Alytaus apylinkės teismo nutarimas

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 26 d. Baltarusijos Respublikos vežėjo (duomenys neskelbtini) įmonės vairuotojas A. M., būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra įvykdymą, pristatė prekę – šaldytas uogas (spanguolės), kurių bruto svoris 20 650 kg į (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu (duomenys neskelbtini) (CMR Nr. 10 (2018-03-22) 3 langelyje nurodyta išsikrovimo vieta), kur jis nuėmė muitinės uždėtą plombą nuo prekes gabenusios transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir leido iškrauti prekę iš ją gabenusios transporto priemonės muitinės nenustatytoje vietoje ir be rašytinio muitinės pareigūno leidimo bei perdavė krovinį lydinčius dokumentus. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą ir prašė A. M. paskirti administracinę nuobaudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. su jam inkriminuotais nusižengimais sutiko, savo kaltę pripažino, dėl nusižengimų nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad 2018 m. kovo 26 d. jis atvežė šaldytų spanguolių krovinį į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Prie jo priėjo įmonės darbuotojas, pasiteiravo apie krovinį, paėmė krovinį lydėjusius dokumentus ir išėjo. Vėliau prie jo priėjo krovikas ir pasakė jam važiuoti prie rampos krovinio iškrovimui. CMR važtaraštyje nebuvo nurodytas muitinės adresas, todėl jis manė, jog kol laukė, krovinys buvo tinkamai išmuitintas. Kuomet iškrovė krovinį ir jam atidavė dokumentus su žyma apie krovinio priėmimą, jam nekilo jokių abejonių, kad jo atvežtas krovinys buvo iškrautas neatlikus muitinės procedūrų. Po krovinio iškrovimo jis paskambino P., kuris jam pasakė, jog jeigu dukumentai dėl krovinio gavimo sutvarkyti, tai jis gali išvažiuoti, nes įsipareigojimus jau įvykdė. Patikino, jog jis nenorėjo padaryti šių nusižengimų. A. M. pažymėjo, jog tarptautinį krovinį jis vežė jau ne pirmą kartą, todėl muitinės procedūros jam buvo žinomos.

Tai, jog A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina toliau aptariama rašytinė bylos medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimų faktas bei visos jų padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2).

Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininkės A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. kovo 25 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste buvo įformintas tranzito Lydintis dokumentas T1 Nr. 18LTVK3000160297D0 prekei (šaldytos uogos – spanguolės), 20 650 kg bruto svoris), gabenamai muitinės plomba K123351 plombuota transporto priemonė, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Muitinės tarpininkas“, Kaunas, Jotvingių g. 1-34. Tranzito terminas nustatytas iki 2018 m. kovo 27 d. Paskirties muitinės įstaiga – Alytaus krovinių postas (LTKR6000). Pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 10 (2018-03-22) krovinio vežėjas – (duomenys neskelbtini) (CMR 16 ir 23 langeliai). 2018 m. kovo 26 d. Baltarusijos Respublikos vežėjo įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. krovinį nugabeno į (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu Alytus, Artojų g. 3, CMR Nr.10 (2018-03-22) 3 langelyje nurodytą išsikrovimo vietą, nuėmė muitinės plombą ir leido iškrauti prekę iš jas gabenusios transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), muitinės nenustatytoje vietoje ir be rašytinio muitinės pareigūno leidimo bei perdavė krovinį lydinčius dokumentus. 2018 m. kovo 28 d. Kauno teritorinė muitinė iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie iškrautą krovinį, pristatytą su tranzito deklaracija Nr. 18LTVK3000160297D0 (2018-03-25). 2018 m. balandžio 10 d. Kauno teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 18LTVK3000160297D0 (2018-03-25), priėmė sprendimą Nr. 8KM18003 dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalimi, prekių vežėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą; 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. 2018 m. kovo 26 d. vairuotojas A. M. pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra įvykdymą, prekę – šaldytas uogas (spanguolės), 20 650 kg bruto svoris, pristatė į (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu Alytus, Artojų g. 3, numėmė muitinės uždėtą plombą nuo prekes gabenusios transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir iškrovė gabenamas prekes (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės muitinės nenustatytoje vietoje ir be rašytinio muitinės pareigūno leidimo (b. l. 3).

Iš tranzito/saugumo lydimojo dokumento Nr. 18LTVK3000160297D0 ir tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 10 (CMR) matyti, jog vežėjas (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos, Gomelio srities, Petrikovo transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vežė 20 650 kg šaldytų uogų (spanguolės) krovinį, skirtą (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 – 8, 9, 10).

Kauno teritorinės muitinės 2018 m. balndžio 10 d. sprendime Nr. 8KM18003 dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias savo tarnybiniame pranešime nurodė A. S. (b. l. 13 – 14).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 27 d. pranešime ir 2018 m. balandžio 3 d. rašte nurodyta, jog 2018 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojo klaidos ir neapdairumo buvo iškrautas neišmuitintas krovinys – 20 000 kg užšaldytų spanguolių (24 padėklai), kurios įsigytos iš Baltarusijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo atvežtas transporto priemone, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo pristatytas su muitinės deklaracija T1, MRN 18LTVK3000160297D0. Krovinio vežėjas – Baltarusijos Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini). Krovinį atvežęs vairuotojas nuėmė muitinės plombą, atidarė puspriekabės vartus bei pastatė automobilį prie rampos iškrovimui, krovinys buvo iškrautas (b. l. 17, 18).

ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

ANK 216 straipsnis numato, jog muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas užtraukia baudą nuo 150 Eur iki 850 Eur.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tai yra dėl to, kad buvo nuimta muitinės uždėta plomba ir A. M. gabenamas krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) sandėlyje, nesant rašytinio muitinės pareigūno leidimo. Tačiau A. M. teigia, kad prekes iškrauti (duomenys neskelbtini) sandėlyje jam nurodė šios bendrovės darbuotojas, todėl jis ir leido prekes iškrauti minėtame sandėlyje. A. M. teigimu, ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojas paėmė krovinio dokumentus ir nurodė iškrovimo vietą, leido jam suprasti, kad jis savo pareigas atliko tinkamai ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Reglamentas) 140 straipsnio 1 dalis numato, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Pažymėtina, kad prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti tam tikrus muitinius formalumus. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kol jos yra išvežamos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šios prekes negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo. Minėto Reglamento 139 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Reglamento 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Reglamento 5 straipsnio 40 punkto a papunktyje yra apibrėžta „vežėjo“ sąvoka: vežėjas įvežimo atveju – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą <...>. Taigi prekių vežėjas, žinantis, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, o jei prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių privalo įsitikinti, ar tokiai procedūrai yra gautas muitinės leidimas ir ar prekės perkraunamos tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Taigi, įvertinus paminėtus teisės aktus, matyti, jog jų taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę, tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose teisės normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju, pareigą kroviniui taikyti Europos Sąjungos tranzito procedūrą, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 3 dalimi, turėjo krovinį vežantis asmuo – A. M.. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbu pažymėti dar ir tai, jog, kaip nurodė pats A. M., jis tarptautinį krovinį vežė jau ne pirmą kartą, todėl būtina įvertinti tą aplinkybę, kad A. M. turi tarptautinių krovinių gabenimo patirties, dirba tarptautinių reisų vairuotoju ir pervežinėja tarptautinius krovinius, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį krovinių pervežimą, jam turi būti žinomos. Taip pat A. M. turėjo būti žinoma ir tai, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą bei išrauti krovinį reikalingas muitinės pareigūnų rašytinis leidimas. Taigi A. M., prieš duodamas leidimą iškrauti prekes, privalėjo įsitikinti, kad yra atlikti visi tam būtini formalumai bei gauti tai daryti leidžiantys dokumentai. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2.-183-383/2018).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. M. nuplėšė muitinės uždėtą plombą ir iškrovė (davė leidimą iškrauti) muitinės prižiūrimas prekes iš jas gabenančios transporto priemonės muitinės nenustatytoje vietoje bei be muitinės pareigūno rašytinio leidimo ir tuo jis padarė ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 216 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

A. M. administracinius nusižengimus padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 2 dalis). A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama ir į tai, jog A. M. Lietuvos Respublikoje jau baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau tokio pobūdžio administracinius nusižengimus jis padarė pirmą kartą (b. l. 15 – 16). A. M. dirbantis, byloje daugiau nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų (b. l. 2).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta A. M. paskyrus straipsnių sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas.

Galutinė administracinė nuobauda A. M. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje, ir paskirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, jas apimant, ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.