Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv , (duomenys neskelbtini) teistas:

1)2006-12-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 206 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

2) 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant I. R. bausmės atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv., (duomenys neskelbtini) teistas:

1)2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2011-06-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikta likusią 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. ir D. K. atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010-07-08 apie 13,00 val. I. R. veikdamas kartu su D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas tyrimas, Pelesos ir Dzūkų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo J. J. ir tuo metu, kai D. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, paėmė ir laikė už rankų J. J., taip atimdami J. J. glimybę priešintis, I. R. ištraukė iš J. J. striukės dešinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5200, 150 litų vertės, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam J. J. priešintis pagrobė 150 litų vertės svetimą turtą, taip padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis I. R. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų duotų teisme darytina išvada, kad jis kaltės nepripažįsta. I. R. parodė, kad nukentėjusysis pažinojo jo brolį. Broliui kartu su nukentėjusiuoju švenčiant tuose pačiuose namuose, maždaug savaitė iki įvykio, dingo telefonas. Brolio telefoną jis surado pas J. J.. Ėjo susitikti su draugu ir pamatęs J. J. paskambino iš savo telefono į brolio telefono numerį, pradėjo groti tokia pati muzikos melodija kaip ir jo brolis buvo užsidėjęs. Tuomet jis paprašė J. J. parodyti telefoną ir pastarasis jam pats davė telefoną. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad tai ne pastarojo telefonas, ir atidavęs kortelę telefoną paėmė. Tai buvo telefonas Nokia 5200 juodas. Pokalbis vyko tik tarp jo ir nukentėjusiojo, o D. K. jis sutiko vėliau.

Kaltinamasis D. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad datos nepamena, jis eidamas link stoties susitiko pažįstamą Andrių, su kuriu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, ir ėjo link stoties atsigerti alaus. Pakeliui sutiko nukentėjusįjį, paprašė cigaretės, pastarasis atsakė, kad neturi. Po to sutiko Igorį, kuris liko kalbėtis su nukentėjusiuoju, o jis nuėjo link stoties ir laukė Igorio. Atėjus I. R., abu nuėjo link stoties. Telefono jis nematė, jam jo nerodė. Smurto nukentėjusiojo atžvilgiu jis nenaudojo.

Nukentėjusysis J. J. teisme parodė, kad kaltinamieji jam iki įvykio nebuvo pažįstami, D. K. pažinojo tik iš matymo. Pamena, kad jis ėjo Panevėžio gatve iki kolonėlės ir pamatė D. K., kuris paklausė, ar turi parūkyti, atsakęs, kad nerūko, nuėjo toliau iki sankryžos už „Maximos“. Tada abu kaltinamieji I. R. ir D. K. jį pasivijo, pradėjo prie jo kabinėtis, I. R. ėmė kalbėti, kad čia jo telefonas. Paaiškino, kad tolimesnių įvykio aplinkybių nelabai pamena.

Nukentėjusysis J. J. teisme patvirtino visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 17, 19, 20-21,24 1t.), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. Nukentėjusysis patvirtino, kad 2010-07-08 apie 13.00 val. jis ėjo link parduotuvės „Maxima“ ir Panevėžio gatvėje pastebėjo paskui jį einančius du vaikinus. Vieną iš tų vaikinų jis pažinojo iš matymo, tačiau kitų jo duomenų nežino, todėl pirminėse apklausose parodė, kad nepažįsta. Praėjęs valgyklą „Dzūkija“ jis nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, esančios Panevėžio gatvėje, kur netoliese krūmuose pastebėjo du vaikinus, kaip vėliau sužinojo tai D. K., I. R. ir dar trečią vaikiną. Nesustodamas ėjo toliau ir maždaug po 5 minučių išgirdo pašaipas už nugaros, atigręžęs pastebėjo, kad minėti vaikinai eina paskui jį. Tada pradėjo eiti greičiau, o vaikinai jau bėgo paskui jį. Nespėjus prieiti iki Panevėžio ir Pelesos gatvių sankryžos, D. K. ir I. R. prie jo staigiai pribėgo. D. K. paprašė cigarečių, jis atsakė, kad neturi. Po to D. K. pasakė I. R. paklausti ar neturi pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. Tada I. R. pasakė :“O jeigu aš tave apieškosiu?“ Pastarajam atsakė, kad pinigų ieškotų savo kišenėje. I. R. pasakė, kad jeigu ką nors suras, tai atims. Tuo metu, kai I. R. klausinėjo, prie jų priėjo trečias minėtas vaikinas ir staigiai vienu metu su D. K. paėmė nukentėjusiajam už rankų ir laikė jas, o tuo metu I. R. greitai įkišo ranką į jo striukės dešinės pusės kišenę ir ištraukė telefoną. Kai I. R. atėmė telefoną, D. K. pasakė I. R. eiti priduoti telefoną į supirktuvę. Po šių veiksmų visi trys nuėjo link stoties(b.l.20-21,1t.).

Liudytojas D. Ž. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(b.l.35, 1t.), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. apie tai, kad 2010-07-21 jis vykdė rezervinio pareigas, apie 09,00 val. išgirdo skambant telefoną iš grotuoto barjero pusės, jam tai pasirodė keista, nes tuo metu ten nieko nebuvo. Priėjęs prie grotuoto barjero, pastebėjo mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5200. Paėmęs rastą mobiliojo ryšio telefoną nedelsiant pranešė budėtojui A. P., kuris jam paaiškino, kad 2010-07-20 į Vilniaus m. 2 PK OVP buvo pristatytas I. R. ir galimai minėtas telefonas yra jo. Tą pačią dieną I. R. pripažino tyrėjai, kad minėtą telefoną jis numetė po suolu.

Liudytojas R. M. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(b.l.37-38, 1t.), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. apie tai, kad 2010-07-20 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu M. K. iš VPK OVS gavo pranėšimą, kad stotyje laukia nukentėjusysis, kuris atpažino jį apiplėšusį asmenį. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi J. J., kuris paaiškino, kad jį 2010-07-08 Pelesos g. 65, Vilnius prie parduotuvės Maxima apiplėšė. Pagal nurodytus požymius sulaikė ir pristatė D. K. ir I. R.. Minėti piliečiai apie 13,55 val. buvo pristatyti į 2 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi.

Nukentėjusiojo J. J. protokole - pareiškime(b.l.12,1t.) užfiksuota, kad 2010-07-08 apie 13 val. adresu Pelesos g/Dzūkų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie jo trys jaunuoliai, du iš jų paėmė už parankių, o trečias tuo metu ištraukė iš striukės dešinės pusės kišenės jo mobilaus ryšio telefoną Nokia 5200 ir visi trys pabėgo. Dėl įvykio padaryta 150 litų turtinė žala.

Apžiūros protokolas(b.l.25-26, 1t.) patvirtina, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5200, IMEI (duomenys neskelbtini).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas(b.l.27-28,1t.) patvirtina, kad nukentėjusysis J. J. iš jam pateiktų atpažinti trijų telefono aparatų atpažino jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Minėtas telefonas pagal pakvitavimą sugrąžintas nukentėjusiajam(b.l.29,1t.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų I. R. ir D. K. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. įrodyta visų pirma iš esmės nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiojo J. J. parodymais, kuris patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo faktą ir vietą, nurodė asmenis, įvykdžiusius jo atžvilgiu plėšimą. Nukentėjusysis J. J. teisme paaiškino įvykio aplinkybių nelabai pamenantis ir patvirtino visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 17, 19, 20-21,24 1t.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. J. konkretizavo, kad įvykio metu D. K. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas jį laikė už rankų, o tuo metu I. R. įkišo ranką į jo striukės dešinės pusės kišenę ir ištraukė jo telefoną (b.l.17,1 t., 19, 1 t., 20-21,1 t., 24,1 t.). Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis savo parodymus dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo patvirtino akistatos su kaltinamuoju I. R. metu (b.l.49-50,1t.), (b.l.56-57,1t.) bei akistatos su kaltinamuoju D. K. metu (b.l.98-99,1t.), kas patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą.

Teisme nukentėjusysis nurodė telefoną, kurį iš jo pagrobė I. R., pirkęs lombarde, čekio neturi. Tokie nukentėjusiojo parodymai nepaneigti. Kaltinamasis I. R. teigė, kad telefonas iš jo brolio buvo pavogtas savaitė prieš įvykį. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad telefoną pirko trys dienos iki įvykio, tiksliai nepamena. Teismas šioje dalyje remiasi nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis teisme nurodė tiksliai įvykio aplinkybių nepamenantis. Akistatos su I. R. metu (b.l.56-57,1t.) nukentėjusysis patvirtino, kad pagrobtas telefonas buvo jo, telefonu naudojosi 2 mėnesius iki įvykio, su kaltinamojo I. R. broliu D. P. jokiuose vakarėliuose nedalyvavo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai dalyje, kad D. K. jo paprašė cigarečių atitinka ir kaltinamojo D. K. parodymus, kuris neneigia prašęs nukentėjusiojo cigaretės, tačiau kitaip aiškina įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo I. R. parodymus, kad jis iš nukentėjusiojo J. J. paėmė savo brolio mobilaus ryšio telefoną, įvykio metu su nukentėjusiuoju buvo vienas, plėšimo neįvykdė, teismas atmeta ir vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigti aukščiau išvardytais įrodymais, t.y. nukentėjusiojo J. J. parodymais, kuris patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo faktą, konkretizavo, kad D. K. ir nepažįstamas asmuo jį laikė už rankų, kai tuo metu I. R. apieškojo striukės kišenes ir paėmė jo telefoną.

Vertindamas kaltinamojo I. R. parodymus, teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai proceso metu keitėsi, nebuvo nuoširdūs. Duodamas pirminius parodymus(b.l.46-48,1 t.) kaltinamasis I. R. nurodė pastebėjęs einantį vaikiną, kuris rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną ir tada jam kilo mintis atimti tą telefoną. Priėjęs prie vaikino jis greitai išgriebė iš jo rankos telefoną, tuo metu buvo vienas. Dar ištraukęs iš telefono SIM kortelę ją grąžino nukentėjusiajam. Minėtą telefoną visą laiką turėjo su savimi iki sulaikymo 2010-07-19. Jį sulaikius ir pristačius į 2 PK, paviršutinės apžiūros metu pareigūnai nepastebėjo telefono, o kai buvo patalpintas budėtojų dalyje už grotinio barjero, jis iš karto padėjo minėtą telefoną po suoliuku. Pagarsinus šiuos parodymus teisme kaltinamasis I. R. jų netvirtino, nurodė, kad apklausos metu buvo visiškai girtas. Tačiau tokių duomenų nepatvirtina bylos medžiaga. Be to, kaltinamasis I. R. bylos duomenimis buvo sulaikytas 2010-07-20 13,55 val., o apklaustas 2012-07-21 11,00 val. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis I. R. davė ir akistatos su nukentėjusiuoju metu (b.l.49-50), kuri buvo atlikta 2010-07-22 10,30 val. -11,30 val. Tik vėliau, jau apklausiamas kaltinamuoju 2012-01-04 jis parodymus pakeitė, teigdamas, kad iš nukentėjusiojo telefoną paėmė kaip savo daiktą, nukentėjusiojo rankoje buvusį telefoną atpažino kaip savo brolio telefoną. J. J. niekas nelaikė už rankų. Tačiau tokie kaltinamojo I. R. parodymai prieštarauja jo paties pirminiams parodymas bei nukentėjusiojo J. J. parodymams, todėl teismas jais nesivadovauja. Teismas tiki būtent nukentėjusiojo parodymais, nes kaip minėta jie viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs.

Kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė plėšimo faktą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau teismas remiasi kaip minėta nukentėjusiojo J. J. parodymais, kuris nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis D. K. su nepažįstamu vaikinu plėšimo metu jį laikė už rankų, o tuo metu I. R. atėmė telefoną. Teismas kaltinamojo D. K. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja.

Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, kuris patvirtino D. K. ir I. R. sulaikęs pagal nukentėjusiojo J. J. nurodytus jį apiplėšusių asmenų požymius ir pristatęs juos į 2 policijos komisariatą. Liudytojo D. Ž. parodymai, kuris patvirtino darbo metu išgirdęs skambant telefoną iš grotuoto barjero pusės.Tai buvo mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5200. Budėtojas A. P. jam paaiškino, kad 2010-07-20 į Vilniaus m. 2 PK OVP buvo pristatytas I. R. ir galimai minėtas telefonas yra jo. Apžiūros protokolu(b.l.25-26, 1t.), kuris patvirtina, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5200, IMEI (duomenys neskelbtini) Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu(b.l.27-28,1t.), kuris patvirtina, kad nukentėjusysis J. J. iš jam pateiktų atpažinti trijų telefono aparatų atpažino jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Minėtas telefonas pagal pakvitavimą sugrąžintas nukentėjusiajam(b.l.29,1t.).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji I. R. ir D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Kaltinamųjų veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. I. R. ir D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo I. R. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis jauno amžiaus, nuosprendžio priėmimo metu teistas 2 kartus, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio normoms, teistumas neišnykęs, nedirba, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į narkologinę įskaitą neįrašytas, pagal 2010-09-09 Specialisto išvadą Nr. 89TPK-354(b.l.80,1t.) I. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo įvykdyta nusikalstama veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 4 d.).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam I. R. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kurios dydis parinktinas mažesnis už vidurkį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tikslinga atidėti esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 27 p. išaiškinta, kad kai priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Darytina išvada, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu.

Ištyrus kaltinamojo D. K. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo įvykdyta nusikalstama veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 4 d.).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kaltinamasis D. K. neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nustatyti I. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirti I. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką I. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-07-20 iki 2010-07-22 ( dvi paras).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. R. palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. K. nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-07-20 iki 2010-07-22(dvi paras).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. K. nepaskirti, kaltinamasis atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.