- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-472-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-15270-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- H. J.
- Atsakovas
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Renatai Anderson,
dalyvaujant ieškovui H. J.,
apeliantei atsakovei J. J., jos atstovui adv. Andriui Kaluinai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1605-96/2010 pagal ieškovo H. J. ieškinį atsakovei J. J., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. J. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti įgytą santuokoje turtą: ieškovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sūnaus H. J. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui H. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, palikti šalims santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pagal jo norą.
Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikoje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė G., o (duomenys neskelbtini) sūnus H. Šeima iširo dėl atsakovės kaltės ir jos nenoro imtis priemonių, kad santuoka būtų išsaugota. Bet kokie bandymai rasti bendrą sprendimą baigdavosi barniais ir įžeidinėjimais. Ieškovas teigė, kad buvo ištikimas atsakovei, tačiau ji buvo labai pavydi, pati inicijavo konfliktus. O. S. buvo tik jo bendradarbė. Dėl atsakovės konfliktiško būdo jis persikėlė gyventi pas savo motiną, neteko darbo, turėjo kompensuoti akcininkams nuostolius. Atsakovė pati buvo jam neištikima, jis ją matęs su kitu vyriškiu. Nesutiko, kad jis nesirūpino šeima, nes buvo bedarbis, mokėjo iš gaunamos bedarbio pašalpos skolas. Jam pradėjus gyventi atskirai, ieškovė išleido jų šeimos santaupas bei pardavė automobilį, kurio pinigus taip pat išleido savo reikmėms. Nesutinka, kad atsakovei būtų priteista didesnė dalis žemės sklypo ir namo.
Atsakovė J. J. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti jai po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko H. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui H. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Jai priteisti ¾ dalis 0,1011 ha žemės sklypo (toliau žemės sklypas) ir 150,89 kv. m. gyvenamojo namo (toliau namas) esančių (duomenys neskelbtini) ir automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui priteisti ¼ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei automobilį VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo santuokinės neištikimybės, tarnybinio romano su savo bendradarbe O. S. 2009 metų gegužės mėnesį ieškovas išsikraustė iš namų ir gyveno su O. S. jai nežinomoje vietoje, neskyrė pinigų vaikų poreikiams. 2009 m. gruodžio mėnesį jis grįžo namo, tačiau su vaikais nebendravo, tiesiog leisdavo laiką gulėdamas ant sofos ir žiūrėdamas televizorių, atvirai inicijuodavo konfliktus ir jai grasindavo susidorojimu vaikų akivaizdoje. Atsakovė ieškovui buvo ištikima, ieškovo minimas vyras yra tik jos pažįstamas, gydęs ją. Pragyvenimui jai teko parduoti vieną iš mašinų – už ją gautus pinigus skyrė vaikų poreikių patenkinimui, maistui, ūkio reikmėms, nes ieškovas neskyrė pinigų šeimos išlaikymui, o ji pati gaudavo nedideles pajamas - apie 560 Lt per mėnesį Vilniaus darbo biržos mokamą stipendiją. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo nesąžiningumo, neištikimybės. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes ieškovas netinkamai vykdo tėvo pareigas. Kadangi sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, be to, ji turi pasirūpinti ir dukra, kuri yra pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje ir gyvena jos išlaikoma, prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti ¾ dalis žemės sklypo ir namo, o ieškovui ¼ dalį žemės sklypo ir namo.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pagal vaiko norą – su jo motina, o iš tėvo priteisti vaikui išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vinicos miesto. CMS, įrašo Nr. 1652 tarp H. J. ir J. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo J. J. paliko santuokinę pavardę J. Nustatė nepilnamečio vaiko H. J. gyvenamąją vietą su motina J. J. Priteisė iš ieškovo H. J. sūnaus H. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-05-05 iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai J. J. Padalino santuokos metu įgytą turtą: Ieškovui H. J. priteisė natūra: ½ dalį žemės sklypo, 60 660 Lt vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, 138 500 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini); automobilį VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Lt vertės, iš viso turto už 199 160 Lt; atsakovei J. J. priteisė natūra: ½ dalį žemės sklypo, 60 660 Lt vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, 138 500 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Lt vertės, iš viso turto už 205 160 Lt. Įpareigojo atsakovę J. J. išmokėti ieškovui H. J. 6 000 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį. Likusios ieškinio ir priešieškinio dalies netenkino. Priteisė į valstybės biudžeto pajamas 144 Lt žyminio mokesčio ir 8,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 152,75 Lt, iš ieškovo H. J. ir 8,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovės J. J.
Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, santuokinės neištikimybės. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl teismas laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašomas padalinti namas ir žemės sklypas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu nuosavybės teise po ½ dalį ir nėra nurodytas kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė, vadinasi, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1d.). Teismas nustatė, kad viso sutuoktiniai turi turto už 404 320 Lt. Šis turtas yra padalinamas pinigine išraiška tarp jų lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. po 202 160 Lt, nes aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, šioje byloje nenustatyta. Namas ir žemės sklypas yra dalūs. Abi šalys neturi piniginių lėšų, kad galėtų išmokėti vienas kitam kompensacijas už namo ir sklypo dalis, neturi kitos gyvenamosios patalpos, yra sunki jų turtinė padėtis, dėl to jiems šis turtas priteistas natūra po ½ namo ir žemės sklypo. Ieškovui natūra priteistas automobilis VAZ-0 vertės, o atsakovei 6 000 Lt vertės automobilis Renault Laguna. Ieškovui natūra teko turto už 199 160 Lt, o atsakovei už 205 160 Lt, todėl atsakovė įpareigota ieškovui sumokėti 3 000 Lt kompensaciją. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, ji pagal sūnaus norą nustatyta su motina. Teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, nes ieškovas sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą, didesnio išlaikymo teikti jis negali atsižvelgiant į jo nedideles pajamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių kaltės dėl santuokos nutrūkimo, nutraukti santuoką dėl ieškovo H. J. kaltės; pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bendrosios šalių nuosavybės padalijimo bei tenkinti atsakovės priešieškinį; pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. J. priteisimo: priteisti išlaikymą turtu, t.y. šalių sūnaus H. J. naudai 1/10 namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktas telefono pokalbių įrašų stenogramas, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovas patvirtina mylintis kitą moterį. Teismas nenurodė, kodėl nevertino šių bei kitų įrodymų, t.y. G. J. ir R. S. parodymų, kaip patvirtinančių santuokinės neištikimybės faktą, o rėmėsi ieškovo paaiškinimais ir O. S. parodymais, duotais teisme, nors šių asmenų, apklaustų apie jų galimai amoralius veiksmus, parodymus ir paaiškinimus, prieštaraujančius kitai bylos medžiagai, reiktų vertinti itin kritiškai. Be to, ieškovas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. gegužės mėnesio, t.y. daugiau nei 10 mėn., neišlaikė savo vaikų, nepadėjo darbo netekusiai savo sutuoktinei, neprisidėjo prie bendro sutuoktinių turto (gyvenamojo namo) išlaikymo. Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo, ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje nuosavybėje principo ir nepasisakė, dėl ko netenkintas atsakovės prašymas priteisti jai ¾ dalis namo ir sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nustatęs H. J. gyvenamąją vietą su atsakove, teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo VTAS išvada, kad didesnė sutuoktinių bendro turto dalis priteistina sutuoktiniui, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Teismo nurodytas namo padalijimo būdas neatitinka atsakovės ir jos vaikų interesų. Kad nebūtų pažeisti atsakovės, vaikų interesai, o ieškovas turėtų savo atskiras, izoliuotas, atskiram gyvenimui tinkamas erdves pagal atsakovės pasiūlytą variantą: ¾ dalys ginčo namo ir žemės sklypo – atsakovei, ¼ - ieškovui. Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovo naudai kompensaciją iš atsakovės už didesnę jai priteisto turto vertę, nors šios kompensacijos ieškovas neprašė, netgi jos atsisakė. Taigi teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas nepagrįstai priteisė sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, kai akivaizdu, kad ieškovas pagal savo pajamas tokio išlaikymo teikti negalės. Taigi išlaikymą teismas turėjo priteisti turtu. Be to, jis turėjo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, nes tuo laikotarpiu ieškovas neteikė šeimai jokios finansinės paramos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas H. J. prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovės kaltinimai dėl ieškovo neištikimybės nuolatiniai ir visiškai nepagrįsti. Teismas tinkamai vertino pokalbių telefonu stenogramas, liudininkų parodymus, nes teismo posėdžio metu buvo atskleistos priežastys, kodėl tokio pobūdžio pokalbiai vyko, kada buvo daromi pokalbių įrašai, kokiomis aplinkybės, t.y. padaryta pagrįsta išvada, kad šie pokalbiai buvo įrašinėjami kryptingai siekiant ieškovą sukompromituoti. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino bendravusi su kitu vyru, todėl jos teiginys, kad ieškovas nepateikė jokių jos neištikimybės įrodymų, nepagrįstas. Taip pat ji nepagrįstai teigė, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovei liko visos šeimos santaupos ir visas bendras šeimos turtas, kuriuo disponavo atsakovė. Ji pardavė automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavo mažiausiai 12 000 Lt, taip pat iš banko sąskaitos paėmė 29 342,26 Lt. Šių pinigų turėjo užtekti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir pačios atsakovės poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovo išlaikymo vaikui iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas teisingai padalino santuokos metu įgytą turtą. Šalims įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir sutariant, kad tai bus bendroji dalinė nuosavybė, žemės sklypas ir gyvenamasis namas neturėjo būti įtrauktas į dalintiną turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, dalindamas santuokos metu įgytą turtą, nenukrypo nuo lygių dalių principo, nes nepriklausomai nuo to, kokia dalis būtų priteista atsakovei, nepilnametis vaikas turėtų savo asmeninei erdvei tik vieną kambarį. Logiško paaiškinimo, kodėl ¾ dalys namo geriau patenkintų nepilnamečio vaiko interesus, atsakovė nepateikė nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai priteisė 3 000 Lt dydžio kompensaciją, nes automobilio VAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra, o automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto atsakovei, vidutinė rinkos vertė yra 6 000 Lt. Ieškovas nesutiko su išlaikymo vaikui formos pakeitimu, nes išlaikymas periodinėmis išmokomis geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Išlaikymą teismas priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, nes išlaikymas vaikui ieškovo buvo teikiamas buvusiomis santaupomis, lėšomis gautomis už bendro turtą pardavimu (lėšomis gautomis atsakovės už mašinos pardavimą).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės J. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas (CPK 320 str.). Civilinio proceso kodekso XIX skyriaus, kuris reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, 376 str. 3 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo jų pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šalių santuoką, sudarytą Ukrainos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Vinicos miesto CMS, įrašo Nr. 1652, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių – ieškovo H. J. ir atsakovės J. J. kaltės, nurodė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo lojalūs, neieškojo bendro sutarimo. Apeliantė J. J. pagrįstai nesutinka su teismo išvada, kuria ji taip pat pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo mobilaus telefono pokalbių įrašų (stenogramų) vertinimu (t. 1, l. 1131-168). Pokalbių su atsakove metu ieškovas sakė, kad myli kitą moterį – O. S., naktimis būna pas ją ir t.t. Atsakovės pokalbių telefonu su O. S. metu pastaroji patvirtino susitikinėjanti su ieškovu. Aplinkybė, kad ištuokos bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir liudytoja apklausta O. S. ėmė neigti įrašuose išsakytus faktus, vertintina kaip subjektyvus šių asmenų suinteresuotumas, todėl ja negalima remtis darant išvadas byloje. Liudytojomis apklaustos G. J. ir R. S. patvirtino žinojusios, kad ieškovas artimai bendrauja su kita moterimi. Be to, ieškovas 2009 m. gegužės mėnesį paliko šeimos namus ir nesirūpino nei vaikų, nei bendro turto išlaikymu. Įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius apie atsakovės neištikimybę, byloje apskritai nėra. Kad atsakovė būtų iš esmės pažeidusi savo sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.26 - 3.30 str., išskyrus paties ieškovo teiginius, byloje duomenų taip pat nėra. Tokiu atveju pagrindo išvadai dėl atsakovės kaltės nutraukiant santuoką nėra, santuoka laikytina iširusia dėl ieškovo kaltės; net ir netaikant CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, aptariami aukščiau įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra iš esmės kaltas dėl santuokos iširimo, nes pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str. 2 d.). Sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, turėtų būti reikšmingais pripažįstami tokie sutuoktinio pareigų pažeidimai, kurie nulėmė santuokos iširimą. Telefono pokalbių įrašų turinys, liudytojų parodymai, patvirtina, kad ieškovas nebuvo lojalus atsakovei, nenakvojo namuose, nuo 2009 m. gegužės mėnesio nesirūpino šeima, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovo nurodyti atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimai, kaip jau minėta aukščiau, nėra pagrįsti įrodymais byloje, be to, jie nėra turintys esminę reikšmę šalių santuokos iširimui, todėl abipusės kaltės konstatavimas būtų neteisingas. Aptariamoje dalyje teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina ir pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia, nustato, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės (CPK 329 str. 1 d., 185 str.).
Tenkinti kitą apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo, todėl likusi teismo sprendimo dalis iš esmės paliekama nepakeista.
Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apeliantė J. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo lygiomis dalimis, prašo atsižvelgti į kartu gyvenančių vaikų interesus – nepilnamečio H. ir studijuojančios G. ir priteisti ¾ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo atsakovei. Tačiau nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių turi būti grindžiamas ne tik pačiu vaikų gyvenimo faktu šeimos namuose, bet jų teisėtų interesų apsauga. Ieškovas iki šiol nėra reiškęs prieštaravimų dėl vaikų gyvenimo šiuose namuose, taigi jų interesai nėra pažeidžiami ir dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, jei ateityje tokia būtinybė kiltų, remiantis CK 3.86 str. 2 d., galėtų būti nepilnamečio sūnaus teisės ginamos kitais būdais – nustatant uzufruktą į ieškovui tenkančią turto (namo) dalį.
Apeliantė J. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiui sūnui H. yra priteistas periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, prašo išlaikymą priteisti turtu – 1/10 dalimi namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija apeliantės reikalavimų nepripažįsta pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgė į jo būtiniausių kasdienių poreikių tenkinimui reikalingas lėšas ir abiejų panašią tėvų turtinę padėtį, šiuo metu gaunamas minimalias pajamas. Išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu neatitiktų vaiko interesų, nes jo poreikių tenkinimui reikalingos lėšos, gi atsakovės šiuo metu gaunamos pajamos yra minimalios. Teismas įvertino, kad didesnės sumos priteisti iš ieškovo taip pat negalima, nes šiuo metu jo gaunamos pajamos yra itin nedidelės. Priteisiant išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, buvo įvertinta, kad ieškovė prieš santuokos nutraukimą 2009-07-17 pardavė šeimos turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 000 Lt (t. 1, l. 77), į kuriuos nebuvo atsižvelgta dalijant santuokoje įgytą turtą, taip pat paėmė lėšas iš banko sąskaitos – 29 342,26 Lt, tai patvirtina AB SEB banko pažyma apie atliktas operacijas (t. 1, l. 78), į kurias taip pat nebuvo atsižvelgta, taigi turėjo bendrų šeimos lėšų vaikų išlaikymui. Aplinkybė, kad atsakovė patyrė papildomų gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų, apmokėjo už sunaudotą elektros energiją, sumokėjo įnašą 10 000 Lt Eitkūnų statybos bendrijai, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje, nes jos išeikvoto šeimos turto dalis laikytina pakankama patirtoms išlaidoms kompensuoti, be to, turtu ji naudojosi pati.
Priteisdamas iš atsakovės 3 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.118 str. 3 d., apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas atsisakęs šios kompensacijos, nėra įrodytas byloje. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su šiais teiginiais ir skundžiamą sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padalydamas bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, nenustatė jokios naudojimosi šiuo turtu tvarkos, todėl teismo sprendimas turi būti papildytas (CPK 376 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teisme išsakytus šalių pasiūlymus ir argumentus, racionaliausiu pripažino ieškovo pasiūlymą atsakovei paskirti naudotis visu namo pirmuoju aukštu, atsakovui – antruoju (t.y. pastogės patalpomis), į kurį jis galėtų patekti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-13, įsirengęs iš lauko laiptus. Naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas teisėjų kolegijos nutartimi neužkerta kelio ją keisti, jei ateityje netenkintų bendraturčių, šalių susitarimu ar teismo sprendimu (CK 4.75 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria nustatyta, kad šalių – ieškovo H. J. ir atsakovės J. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vinicos miesto CMS, įrašo Nr. 1652, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nutraukti santuoką dėl ieškovo H. J. kaltės. Likusią Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį palikti iš esmės nepakeistą, jį papildyti ir nustatyti, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, esančiomis pastogės dalyje, plane pažymėtomis indeksais 1-10 3,96 kv.m., 1-11 13,53 kv.m., 1-12 14,72 kv.m., 1-13 17,83 kv.m., 1-14 9,44 kv.m., į kurias patenkama lauko laiptais į antrą aukštą per patalpą 1-13; atsakovė J. J. naudojasi šio namo visomis pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1- 5,07 kv.m., 1-2 13,82 kv.m., 1-3 35,26 kv.m., 1-4 14,62 kv.m., 1-5 4,97 kv.m., 1-6 1,93 kv.m., 1-7 7,68 kv.m., 1-8 1,31 kv.m., 1-9 6,75 kv.m.