie jokių sužalojimų nebūtų pamatę. Civilinio ieškinio reikšti neketina. Šiuo metu ji su A. bando šeimą išsaugoti, daug kalbasi, abu lankosi pas psichologą, jis dabar valdo savo pyktį, vengia konfliktinių situacijų, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. nebevartoja alkoholio (b. l. 9-18, 39–41, 43–44).
Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra 11 metų ir jis prisimena įvykį. Tai vyko rudens kažkurį mėnesį. Prasidėjo, kad atėjo tėtis su jo sese A. A. ir jie pradėjo stumdytis. Tėtis tiesiog bandė atimti telefoną iš socialinės darbuotojos. Jo broliui 3 mėnesiai, jis nuėjo į brolio kambarį atsisėsti ir išvijo tėtį. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) name. Ten gyvena jo šeima ir trys kaimynai. Buvo atėjusi socialinė darbuotoja. Ir tada atvyko tėtis su jo sese A. A. . Kai tėtis atėmė telefoną ir laikė aukštai (rodo žaisliuką, kad laikė telefoną aukštai, kad nepaimtų), socialinė darbuotoja norėjo skambinti policijai, bet tėtis pagriebė ir iškėlė tuo momentu telefoną. Socialinė darbuotoja bandė atimti. Geriau nesakys kokiais žodžiais vadino. Tėtis laikė ranką atstatęs į socialinę darbuotoją. Tėčio rankos buvo viena žemai, o kita aukštai, nes laikė telefoną. Nematė, ar tėtis sudavė socialinei darbuotojai. Tada mama jam atnešė kūdikį ir jie nuėjo į kitą kambarį. Tėtis metė socialinės darbuotojos telefoną, bet jis nesudužo. Kai atiminėjo telefoną, tėtis dar socialinę darbuotoją stūmė. Tą pačią dieną, po policijos, tėtis atėjo vėl į namus, pradėjo šaukti ir rėkti ant mamos, trenkė mamai vieną karta su delnu per veidą ir išėjo. Mamos veidas buvo raudonas. Dabar tėtis tiesiog geras, atsiprašė. Dabar nevartoja alkoholio, ankščiau vartojo. Matosi kada jis būna išgėręs, kada blaivas (b. l. 59–61).
Liudytojas J. G, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. jam patruliuojant su vyresniuoju tyrėju M. K., apie 16.30 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja, atėjo aplankyti rizikos šeimos, kurioje gyvena moteris su vaikais. Į namus tuo metu atėjo su šeima kartu negyvenantis vaikų tėvas, kuris puolė pranešėją, trenkė į veidą, atėmė telefoną, kurį vos pavyko atgauti, taip pat smaugė griebęs už kaklo. Išgirdus, kad pranešėja skambina į 112, vyras pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėja – socialinė darbuotoja J. A. K., kuri buvo pasimetusi ir išsigandusi, ji paaiškino, kad atvyko lankyti savo prižiūrimos moters E. A., jos gyvenamu adresu ir joms abiem būnant namie, į namus atėjo E. A. sutuoktinis A. A., kuris pradėjo konfliktuoti su socialine darbuotoja. Konflikto metu A. A. delnu sudavė socialinei darbuotojai per veidą, griebė už mobilaus ryšio telefono ir jį atėmė. Konflikto metu A. A. metė socialinės darbuotojos mobilaus ryšio telefoną ant grindų ir pasišalino iš namų. Socialinė darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad užfiksuoti įvykį. Medikų pagalbos atsisakė, nes rimto sužalojimo nepatyrė, pajuto tik fizinį skausmą. Apžiūrėjus socialinės darbuotojos, J. A. K. veidą, būtent kairį žandą ir kaklą, jokių sužalojimų ar žymių nebuvo. J. A. K. mobilaus ryšio telefonas nebuvo sudužęs (b. l. 75–76).
Liudytoja A. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 21 val. jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. B., iš Kauno apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė vyras, tampė jai už plaukų, kad namuose yra mažamečių vaikų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja E. A., ji ant rankų laikė kūdikį, o namuose buvo dar vienas 2–3 metukų vaikas. Pranešėja buvo prislėgtos nuotaikos, ji paaiškino, kad jos vyras, kuris tuo metu jau gyveno atskirai, dienos metu atėjo pas ją į namus, būdamas neblaivus, bandė iš namų išvaryti socialinę darbuotoją, buvo kilęs konfliktas, tačiau jis iš pranešėjos namų pasišalino, o atėjęs vėliau, žodinio konflikto metu pradėjo pranešėjai tampyti už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Incidentą matė jų bendri mažamečiai vaikai, kurie tuo metu ir apgynė mamą nuo tėčio – jį nustūmė ir išvarė iš namų (b. l. 78–79).
2020 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja E. A., parodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 19.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose, sutuoktinis A. A., būdamas neblaivus, jų penkių nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tyčia suėmė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Vaikai ėmė stumti sutuoktinį nuo jos, taip ją apgindami ir jį nuramindami. Neužilgo sutuoktinis vėl tyčia suėmė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Jų vaikai pribėgę prie jų ją pradėjo ginti. Šiais sutuoktinio veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo išgąsdinta. A. A. smurtauja ne pirmą kartą, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigėsi susitaikymu. Be vaikų niekas iš pašalinių asmenų šio įvykio nematė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir byloje ją pripažinti nukentėjusiąją (b. l. 9–18).
2021 m. sausio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio išklotinė, iš kurios matyti, kad E. A. skambučiu 112 informavo, jog prieš ją smurtauja sutuoktinis A. A. (b. l. 88–89).
2020 m. gruodžio 11 d. policijos pareigūnės A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val., nukentėjusioji E. A. paaiškino, kad atėjo vyras A. A. , kuris buvo išgėręs, pradėjo konfliktuoti su pranešėja, griebęs jai už plaukų, tampė ją, taip sukeldamas pranešėjai fizinį skausmą. Vaikų pagalba, kurie viską matė, buvo išvarytas iš buto, nes nuo rugsėjo mėnesio gyvena nuo jos atskirai, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 90–93).
2020 m. gruodžio 11 d. 21.55 val. pristatytojo asmens A. A. testo alkoholiui protokole nurodyta, kad A. A. nustatytas 1,70 promilių girtumas (b. l. 110).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. A. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnu trenkė J. A. K. per kairį skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. A. K. fizinį skausmą. Tą pačią dieną apie 19.00 val., tuose pačiuose namuose, būdamas neblaivus, tyčia du kartus, sugriebęs savo sutuoktinei E. A. už plaukų, juos tampė, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai E. A. fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina nukentėjusiosios socialinės darbuotojos J. A. K. parodymai, sutuoktinės E. A. parodymai, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. A. 2020 m. gruodžio 11 d. veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 ir BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Kaltinamasis A. A. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyse, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant A. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas (b. l. 149–154), administracine tvarka nebaustas (b. l. 148), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 172), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 170), nedirba (b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 168).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
A. A. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.