- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- I-6762-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01377-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu ir jo papildymu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir patenkinti jo prašymą dėl perkėlimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (I t., b. l. 1-3, 17) nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra įtariamas, kartu su bendrininkais M. P. ir R. Ž., padaręs nusikalstamą veiką. Prieš bendrininkus davė parodymus. Per kitus suimtuosius Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) jam daromas psichologinis spaudimas. Paaiškina, kad suimtieji iš kameros Nr. 31 pravarde „R.“ (pavardė R.) ir M. iš Panevėžio, suimtasis K. S. iš kameros Nr. 29, suimtasis K. G., pravarde „K.“ iš kameros Nr. 100, verčia keisti prieš bendrininkus duotus parodymus jų naudai. Garsina ir gąsdina, kad jeigu nekeis parodymų, su juo susidoros.
Paaiškina, kad ypatingai didelį spaudimą pradėjo jausti 2015 m. spalio 20-30 d., kai buvo sulaikytas jo bendrininkas M. P., kuris slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Minėtu laikotarpiu (2015 m. spalio 20-30 dienomis) būdamas kameroje su suimtuoju A. S. patyrė „terorą“, kai į kamerą buvo įkelti du suimtieji B. ir K. S. Dėl to kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių, buvo perkeltas į kamerą Nr. 71, bet ir ten jaučia spaudimą iš Šiaulių TI.
Per Šiaulių TI langus apšaukiamas įvairių gyvulių pavadinimais, „stukačiumi“ ir panašiai. Tai girdėjo ir kiti suimtieji (vardai ir pavardės nurodyti). Didelį spaudimą, baimę, nerimą ir stresą patiria laukdamas konvojavimo iš Šiaulių TI į Panevėžio areštinę. Atvykęs į Panevėžio areštinę talpinamas kartu su kitais atvežtais suimtaisiais ir iki paskirstymo (2 valandas) būna su jais bendroje patalpoje, nors Panevėžio areštinei yra pranešęs, kad turi problemų dėl prieš bendrininkus duotų parodymų. Pareiškėjas bijo, kad su juo nesusidorotų. Įsitikinęs, kad konvojuojant jį iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) į Panevėžio areštinę nejaustų baimės, streso, nerimo, nebūtų gąsdinamas, jam niekas nedarytų moralinio ir psichologinio spaudimo, nes nebūtų suimtųjų iš Panevėžio ir jo regiono.
Paaiškina, kad yra neįgalus dėl kairės kojos klubo sąnario deformacijos. Turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus. Būdamas Kauno TI galėtų lengviau palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, nes jie nei materialiai, nei fiziškai negali atvykti į trumpalaikius pasimatymus su juo į Šiaulių TI.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu (I t., b. l. 22-23) su skundu ir jo patikslinimu, nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2015-09-07. Nuo atvykimo į Šiaulių TI penkis kartus kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl kairio klubo sąnario skausmų, nuo 2016-02-02 iki 2016-02-08 buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau nuo traumatologo konsultacijos atsisakė. Pareiškėjui grįžus į Šiaulių TI gydantis gydytojas išrašė leidimą papildomam pasivaikščiojimui ir apsilankymui sporto salėje.
Pareiškėjas 2016-02-26 kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl perkėlimo. Kalėjimų departamente buvo gautas Šiaulių TI 2016-03-16 raštas Nr. 14/01-5548, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su bendrininkais (anketiniai duomenys žinomi), kurių vienas 2015-11-06 buvo paleistas iš Šiaulių TI. Su kitu bendrininku bendrauti negali, nes laikomi skirtingose kamerose. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Kalėjimų departamentas 2016-03-18 raštu Nr. 2S-1435 pateikė atsakymą, kuriuo prašymo dėl perkėlimo netenkino. Pažymėjo, kad per visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį, dėl kitų suimtųjų (nuteistųjų) daromos neigiamos įtakos ar kitų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas į Kriminalinės žvalgybos skyrių nesikreipė.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“ 1.1.4 papunkčiu, 1.2-1.3 punktais, teigia, kad pareiškėjas teisėtai laikomas Šiaulių TI, nes jam suėmimą skyrė Panevėžio apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas laiku ir išsamiai, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, motyvai.
Atsiliepimas
Gavęs atsakovo atsiliepimą pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (I t., b. l. 58, 88), kuriais nesutiko su teiginiu, jog negali bendrauti su bendrininku, prieštaravo dėl jam suteiktų gydymo paslaugų apimties.
Atsakovas pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 71-72) į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė aplinkybes dėl pareiškėjo gydymo.
Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl suimtųjų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu į Kriminalinės žvalgybos skyrių kreipėsi žodžiu, todėl buvo perkeltas iš kameros Nr. 49 į kamerą Nr. 75, o iš jos į kamerą Nr. 25. 2016 m. balandžio 15 d. pareiškimu Šiaulių TI prašė nenagrinėti jo 2016 m. kovo 26 d. prašymo, nes tuo metu situacija buvo pagerėjusi, nusiskundimų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį iš Šiaulių TI į Kauno TI, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundas grindžiamas tuo, kad būdamas Šiaulių TI pareiškėjas iš kitų suimtųjų patiria psichologinį spaudimą, jam grasinama susidorojimu, jeigu nekeis prieš bendrininkus duotų parodymų.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą dėl jo perkėlimo į kitą kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą vertinamos faktinės aplinkybės atsiradusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2016-03-18. Aplinkybės, kurios ginčijamo sprendimo priėmimo dienai nebuvo žinomos arba dėl jų pareiškėjas į atsakovą 2016 m. vasario 26 d. prašymu nesikreipė ar tų aplinkybių prašyme nenurodė (dėl bendravimo su šeima patogumo, medicininių paslaugų suteikimo apimties, traumatologo konsultacijos atsisakymo) nepatenka į šio teisminio ginčo nagrinėjimo ribas, todėl teismas dėl jų nepasisako ir jų įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui nevertina.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas yra įtariamas nuskalstamos veikos padarymo ir jam ikiteisminio tyrimo byloje (medžiagoje) Nr. 01-1-31302-15 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurį skyrė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (I t., b. l. 96-97). Pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė taikoma iki šiol.
Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas, tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121 (toliau – ir Įsakymas) (aktuali redakcija nuo 2015-05-14). Įsakymo 1.1.4 punkte nustatyta, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai. Į Kauno tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai (Įsakymo 1.1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Panevėžio apylinkės teismo, pagal bendras Įsakymo nuostatas, pareiškėjas turėtų būti laikomas Šiaulių TI. Tačiau paminėtos suimtųjų asmenų skirstymo taisyklės nėra absoliučios, ir Kalėjimų departamento direktorius ar jo pavaduotojas turi diskrecijos teisę priimti sprendimą laikyti suimtuosius asmenis suėmimo vykdančiose įstaigose neatsižvelgdamas į Įsakymo 1.1.1 -1.1.4 punktuose nustatytą tvarką (Įsakymo 1.2 punktas).
Nors įsakyme nėra detalizuoti kriterijai, kuriems esant Kalėjimų departamentas gali įgyvendinti jam Įsakymo 1.2 punkte nustatytą diskrecijos teisę, tačiau šiuo klausimu yra pasiakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl asmenų, kuriems paskirtas suėmimas, laikymo suėmimą vykdančiose įstaigose, neatsižvelgiant į Įsakymo 1.1.1 – 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, Kalėjimų departamentas turi pareigą atsižvelgti, į tai, ar suėmimą vykdančioje įstaigoje suimtasis nebus kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, taip pat ar suimtajam bus užtikrinama lygybė nuteistųjų atžvilgiu prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-433/2013). Sprendimas taip pat privalo būti motyvuotas, priimtas atsižvelgus į konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas skirdamas asmenis į suėmimą vykdančias įstaigas gali neatsižvelgti į Įsakymo 1.1.1 -1.1.4 punktuose nustatytą tvarką, tik esant svarbioms ir objektyvioms priežastims.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. prašymu (I t., b. l. 25) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas perkelti jį iš Šiaulių TI į Kauno TI. Prašymą grindė tuo, kad bendrininkai per kitus suimtuosius daro jam neigiamą įtaką, grasina, gąsdina susidorojimu. Paaiškino, kad yra neįgalus (klubo sąnario deformacija), Šiaulių TI kameros mažos, perpildytos, jam sunku naudotis dviaukšte lova. Kalėjimų departamentas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 2S-1435 pareiškėjo skundo netenkino (I t., b. l. 29), nustatęs, kad pareiškėjas per visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį dėl kitų suimtųjų daromos neigiamos įtakos ar kitų neteisėtų veiksmų į Kriminalinės žvalgybos skyrių nesikreipė, o Šiaulių TI nėra perpildytas, pareiškėjui užtikrinamas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutinka, teigia, kad Šiaulių TI yra bauginamas, gąsdinamas, terorizuojamas, baiminasi dėl susidorojimo. Aplinkybių, dėl tinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI teismui pateiktu skundu neginčija.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2015-09-07 (I t., b. l. 66-67). Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio 20-30 dienomis būdamas kameroje Nr. 49 patyrė netinkamą elgesį iš suimtųjų B. ir K. S., todėl žodžiu kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių ir buvo perkeltas iš kameros Nr. 49 į kamerą Nr. 75, tačiau vis tiek jautė spaudimą, todėl jį perkėlė į kamerą Nr. 25. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015-09-10 iki 2015-10-27 buvo laikytas kameroje Nr. 49, 2015-10-27 perkeltas į kamerą Nr. 75, o 2015-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 25, kurioje laikytas iki 2015-11-10 (I t., b. l. 66), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas buvo perkeliamas būtent dėl kitų suimtųjų keliamos grėsmės. Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyrius pažymoje (I t., b. l. 62-63) nurodė, kad pareiškėjas tik vieną kartą, t. y. 2015-10-28 kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus su prašymu perkelti jį į tuščią kamerą, tačiau priežasčių neįvardino, todėl jam pokalbio metu buvo išaiškina, kad kelti jį į kitą kamerą nėra pagrindo. Šiaulių TI 2016-03-16 rašte (I t., b. l. 27) nurodė, kad per visą suėmimo laikotarpį A. Ž. į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl kitų suimtųjų jam daromos neigiamos įtakos ar kitų neteisėtų veiksmų nesikreipė. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei pareiškėjo asmens byloje (I t. b. l. 168-200, II t., b. l. 1-63), nei kitoje bylos medžiagoje nėra. Ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2016-03-18) pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK areštinės administracijai taip pat jokių skundų, prašymų dėl kitų suimtųjų daromo neigiamo poveikio, netinkamo elgesio ar neteisėtų veiksmų, prašymų laikyti jį atskirai nuo kitų asmenų ar perkėlimo į kitas kameras nepateikė (I t., b. l. 56).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016-04-15 prašyme Šiaulių TI nurodė, jog dėl jam kylančios grėsmės jokių nusiskundimų neturi ir prašė jo 2016-03-24 prašymo nenagrinėti (I t., b. l. 65). Minėti pareiškėjo prašymai pateikti jau esant priimtam ginčijamam sprendimui. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prašymo atsisakė dėl to, jog tuo metu situacija Šiaulių TI buvo pagerėjusi, grėsmė jo saugumui nekilo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su R. Ž. ir M. P.. Šiaulių TI yra laikomas tik R. Ž., tačiau tarp jo ir pareiškėjo tiek Šiaulių TI, tiek ir konvojavimo metu (I t., b. l. 66-67, 195, II t., b. l. 30) taikoma izoliacija. M. P. iš Šiaulių TI paleistas 2015-11-06 (I t., b. l. 62-63). Skunde minimas suimtasis K. S. į Šiaulių TI pirmą kartą atvyko 2015-10-15 ir 2015-12-10 buvo paleistas iš Panevėžio VPK, K. B. nuo 2016-01-29 išvyko atlikti bausmę į Alytaus pataisos namus. Minėtas suimtasis kameroje Nr. 49 buvo laikytas nuo 2015-10-27 iki 2015-12-01 ir nuo 2015-12-03 iki 2016-01-29 (išvykimo). Pareiškėjas iš kameros Nr. 49 buvo iškeltas tą pačią dieną, kai į ją buvo įkeldintas K. B., t. t. 2015-10-27, todėl net ir padarius prielaidą, kad pareiškėjas K. B. galimai buvo gąsdinamas, pareiškėjo saugumas buvo užtikrintas jį nedelsiant (tą pačią dieną) perkeliant į kitą kamerą. Suimtasis R. R. nuo 2016-03-16 laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Šiuo metu Šiaulių TI laikomas pareiškėjo skunde minimas suimtasis K. G., tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad K. G. ir kiti skunde minimi suimtieji, kurie iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos išvyko iš Šiaulių TI į kitas laisvės atėmimo įstaigas arba buvo paleisti, pareiškėjo atžvilgiu būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus.
Ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2016-03-18) pareiškėjas į Panevėžio AVPK ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui buvo konvojuotas du kartus, t. y. 2015-11-10 ir 2016-02-24 (I t., b. l. 66), tačiau kartu su juo nevyko nei vienas iš skunde minimų suimtųjų, išskyrus ta pačia nusikalstama veika įtariamą R. Ž., tačiau tarp jų taikoma izoliacija (I t., b. l. 195, II t., b. l. 30). Atvykdamas ir išvykdamas iš Panevėžio AVPK pareiškėjas pastabų ir pretenzijų dėl sveikatos būklės neturėjo (I t., b. l. 185, 197-198, II t., b. l. 24-25, 33-30).
Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būdamas Šiaulių TI, Panevėžio AVPK areštinėje ar konvojavimo metu būtų kreipęsis į medicininę tarnybą dėl priežasčių, nesusijusių su klubo sąnario trauma (I t., b. l. 68-86). Nuo 2016-02-02 iki 2016-02-08 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo hospitalizuotas dėl kairio klubo sąnario deformacijos, atsiradusios iki suėmimo (I t., b. l. 33, 82).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016-05-25 Panevėžio apskrities VPK pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2016-05-24 11.30 val. Šiaulių TI nešė į sandėlį atiduoti savo patalynę ir jam kitas suimtasis grasino susidorojimu. Šį įvykį matė ir girdėjo pareigūnė vardu Kamilė, kuri jį ir apgynė, todėl dėl savo saugumo ir sveikatos pareiškėjas atsisako grįžti į Šiaulių TI ir prašo būti konvojuojamas į Kauno TI (II t., b. l. 50). Minėtas prašymas skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nes Kalėjimų departamentui sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į kitą suėmimą vykdančią įstaigą ši aplinkybė nebuvo žinoma (nebuvo įvykusi). Tai galėtų būti reikšminga aplinkybė pakartotinai kreipiantis į Kalėjimų departamentą su prašymu dėl perkėlimo į kitą suėmimo vykdymo įstaigą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą pripažintina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimos grėsmės jo saugumui ir sveikatai, kitų suimtųjų daromo neigiamo poveikio ar kitų priežasčių, sudarančių pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į kitą suėmimą vykdančią įstaigą. Atsakovo priimtas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjui išaiškintina, kad šis sprendimas nėra kliūtis pakartotinai kreiptis į Kalėjimų departamentą su prašymu perkelti į kitą suėmimo vykdymo įstaigą, jeigu po ginčijamo sprendimo priėmimo atsirado naujų aplinkybių keliančių grėsmę jo saugumui, o suėmimą vykdanti įstaiga nesiima reikiamų priemonių saugumui užtikrinti arba jų nepakanka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.