Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., jo atstovui advokatui V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. skundą dėl 2024 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19515-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19515-2024 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje. S. S. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 300 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 28 d., 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20, 14 punktus. S. S. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 300 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusižengimo. Su nutarime nurodytu nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 3 dalyje sutinka, jo neginčija, kita nutarimo dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusižengimo nepasisako.

Pažymėtina, jog Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, jog automobilį vairavo, neturėdamas teisės jį vairuoti, teismo posėdžio metu bei skunde nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nėra ginčijamos, todėl jų individualizavimo klausimas nesprendžiamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. S. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turėjo nusižengimo padarymo metu išduotą ir galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones bei išduotą ir galiojantį leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje nuo 2021 m. kovo 19 d.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis 2021 m. kovo 15 d. išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Vienos konvencijos, kurios dalyvės yra Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika, IV skyriaus „Automobilių vairuotojai“ 41 straipsnio „Vairuotojo pažymėjimai“ 2 dalyje yra nustatyta, kad susitariančiosios šalys pripažįsta, jog: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. To paties Vienos konvencijos straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad straipsnio nuostatos neįpareigoja susitariančiųjų šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse. Jose nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą išaiškino, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Taip pat atkreipė dėmesį tai, kad trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).

Byloje nustatyta, kad S. S. leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje galioja iki 2031 m. kovo 19 d. Nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2024 m. rugpjūčio 28 d., 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, taip pat neturėjo ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, įskaitant (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuri suteikusi pareiškėjui leidimą gyvento (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pabrėžtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, dirba (duomenys neskelbtini), turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) iki 2031 m. kovo 19 d. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas patvirtino ir su skundu pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą pažymėjimą, kuris nebuvo pakeistas nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvendamas Lietuvoje nesikreipė į Regitrą nei dėl vairuotojo apžymėjimo pakeitimo, nei dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu pateikė 2025 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini)Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2045 m. sausio 3 d. Vairuotojo pažymėjime nurodyta, jog teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įgijo 2004 m. vasario 7 d. Pareiškėjas taip pat pateikė 2025 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) srities Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Tarprajoninės valstybinės automobilių inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, jog piliečiui S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2045 m. sausio 3 d. išduotas A, A1, AM, B, C kategorijoms, B kategorija galioja nuo 2004 m. vasario 7 d. Pažymoje nurodyta, jog S. S. nėra įrašytas į asmenų sąrašą, kuriems atimta teisė užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių vairavimu. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pase nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2023 m. rugpjūčio mėnesį (S. S. pase nesimato tikslios atvykimo datos) atvyko į Lietuvos Respubliką, 2023 m. rugpjūčio 30 d. vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, 2023 m. rugsėjo 4 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2023 m. spalio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2023 m. spalio 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2023 m. lapkričio 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2023 m. gruodžio 23 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2024 m. sausio 4 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. vasario 24 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2024 m. vasario 26 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. birželio 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2024 m. birželio 16 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. rugpjūčio 6 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuvyko į Rusiją, 2024 m. rugpjūčio 23 d. vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, 2024 m. rugpjūčio 25 d. išvyko į Rusiją, į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. lapkričio 4 d., iš Lietuvos Respublikos išvyko lapkričio 11 d., atvyko 2024 m. lapkričio 23 d. ir vėl išvyko 2024 m. lapkričio 25 d., į Lietuvos Respubliką vėl atvyko 2024 m. gruodžio 25 d., išvyko 2025 m. sausio 8 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo daug kartų kirto Lietuvos sieną, nes kaip pats nurodė, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, savo faktinę, nuolatinę gyvenamąją vietą laiko – Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aptartas Taisyklių nuostatas bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje per kalendorinius metus praleido daugiau nei 185 dienas, todėl jis, norėdamas Lietuvoje vairuoti transporto priemones, privalėjo įgyti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą su įrašu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre apie jam suteiktą teisę vairuoti kelių transporto priemones. To nepadaręs pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepagrįstai naudojosi (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, nesuteikiančiu jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nesant tam tikrų išimtinių aplinkybių ir turint trečiosios valstybės (ne ES ir ne EEE) išduotą vairuotojo pažymėjimą (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Respublikos). Vairuotojo pažymėjimo nepasikeitus į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis, darytina išvada, kad pareiškėjas nutarime nustatytomis aplinkybėmis neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, todėl teismas pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn.

Pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad asmuo, kuris yra trečiosios valstybės pilietis ir turi toje valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, esant nustatytai aplinkybei, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, esant nustatytai aplinkybei, kad jis turi Europos Sąjungos valstybėje narėje, išduotą leidimą gyventi nuo 2021 m. kovo 15 d., trumpalaikei Lietuvos Respublikos sienos kirtimai į pilietybės valstybę, nepakeičia tokio asmens faktinės gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, toks valstybės sienos kirtimas ir grįžimas į pilietybės valstybę vertintinas, kaip siekis išvengti teisės aktų reikalavimų dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo Lietuvos Respublikoje ar leidimą gyventi suteikusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokiu būdu sukuriant teisiškai ydingą situaciją.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 Eur. Už šį nusižengimą pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta 60 Eur nuobauda. ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 Eur administracinė nuobauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nebuvimą, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, spręstina, kad institucija, S. S. už administracinius nusižengimus skirdama minimalias sankcijoje numatytas baudas ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, tinkamai taikė ANK 32, 34 ir 38 straipsnių nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, jos yra ne per griežtos ir adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, S. S. skundo argumentus ir papildomus paaiškinimus, Institucijos atsiliepimo argumentus S. S. pateiktus dokumentus – darbo sutartį, darbo grafiką, bei kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus 424 straipsnio 3 dalyje įrodyta. Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19515-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.