Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-322-462/2011

Teisėja Irena Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;

1.2.4.5.; 2.1.15.1.2.

2011 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jai nustatyta 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. turtinę žalą.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. P. priteista 405,70 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos V. Ž. gydymo išlaidos. Nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteistas 318,48 Lt dydžio turtinės ir 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas iš V. P. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteista už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų ir pagrobė svetimą turtą:

tai yra ji 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 02.30 val., iš neužrakinto K. B. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ k., Rietavo sav., salono, pagrobė svetimą D. R. priklausantį turtą: 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“, 15 Lt vertės baterijos kroviklį ir 260 Lt, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai D. R. 285 Lt turtinę žalą bei R. R. priklausantį turtą: 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T 630“, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai R. R. 200 Lt turtinę žalą.

Be to, ji 2009 m. sausio 8 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 3 val., S. K. priklausančio namo virtuvėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ k., Rietavo sav., sužalojo nukentėjusiąją V. Ž., t. y. karštu vandeniu per du kartus apipylė V. Ž. galvą, tuo padarydama galvos, kairės ausies kaušelio bei kaklo terminį pirmo–antro laipsnio nudegimą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 8 val., V. Ž. nuomojamos sodybos kieme, adresu: „(duomenys neskelbtini)“ k., Rietavo sav., pasivijusi, sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis ir kojomis, nuo gautų smūgių V. Ž. nugriuvo ant žemės, tuo padarydama poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje (užausinėje) dalyje, muštinę žaizdą kairėje momeninėje dalyje, nosyje ir apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste – žande, vokuose ir smakro kairėje – pažandėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, ant riešų sąnarių ir kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus plaštakose, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje bei kairio vienuolikto šonkaulio lūžį, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kūno terminio pirmo–antro laipsnio nudegimo skysčiu ir dėl kairio vienuolikto šonkaulio lūžio V. Ž. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios V. P. kaltės. Jos įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistoji V. P. neneigia savo kaltės ir sutinka su jos nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytų veikų kvalifikavimu). Nuteistosios apeliaciniame skunde prašoma nustatyti vienerių metų terminą, per kurį ji turi atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. turtinę žalą, o priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistosios V. P. kaltės nepasisako.

Apeliaciniame skunde prašoma nustatyti vienerių metų terminą, per kurį ji turi atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. turtinę žalą. Tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1–2 dalys). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai (už padarytus du nesunkius nusikaltimus) gali būti pasiekti paskiriant nuteistajai laisvės apribojimo bausmes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p. numatyta, kad teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. reglamentuotas turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. 1 d.). Apeliantė neginčija fakto, kad ji savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarė turtinę žalą.

Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. pagrįstai bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę apeliantei nustatė 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo bei įpareigojo ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. Ž. padarytą turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą yra protingas ir pakankamas tam, jog nuteistoji galėtų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajai. Šis nustatytas terminas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, taip pat pažymėtina, kad teismo nustatomas terminas (per kurį turi būti atlyginta žala) yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios teisėtais interesais ir lūkesčiai, t. y. kaip greitai (laiku) jai bus atlyginta padaryta žala.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. P. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydžius, jos paskirtos teisingai.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, į tai, kad jos vaikai G. P. ir G. P. labai dažnai serga, yra labai silpnos sveikatos. Be to, ji pati 2010 m. vasarą patyrė sunkią traumą – atvirą rankos dilbio kaulų lūžį, buvo operuota ir ilgą laiką nedarbinga. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė V. P. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad priteista 5000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 87–88, t. 2). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistosios 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiąją V. Ž. kaltinamoji sužalojo nuplikydama karštu vandeniu ir suduodama daugybę smūgių, dėl to ji patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, daugiau kaip mėnesį laiko buvo nedarbinga ir dabar jaučia pasekmes, vartoja vaistus, yra liekamieji reiškiniai (b. l. 84, t. 3).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tas faktas, kad nuteistoji sužalojo nukentėjusiąją ne tik suduodama daugybę smūgių, bet ir nuplikydama ją karštu vandeniu du kartus, rodo, jog nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu siekė kaip įmanoma labiau sužaloti nukentėjusiąją. Nes asmuo apipildamas (nuplikydamas) tyčia kitą asmenį itin karštu vandeniu suvokia, kad taip nukentėjusysis patirs ypatingai didelį fizinį skausmą, ir tokių pasekmių siekia. Be to, neabejotina, jog nuteistoji nuplikydama nukentėjusiąją negalėjo nesuprasti, kad ji (nukentėjusioji) dėl to ilgai jaus pasekmes ir ją kamuos liekamieji reiškiniai.

Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes apeliantei ir priteisdamas neturtinės žalos dydį nurodė, kad atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, turi du mažamečius vaikus, gydosi po patirtos rankos traumos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodo (b. l. 84, t. 3). Todėl apeliantės teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, į tai, jog jos vaikai labai dažnai serga ir ji pati 2010 m. vasarą patyrė sunkią traumą, yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistosios V. P. apeliacinį skundą atmesti.