- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- A-2493-381/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00006-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant užsieniečiui H. A. H. A.-H., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio H. A. H. A.-H. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio H. A. H. A.-H. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64878 dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas užsienietis H. A. H. A.-H. prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64878 dalį dėl jo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo prie Lietuvos Respublikos sienos ir Lietuvos pareigūnai patys jį pakvietė bei sulaikė. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl teismas turi objektyvų pagrindą nuspręsti ir užsieniečiui šiuo atveju taikyti švelnesnę ir proporcingą alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jam judėjimo apribojimų.
3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, todėl jis buvo sulaikytas. Pareiškėjas neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, prieglobsčio nagrinėjimo metu pateikė tik asmens dokumento kopiją. Originalus dokumentas nebuvo pateiktas. Pareiškėjas nebendradarbiavo, nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, pateikta informacija bei asmens pasakojimas nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko per Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė.
II.
4. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. paprašė prieglobsčio Lietuvoje. 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu jis paaiškino, kad neturi paso originalo (turi tik dokumentų fotokopijas telefone), jo neteko Baltarusijos viešbutyje. Pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies ir neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nes patyrė persekiojimą (duomenys neskelbtini).
6. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64878 įleisti užsienietį H. A. H. A.-H. į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas sprendimą apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmė nustatęs, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo metu užsienietis neteikė objektyvios informacijos, patvirtinančios, kad jis yra (duomenys neskelbtini), t. y. teikė nereikšmingą ir klaidinančią informaciją, taip siekdamas vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos sienos kirtimo ir atvykimo į ją priežastys nėra įtikinančios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsieniečiui pasislėpus, jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.
8. Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Užsienietis neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog, užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Vien skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs pažeidimų, bendradarbiavo, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
III.
9. Pareiškėjas užsienietis H. A. H. A.-H. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A20.-115-829/2022 (skunde klaidingai nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-115-829/2022) ir jį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; taip pat prašo užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbos (ą) dalyvavimą teismo posėdyje.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.
11. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio (skunde klaidingai nurodoma „užsienietės“) tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, skundžiamame sprendime keliamą tikslą galima pasiekti ir pareiškėją apgyvendinus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant tokią priemonę, būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti laisvės.
Atsiliepimas
12. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, nėra pagrindo jam taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tapatybė nenustatyta, t. y. jis pateikė tik dokumento kopiją, todėl neįmanoma nustatyti, ar tai tikras dokumentas. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens dokumentų kirto sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė neteisėti kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
14. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria jis apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ir pareiškėją apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo. Teismas pažymėjo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su valstybės tarnautojais ir darbuotojais, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali pasislėpti.
17. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo grindžiamas ne tik Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytu užsieniečio pasislėpimo rizikos veiksniu (užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), bet ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, jeigu jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę).
18. Apeliaciniame skunde užsienietis nurodė, jog teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju pareiškėją galima apgyvendinti, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apgyvendinus užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).
20. Įstatymo 140⁷ straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
22. Įstatymo 140⁸ straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis).
23. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis).
24. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis).
25. Jeigu Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 24 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į pasienio užkardą (prieglobsčio prašymas pateiktas 2021 m. rugpjūčio 26 d.). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 21S53366, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-4099-595/2022), kuris pareiškėjo skundo dar neišnagrinėjo. Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nėra galutinis.
27. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
28. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad apeliantas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.
30. Migracijos departamento pritaikytas apelianto apgyvendinimas VSAT užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.
31. Pagrįsti VSAT atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, neatsižvelgiant į ankstesnį apelianto elgesį jo apgyvendinimo vietoje, nes apeliantas gali pasišalinti iš VSAT užsieniečių registracijos centro ir į jį nebegrįžti.
32. Tokios užsieniečio apgyvendinimo priemonės (ribojant pareiškėjo judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas neteisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi asmens tapatybę galinčių patvirtinti asmens dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis užsieniečio tapatybei nustatyti, neturi jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuva, taip pat neturi lėšų ir pragyvenimo šaltinio. Apelianto teisinė padėtis nepasikeitė nuo Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo priėmimo – apeliantas yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
33. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.
34. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. vasario 7 d. sprendimą pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad užsienietis, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjo pateiktos asmens dokumentų kopijos nepatvirtina tų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjo asmens tapatybės.
35. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis dėl pateiktų jo tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų autentiškumo patvirtinimo, taip pat jo tapatybę patvirtinančių kitų asmens dokumentų pateikimo, tačiau teisėjų kolegija šiuos patikinimus pripažįsta deklaratyviais ir nenuoširdžiais. Į Baltarusiją pareiškėjas buvo atvykęs teisėtai, turėjo asmens dokumentus. Pareiškėjo įvardytas originalių asmens dokumentų praradimo aplinkybes (paliko Baltarusijoje viešbutyje) nėra pagrindo pripažinti atitinkančiomis tikrovę. Sąžiningai ketindamas atvykti į Europos Sąjungos teritoriją (Lietuvos Respubliką) ir prašyti pabėgėlio statuso, net ir ne per pasienio kontrolės postus, pareiškėjas privalėjo turėti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus. Todėl darytina išvada, jog atvykdamas į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, neturėdamas asmens dokumentų, užsienietis turėjo išankstinį tikslą nuslėpti savo tapatybę, siekdamas apsunkinti jo grąžinimą į jo kilmės valstybę.
36. Be to, per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba etc) pateikti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar patvirtinti dokumentų kopijų autentiškumą.
37. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja užsieniečio geros valios stoką, nebendradarbiavimą, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę, kaip pagrindą neskirti jam apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
38. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui be pagrindo netaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, pabrėžtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
39. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantui pritaikytas tiksliai pagal įstatymą. Minėta, kad užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas gali būti taikomas tik nustačius įstatyme numatytas aplinkybes (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktai) ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, šis terminas pareiškėjo atžvilgiu nėra pasibaigęs (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis).
40. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinama taip pat aplinkybė, kad apeliantas nėra pažeidžiamas asmuo (Įstatymo 2 straipsnio 18² dalis).
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o užsieniečio H. A. H. A.-H. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio H. A. H. A.-H. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.