Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-498/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-06Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
1A-157-498/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23509-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
K. B.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-498/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23509-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo K. B. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, K. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis K. B. paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda ir nustatyta subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 16 MGL (602,41 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 2 d. 18.13 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gėlių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 50 vnt. rožių bendros 125 eurų vertės.Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad K. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas turi išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltės neturi kilti abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. (LAT nutartis Nr. 2K-420/2008). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (LAT nutartis Nr. 2K-192/2012).Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas net ir pripažinęs atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad skundo autorius gailisi ir savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nustatęs sunkinančią aplinkybę recidyvą, parinkdamas bausmės rūšį pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus, todėl nuosprendis keistinas. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šioje dalyje numatytą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Todėl, anot apelianto, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalyką, jo vertę, aplinkybes kuriomis padaryta nusikalstama veika, tai kad skundo autorius gailisi, žalą atlygino, teismas privalėjo skirti piniginę baudą. Akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad pagrindinis teisingumo siekis – pagrįstai ir teisingai nubausti kaltąjį asmenį. Jeigu baudžiamosiose bylose tai nebūtų pasiekiama, netektų prasmės Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios žmogaus <...> teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių baudžiamojo kodekso nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Teismas įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo, privalo paskirti teisingą bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus, įtvirtintus BK ir skyrė per griežtą bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas, nes skirta neproporcinga bausmės rūšis padarytai veikai ir jos pobūdžiui bei pavojingumui. Skundo autoriaus teigimu, nurodyti BPK pažeidimai, vertintini kaip esminiai, dėl kurių buvo apribotos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą K. B. nuteistas galutine – 20 parų arešto bausme.BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – K. B. teistas, teistumas neišnykęs, nagrinėjamą veiką padarė nesumokėjęs 2013 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Teismas taip pat įvertino tai, jog jis baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad sumokėjęs jam paskirtas baudas, nedirba, registruotas Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies – arešto, parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes. Taip pat vertintina ir tai, kad K. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu taikyta švelnesnė nei areštas bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. B. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei areštas rūšies bausmių – baudos ar laisvės apribojimo – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas, skirdamas K. B. bausmę, pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teisingai K. B. paskyrė bausmę mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytas arešto vidurkis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad K. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą 30 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 20 parų arešto bausmę. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. B. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisOlegas Šibkovas