Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo KLI LT, UAB ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu (b. l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovo 920,28 Lt skolą už interneto paslaugas, 263,15 Lt delspinigius, 160,3 Lt palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad L. P. IĮ „Kompiuterinis langas“ 2005-04-20 su atsakovu V. B. sudarė sutartį Nr. K118 bei duomenų perdavimo tinklo paslaugų užsakymą Nr. 1. Pagal sutarties 3.2. p. atsakovas paslaugų teikėjui turėjo mokėti mokestį iš anksto sekančiam mėnesiui. Visos įmokos pagal sutartį turėjo būti pervedamos per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Laiku neatsiskaičius, mokami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Už laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2013-01-31 suteiktas interneto paslaugas atsakovui buvo priskaičiuota 2712,13 Lt suma. Atsakovas dalinai padengė abonentinį mokestį tiekėjui, t. y. buvo sumokėta 1791,85 Lt, todėl atsakovo įsiskolinimas už paslaugas yra 920,28 Lt. Remiantis sutarties 3.2. p. atsakovui priskaičiuoti delspinigiai sudaro 263,15 Lt. Be to, remiantis CK 6.210 str. iš atsakovo priteistinos 160,33 Lt palūkanos. 2011-08-22 įmonės savininko L. P. sprendimu L. P. IĮ „Kompiuterinis langas“ buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri po pertvarkymo perėmė visas L. P. IĮ „Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą ir įsipareigojimus.

Atsakovas V. B. pateiktu atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojosi iki 2009 m. balandžio – gegužės mėn. Panašiai tuo metu ieškovas jam priklausančią belaidžio interneto perdavimo įrangą nuo Elevatoriaus gatvėje buvusio vadinamojo elevatoriaus perkėlė ant vandens bokšto. Kadangi dėl nuolatinio interneto ryšio trūkinėjimo nebegalėjo naudotis ieškovo teikiama paslauga, kvietė ieškovo darbuotojus dėl ryšio sutvarkymo. Kadangi atvykę ieškovo darbuotojai, tarp kurių buvo ir įmonės vadovas, neįstengę techniškai sudaryti galimybės naudotis tinkamomis ir kokybiškomis paslaugomis, jie išsivežė jo (atsakovo) gyvenamojoje vietoje sumontuotą įrangą (anteną). Pats ieškovo vadovas paaiškino, kad sutartis nutraukiama. Tokiu būdu sutartiniai santykiai nutrūko. Tuo metu ieškovas jokių pretenzijų dėl to, kad nėra apmokėta už suteiktas paslaugas, nepateikė, raginimų ar pretenzijų jis iš ieškovo nėra gavęs iki procesinių dokumentų gavimo dienos. Ieškovui techniškai negalint teikti internetinio ryšio paslaugų, dar 2009-05-26 buvo sudaryta telefoninio ryšio ir interneto teikimo sutartis su AB TEO LT. Šią sutartį sudarė jo dukra I. I..

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus iš prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad jeigu atsakovo namuose įranga būtų demontuota, įmonėje tikrai būtų atitinkami duomenys, tačiau tokių duomenų nėra, taip pat įmonėje nėra gauta ir užregistruota jokių prašymų ar pretenzijų iš atsakovo, dėl sutarties nutraukimo atsakovas nesikreipė, nors apie sutarties nutraukimą buvo privaloma informuoti raštu. Ar klientas faktiškai naudojasi teikiamomis paslaugomis, jie neseka. Klientui nustojus naudotis paslaugomis, jie demontuoja įrangą ir ją pasiima, surašomas demontavimo aktas. Visa tai daro technikai vadovybės nurodymu. Be demontavimo akto jie negalėtų važiuot pas klientus, nes paprasčiausiai neturėtų informacijos, kad reikia kažką demontuoti. Tą pačią įrangą jie gali panaudoti ir kitiems klientams. Šiuo metu įranga yra bevertė. Sąskaita atsakovui turėjo būti siunčiama paštu, kas mėnesį. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, ieškovo iniciatyva, kadangi atsakovas neatsiskaitė už paslaugas. Už paslaugas tuo metu galėjo būti mokama grynais pinigais, pastaruosius 3-4 metus mokėti grynais pinigais nebėra galimybės. Jei klientas nesumoka už paslaugas, jie turi teisę blokuoti interneto ryšį, tačiau praktikoje jie to nedaro. Nurodė, kad pagal įstatymą delspinigiai skaičiuojami už paskutinius šešis mėnesius, todėl jeigu bus koreguojama prašomų priteisti delspinigių suma, pretenzijų ieškovas dėl to neturės.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2009 m. sutriko interneto ryšys. Tais metais ant Grūdų elevatoriaus, nuo kurio iki jo namų yra 400 metrų atstumas, sumontuotos antenos buvo perkeltos ant vandentiekio bokšto. Pradžioje internetas veikė, tačiau sužaliavus medžiams, nustojo. 2009 m. gegužės mėn. jis nuvyko dėl to į ieškovo įmonę, kur jam pasakė, kad atvažiuos iš Mažeikių atstovas ir spręs tą klausimą. Atvažiavę ieškovo darbuotojai, kiek pamena du technikai ir asmuo, prisistatęs kaip vadovas iš Mažeikių, išbandė kelių rūšių antenas, tačiau nieko nepavyko, todėl jie pasakė, kad nutraukia sutartį, išmontavo įrangą ir išvažiavo. Tai, jog ryšio problemų priežastis buvo pakeista antenos pastatymo vieta, jam paaiškino atvykę ieškovo technikai. Ieškovui išmontavus įrangą, savaitę jis buvo be interneto, vėliau, pasitarus su dukra, įsivedė TEO internetą, kuris kainuoja brangiau. Už paslaugas ieškovui mokėjo grynais pinigais, pačioje įmonėje, prie sąskaitos prisegdavo kasos pajamų orderį ar čekiukus. Iš kur atsirado ieškovo nurodomas įsiskolinimas nesupranta, nes visada mokėdavo, gal ne kiekvieną mėnesį, bet mokėdavo, nes jei nesumokėdavo, atsirasdavo mėlynas priminimo langas, o vėliau užblokuojamas internetas. Apie tai, kad sutartis nutraukiama iš ieškovo pranešimo negavo, per visą šį laiką taip pat negavo jokių sąskaitų ar raginimų sumokėti skolą. Reikalavimui dėl delspinigių prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, ieškovas reikalauja priteisti ir delspinigius ir netesybas, kas reiškia dvigubas netesybas ir ką įstatymas draudžia. Sutartyje numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išklausius ieškovo atstovų ir atsakovo paaiškinimus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: sutartį Nr. K118 (b. l. 10-11), užsakymą Nr. 1 (b. l. 12) ir interneto ryšio paslaugų suteikimo aktą Nr. 57 bei interneto ryšio įrangos perdavimo aktą Nr. 40 (b. l. 13) nustatyta, kad 2005-04-20 tarp atsakovo V. B. ir L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ buvo sudaryta sutartis Nr. K118, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos prisijungimo prie interneto tinklo paslaugos, paslaugų teikimo adresas – Daukšos g. 1885, Kėdainiai. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo abonentinį mokestį už suteiktas paslaugas (49 Lt/mėn.; užsakymas Nr. 1; b. l. 12) mokėti kiekvieną mėnesį, per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o laiku neatsiskaičius, mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties 3.2. p.). 2011-08-22 L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ savininko sprendimu individuali įmonė buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri perėmė visas pertvarkytos individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą bei įsipareigojimus (b. l. 6, 8-9).

Tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes ieškovas (paslaugų teikėjas) įsipareigojo suteikti atsakovui prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas, t. y. suteikti paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovas (klientas) įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka mokėti abonentinį mokestį už paslaugas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 str. 1 d.). Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas šią sutartį su privačiu, pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, t. y. verslininku, sudarė prisijungimo būdu su savo profesija ar verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, dėl to ši sutartis yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 p., CK 1.39 str. 1 d.). Šalių sudaryta sutartis yra dvišalė, jos pagrindu šalys įgijo priešpriešinių teisių ir pareigų: ieškovui teko pareiga teikti sutarties sąlygas atitinkančias paslaugas, o atsakovas įgijo teisę tokias paslaugas gauti, ieškovui – teisė gauti apmokėjimą už paslaugas, o atsakovui – pareiga nustatytais terminais apmokėti už paslaugas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas. Tai reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), nes sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.), o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.).

Ieškovo teigimu, atsakovas sutartinės prievolės atsiskaityti už paslaugas tinkamai nevykdė ir įsiskolino 920,28 Lt. Šią sumą ieškovas pateiktu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo. Iš ieškovo pateiktos detalizuotos skolos, delspinigių ir palūkanų priskaičiavimo pažymos (b. l. 49) matyti, kad abonentinis mokestis atsakovui už interneto paslaugas buvo skaičiuojamas kas mėnesį iki 2010 m. vasario mėn. (imtinai), 2012 m. kovo ir balandžio mėn. atsakovui buvo papildomai priskaičiuota po 5 Lt mokesčių, bei 2012 m. gegužės mėn. – 10 Lt mokesčių. Ieškovo atstovo teigimu, šie 20 Lt atsakovui buvo paskaičiuoti už raginimų dėl skolos sumokėjimo siuntimą, iš kurių du buvo siųsti paprastu laišku, vienas – registruota pašto siunta. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas laiko, jog šalių sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2013-01-31, šiuo metu sutartis yra ieškovo vienašališkai nutraukta dėl įsiskolinimo už paslaugas.

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo paslaugomis naudojosi iki 2009 m. balandžio-gegužės mėn., kol dėl nuolatinio ryšio trūkinėjimo nebegalėjo naudotis paslauga, apie ką informavo ieškovą. 2009 m. gegužės mėn. atvykę ieškovo darbuotojai bandė kelių rūšių antenas, tačiau techniškai neįstengė sudaryti galimybės naudotis kokybiška paslauga, todėl tą pačią dieną jie išmontavo jo namuose buvusią įrangą bei nurodė, kad sutartis nutraukiama. Iš TEO LT, AB 2013-05-15 rašte Nr. 01-2-119 nurodytų duomenų matyti, kad dar tą patį gegužės mėnesį interneto paslaugų teikimo tuo pačiu adresu, t.y. M. Daukšos g. 15, Kėdainiai, sutartis buvo sudaryta su kitu paslaugų teikėju - TEO LT, AB (b. l. 52). Nustatyta, kad atsakovas yra buitinis vartotojas, internetu besinaudojantis su savo profesija ar verslu nesusijusiais tikslais (tai paneigiančių duomenų nėra), akivaizdu, kad kadangi interneto tiekimo paslaugos yra mokamos, vienu metu naudotis dviejų interneto paslaugų teikėjų paslaugomis būtų neprotinga ir neracionalu. Aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovo poreikį tuo pačiu metu turėti du interneto paslaugų teikėjus, byloje nenustatytas. Todėl interneto paslaugų sutarties sudarymo su kitu paslaugų teikėju faktas laikytinas netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo paaiškinimus apie tai, kad ieškovo teikiamų paslaugų teikimas buvo nutrauktas 2009 m. gegužės mėn. Įrodymų, jog po 2009 m. gegužės mėn. ieškovai faktiškai teikė ieškovui interneto prieigos paslaugas, o atsakovas jomis naudojosi, byloje nėra. Kaip matyti iš skolos, delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo pažymos (b. l. 49) atsakovas, nors ir nereguliariai ir ne pilnai, tačiau iki 2009 m. gegužės mėn. mokėjo ieškovui abonentinį mokestį už teikiamas paslaugas, tuo tarpu nuo 2009 m. gegužės mėn. atsakovo mokėjimai visiškai nutrūko, nors abonentinis mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas iki 2010-02-28. Iš atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių bei atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jokių sąskaitų ar raginimų sumokėti skolą atsakovas po 2009 m. gegužės mėn. nėra gavęs, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad sutartis yra nutraukta. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjo pareiga kiekvieną mėnesį pateikti mokestines sąskaitas buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje (sutarties 3.1. p.). Pareigą elektroninių ryšių paslaugų (jų tarpe ir interneto prieigos) tiekėjui klientui pateikti sąskaitas už paslaugas numato ir ginčo teisiniams santykiams taikytinos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 (Taisyklių 54 p.). Gi ieškovas, teigdamas, kad šalių sutartiniai santykiai 2009 m. gegužės mėn. nenutrūko ir tęsėsi iki 2013-01-31, nepateikė ne tik jokių duomenų, kad atsakovui po 2009 m. gegužės mėn. pateikė (siuntė) apmokėjimui sąskaitas už teikiamas paslaugas, bet ir duomenų, kad atsakovui šiuo laikotarpiu apskritai buvo išrašomos sąskaitos (t. y. nepateikė atsakovui išrašytų sąskaitų kopijų), nors teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti šiuos duomenis. Į bylą yra pateiktos tiktai ieškovo 2012-03-06 ir 2012-05-08 atsakovui surašytų pranešimų apie įsiskolinimą kopijos (b. l. 43, 44). Tačiau atsakovas neigia gavęs šiuos priminimus, o duomenų, patvirtinančių, kad šie priminimai atsakovui buvo faktiškai išsiųsti, ieškovas nepateikė.

Iš atsakovo paaiškinimų taip pat matyti, kad 2009 m. gegužės mėn. atvykę ieškovo darbuotojai, nepavykus užtikrinti kokybiško interneto ryšio, ne tik informavo apie sutarties nutraukimą, bet ir demontavo bei išsivežė jo namuose buvusią ieškovo įrangą. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, jog atsakovo namuose buvusi įranga buvo demontuota, nes priešingu atveju įmonėje būtų atitinkami duomenys, nes tokiu atveju surašomas demontavimo aktas. Tačiau teismo vertinimu, vien įrangos demontavimo akto nebuvimas nėra pakankamas pagrindas atmesti atsakovo paaiškinimus kaip neįrodytus. Visų pirma pažymėtina, kad iš atsakovo paaiškinimų seka, jog paslaugų teikimas buvo nutrauktas ne atsakovo, o paslaugų teikėjo iniciatyva, nesant techninės galimybės užtikrinti atsakovui kokybiško interneto ryšio tiekimą. Esant tokiai situacijai, bei įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas, todėl jis galėjo nežinoti kokių formalumų reikia laikytis, siekiant užfiksuoti paslaugų nutraukimą ir įrangos grąžinimą paslaugų teikėjui, būtent ieškovas turėjo pareigą užtikrinti, jog įrangos demontavimas būtų tinkamai užfiksuotas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovo atstovas negalėjo patvirtinti, ar įmonės technikai turi pareigines instrukcijas, kuriose būtų nurodyta, kai elgtis tokioje situacijoje. Be to, kaip matyti iš byloje esančio interneto ryšio paslaugų suteikimo akto Nr. 57 ir interneto ryšio įrangos pardavimo akto Nr. 40 (b. l. 13), sudarant sutartį bei perduodant atsakovui įrangą (ginčo dėl įrangos perdavimo atsakovui nėra) nebuvo nurodyta nei tai, kokia konkrečiai įranga atsakovui buvo perduota (akto skiltis Nr. 1 „Perduodama interneto ryšio įranga“ yra neužpildyta), šio akto atsakingas ieškovo darbuotojas, perdavęs atsakovui įrangą, net nėra pasirašęs. Šis aktas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovo darbuotojai sudarant sutartį savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad ir 2009 m. gegužės mėn. nutraukiant paslaugų teikimą ir demontuojant įrangą (ką įrodinėją atsakovas), įrangos demontavimo aktas galėjo būti nesurašytas dėl paties ieškovo darbuotojų kaltės, t. y. netinkamo darbinių pareigų vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina esant atsakovo nurodytą faktą, kad paslaugų teikimas jam buvo nutrauktas 2009 m. gegužės mėn. nesant techninių galimybių užtikrinti kokybišką interneto ryšį, nei ieškovo nurodytą faktą, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2013-01-31.

Nustačius, kad paslaugos atsakovui buvo teiktos iki 2009 m. gegužės mėn., pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už teiktas paslaugas iki nurodyto termino . Iš aukščiau minėtos skolos, delspinigių ir palūkanų priskaičiavimo pažymos (b. l. 49) matyti, kad iki 2009 m. gegužės mėn. atsakovas abonentinį mokestį už paslaugas mokėjo nereguliariai, apie nereguliarų mokėjimą nurodė ir pats atsakovas, 2009-05-31 atsakovo skola buvo 459,28 Lt. Įrodymų paneigiančių nurodytą skolos dydį ir patvirtinančių, kad yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už laikotarpiu iki 2009 m. gegužės mėn. teiktas paslaugas atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina skola už iki 2009 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas (CK 6.213 str. 1 d., 6.712 str. 1 d.). Kaip minėta aukščiau, 2012 m. kovo-gegužės mėn. ieškovas papildomai paskaičiavo atsakovui 20 Lt mokesčių už raginimų dėl skolos sumokėjimo siuntimą ir ši suma yra įtraukta į bendrą reikalaujamo priteisti įsiskolinimo už paslaugas sumą. Kadangi byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad šie raginimai atsakovui faktiškai buvo išsiųsti, ieškovas taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis paskaičiavo šiuos mokesčius, bei nustatė būtent tokį mokesčių dydį, nėra pagrindo nurodytą 20 Lt sumą pripažinti atsakovo įsiskolinimu ieškovui. Spręsdamas atsakovo įsiskolinimo už paslaugas dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog iš minėtos pažymos matyti, kad atsakovui vėluojant mokėti abonentinį mokestį už paslaugas, ieškovas atsakovui skaičiavo ne tik sutartyje numatytus delspinigius, bet ir palūkanas, todėl atsakovo sumokėtas įmokas ieškovas visų pirma užskaitė kaip priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų mokėjimą (palūkanoms sumokėti iš viso buvo įskaityta 24,20 Lt). Kaip galima spręsti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, palūkanas ieškovas skaičiavo remdamasis CK 6.210 str. 1 d. Tačiau pažymėtina, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus patiriami nuostoliai, todėl palūkanos, atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją iš esmės yra ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma. Šalims sutartyje sulygus dėl delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokėjimo, išieškoti iš skolininko ir delspinigius, ir palūkanas negalima, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, ką nurodė ir atsakovo atstovas posėdžio metu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai iš atsakovo faktiškai sumokėtų įmokų 24,20 Lt užskaitė kaip palūkanų mokėjimą. Dėl šios priežasties pažymoje nurodyta atsakovo 459,28 Lt skola mažintina 24,20 Lt neteisėtai įskaityta palūkanų suma. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistina 435,08 Lt skola.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo 263,15 Lt delspinigius, paskaičiuotus remiantis sutarties 3.2. p., bei 160,33 Lt palūkanas, paskaičiuotas remiantis CK 6.210 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė pinigines prievoles ieškovui atsiskaitant už paslaugas. CK 6.71 str. 3 d. nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartimi šalys už mokėjimo prievolės termino praleidimą nustatė netesybas delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties 3.2 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai skaičiuojami ir priteisiami už tam tikrą termino praleidimo laikotarpį (dieną, savaitę, mėnesį). Taigi delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą ir pan. (CK 6.71 str. 3 d.). Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, o priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas delspinigiams išieškoti už laiką, ilgesnį kaip šeši mėnesiai iki ieškinio pareiškimo, byloje nenustatyta. Ieškinys teisme buvo gautas 2013-03-12, ieškinyje nurodyta ieškinio parengimo diena – 2013-02-28. Voko, kuriame buvo atsiųstas teismui ieškinys, byloje nėra. Todėl nesant galimybės nustatyti tikslios ieškinio pateikimo teismui dienos, šešių mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2013-03-01 atgal, t. y. delspinigiai priteistini už 2012 m. rugsėjo mėn. - 2013 m. vasario mėn. laikotarpį (imtinai). Iš byloje esančios skolos, delspinigių ir palūkanų priskaičiavimo pažymos (b. l. 49) matyti, kad už nurodytą laikotarpį ieškovas priskaičiavo 2,73 Lt delspinigių. Nors ieškovo paskaičiuoti už šį laikotarpį delspinigiai yra akivaizdžiai mažesnio dydžio, nei numatyta skaičiuoti pagal šalių sudarytą sutartį, o už paskutinius tris mėnesius iki ieškinio pateikimo delspinigiai atsakovui visai nebuvo skaičiuojami, teismas neturi jokio pagrindo perskaičiuoti delspinigių už šį laikotarpį dydžio ir priteisti iš atsakovo didesnius delspinigius, nei jie yra paskaičiuoti minėtoje pažymoje. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinimas iš dalies, iš atsakovo priteistina 2,73 Lt delspinigių. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių atmestinas.

Kaip minėta, šalims sutartyje sulygus dėl delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokėjimo, išieškoti iš skolininko ir delspinigius, ir palūkanas negalima, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Be to, CK 6.716 str. 4 d. nustatyta, kad kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės. CK 6.360 str. 5 d. nustato, jog kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo ir, kaip konstatuota anksčiau, šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, CK 6.360 str. 5 d., draudžianti skaičiuoti palūkanas už pavėluotus mokėjimus, yra taikytina šio ginčo šalių santykiams, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 160,33 Lt palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Šiuo teismo sprendimu yra tenkinama 33 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmetama 67 proc. ieškinio reikalavimų. Pateiktą ieškinį ieškovas apmokėjo 72,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, kas yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas indeksuotas žyminis mokestis, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Į bylą patekti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje taip pat patyrė 600 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš kurių 100,00 Lt sumokėta adv. L. Ž. už ieškinio parengimą (b. l. 5, 16) bei 500,00 Lt sumokėta adv. A Jarašiui už atstovavimą 2013-05-23 vykusiame teismo posėdyje (b. l. 56). Teismas, taikydamas CPK 98 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, kas sudaro 150 Lt (0.15 x 1000 Lt = 150). 2013-05-23 vykęs teismo posėdis tęsėsi nuo 10 val. iki 11 val. 53 min., t.y. 2 val. Tokiu būdu maksimalus užmokesčio advokatui už atstovavimą teismo posėdyje dydis būtų 300 Lt. Taigi prašoma priteisti suma už atstovavimą teisme viršija rekomenduojamą dydį. Kartu pažymėtina ir tai, kad šios bylos apimtis nebuvo didelė, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl ir advokato pasirengimo teismo posėdžiui laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pagrįstomis šioje byloje laikytinos 300 Lt dydžio išlaidos už atstovavimą teisme bei 100,00 Lt išlaidos už ieškinio parengimą, iš viso 400 Lt. Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 132 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (400 Lt x 0,33 = 132 Lt). Ieškovas taip pat prašo priteisti 504,11 Lt išlaidas, kurias patyrė dėl įmonės direktoriaus dalyvavimo 2013-04-26 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Iš pateiktos pažymos (b. l. 34) matyti, kad šias išlaidas sudaro 215,76 Lt direktoriaus darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, 19,50 Lt dienpinigiai, 216,32 Lt kelionės išlaidos ir 52,53 Lt transporto priemonės amortizacija. Teismas sprendžia, kad būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) iš nurodytų išlaidų atitinka tik kelionės išlaidos. Tačiau vien tik degalų įsigijimo kvitas (b. l. 36) nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl nurodyto dydžio išlaidų realumo. Tai, jog kelionės išlaidų suma yra didoka, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo atstovas. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad Mažeikių ir Kėdainių miestus skiria apie 221 km atstumas (duomenys iš http://maps.google.lt/maps?hl=lt&tab=wl), taip pat tai, kad ekonominės klasės automobilio vidutinės kuro sąnaudos važiuojant užmiesčio keliais yra apie 6-7 l/100 km, bei įvertinęs degalų kainą (4,83 Lt/l, b. l. 36), sprendžia, kad pagrįstomis šioje byloje laikytinos 150 Lt dydžio kelionės išlaidos. Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 49,50 Lt ieškovo atstovo kelionės išlaidų. Priteisti pažymoje nurodytą 215,76 Lt direktoriaus darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas nėra jokio pagrindo, kadangi atstovauti įmonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis yra tiesioginė ir viena pagrindinių įmonės vadovo pareigų, todėl už tiesioginių pareigų atlikimą vadovui mokamas darbo užmokestis negali būti laikomas ieškovo turėtomis bylinėjimosi išlaidomis. Kuo remiantis paskaičiuota ir 52,53 Lt įvertinta transporto priemonės amortizacija, duomenų nėra, todėl pripažinti šią sumą būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad 2013-04-26 vykęs parengiamasis teismo posėdis vyko trumpiau nei vieną valandą, 19,50 Lt dienpinigius direktoriui taip pat nėra pagrindo pripažinti būtinomis bylinėjimosi išlaidomis. Taigi ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 253,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Į bylą pateiktas 2013-03-28 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė iš viso 300 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 25). Proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistina 201,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 52,50 Lt atstovavimo išlaidų (253,50 Lt – 201 Lt = 52,50 Lt).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 435,08 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus 08 ct) skolos, 2,73 Lt (du litus 73 ct) delspinigių ir 52,50 Lt (penkiasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi ieškovui KLI LT, UAB, į. k. 267258020.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.