Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., ir jam skirtas 15 (penkiolikos) parų administracinis areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 16 d. J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-74877747-16 už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 14.10 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paėmė 9 vienetus šokolado „Merci“, kurių bendra vertė 44,82 Eur, ir įsidėjęs prekes į rankinę, iš parduotuvės išėjo už prekes nesumokėjęs, tai yra padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniu skundu J. P. ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, teigia, kad buvo apkaltintas nepagrįstai ir nubaustas dėl nepadaryto pažeidimo. Anot apelianto, apsaugos darbuotojo jis yra sulaikomas dėl ankstesnio pažeidimo, už kurio padarymą yra pilnai atlikęs nuobaudą, po ko nuolat jam užeinant į parduotuvę apsipirkti, yra tikrinamas be teisėto pagrindo, provokuojamas ir įžeidinėjamas šios parduotuvės apsaugos darbuotojo. Apeliantas tvirtina, jog inkriminuoto pažeidimo jis nėra padaręs, nurodo, jog 2016-10-16 į parduotuvę „Iki“ jis užėjo jau turėdamas su savimi 9 dėžutes „Merci“ saldainių, todėl savo rankinę su saldainiais, dar prieš įeidamas į prekybos salę, jis paliko daiktų saugojimo kameroje. Apsipirkęs jis sugrįžo prie daiktų saugojimo kameros, kur į paliktą rankinę sudėjo nupirktas prekes. Šią aplinkybę, pasak apelianto, matė pardavėja. Kuomet jis su rankine išėjo iš parduotuvės, pribėgęs apsaugos darbuotojas jį sulaikė beeinantį namo ir atvedė į parduotuvės apsaugos kambarį. Nesutikdamas su pažeidimu, jis (J. P.) apsaugos darbuotojui pasiūlė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, kurios patvirtintų jo nekaltumą, tačiau apsaugos darbuotojas grasindamas jam (J. P.) atliko daiktų kratą. Mano, jog nagrinėjant bylą buvo padaryta daug pažeidimų, o jį kaltinančių įrodymų – vaizdo įrašo, byloje nėra. Apibendrindamas skundą apeliantas prašo peržiūrėti bylą ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jam nepadarius administracinio teisės pažeidimo bei gražinti iš jo paimtas bei teisėtai įgytas prekes.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą visapusiškai, pilnutinai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus, reikšmingus bylai teisingai išspręsti ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Institucija pažymi, kad apylinkkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad J. P. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą pažeidėjui pažymėjo, kad J. P. 2016 metais 18 kartų baustas administracinėmis nubaudomis už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, kad pažeidėjas nuolat ir sistemingai daro teisės pažeidimus, ignoruoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei darudimus, visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, todėl skyrė pažeidėjui 15 parų administracinį areštą.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus, Institucija, sutinkdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, mano, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas J. P. nubaudė pagal ATPK 50 straipsnį. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą priėmė išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. nedalyvaujant.

ATPK 272 straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo, numatyto šio kodekso 50 straipsnyje, bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad būtų panaudotos visos nurodytos priemonės, todėl nebuvo įstatymo numatytų sąlygų nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Kaip jau minėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo bylų dėl ATPK 50 str. įtvirtinto teisės pažeidimo nagrinėjime, sutinkamai su ATPK 272 str. 2 d., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas. Byla tokio asmens atžvilgiu gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant tik tokiu atveju, jei yra nustatomas asmens vengimo atvykti į teismo posėdį faktas. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta nebuvo. J. P. nebuvo siųstas pakartotinis šaukimas, informuojantis apie teismo posėdį, jam neatvykus į bylos nagrinėjimą, nebuvo imtasi jokių priemonių šio asmens atvesdinimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei asmuo vieną kartą neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, negali būti pripažinta vengimu jame dalyvauti. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą aplinkybę, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, dėl ko Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-10 nutarimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinu, o J. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Be to, apeliaciniame skunde apeliantas kelia naują įvykio versiją, iš kurios sektų, kad J. P. veikoje nebuvo administraciniio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kuri pirmosios instancijos teisme patikrinta nebuvo. Pažymėtina, jog naujos versijos kėlimas – tai yra leidžiama gynybos priemonė, todėl tokia nauja pozicija turi būti kruopščiai ir be jokio nusistatymo ištirta, renkant ir tiriant papildomus įrodymus bei kviečiant liudytojus. Tik betarpiškai teisme išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, apklausus įvykį mačiusius ir (ar) administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sulaikiusius asmenis (parduotuvės apsaugos darbuotoją, pardavėjas, policijos pareigūnus), galima konstatuoti nurodytų aplinkybių pagrįstumą ar nepagrįstumą. Kadangi, kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, įvykis galimai buvo nufilmuotas ir vaizdo kamera, būtina išreikalauti vaizdo įrašą. Išreikalautinas ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuris, kaip duomenys patvirtinantys J. P. kaltę, yra be kita ko nurodytas ir pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3). Esant reikalui ištirti ir kitus įrodymus, kurių visumoje pakaktų nekeliančių abejonių išvadai dėl J. P. kaltės.

Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tiesiogiai ištirti įrodymus, apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, išreiklauti filmuotą medžiagą, nes kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas ginčija esmines aplinkybes, todėl jo, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas galimai gali turėti reikšmės nustatant byloje tiesą, įvertinant ir apelianto skunde nurodomą aplinkybę apsaugos darbuotojo neva asmeninį interesą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apkaltinant šį nebūta vagyste ar tokią versiją paneigti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeidžiant ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.