- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7716-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04207-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- J. G., E. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G., E. K., A. K. atstovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui, Panevėžio miesto 9-ajam notaro biurui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė po I. B. K., mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami valdyti turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų J. G. ir E. K. motina ir pareiškėjo A. K. sutuoktinė I. B. K., mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja iki mirties gyveno jai asmenine nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). I. B. K., siekdama užtikrinti dukterų turtines teises, 2005 m. gruodžio 14 d. surašė testamentą, patvirtintą notaro, kuriuo visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą po savo mirties lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms J. G. (buv. J. K.) ir E. K.. Po I. B. K. mirties pareiškėjai, ir toliau gyveno palikėjai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
3. Dėl palikėjos turto paveldėjimo notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą per tris mėnesius pareiškėjai nepateikė ir pas notarą paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes, neturėdami pakankamai teisinių žinių ir būdami suklaidinti kitų asmenų, jog testamento turėjimas bei gyvenimas paveldėtame bute yra pakankamas pagrindas nuosavybės teisės patvirtinimui, į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė.
4. Nors pareiškėjai ir praleido terminą notarui paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau paveldėtą turtą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, o tiksliau – iš karto po I. B. K. mirties, faktiškai paveldimą turtą valdydami. Kadangi mirusios I. B. K. turtu pareiškėjai rūpinosi kaip savo turtu ir prieš jos mirtį, I. B. K. mirus, pareiškėjai toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šį turtą prižiūrėjo, jį tvarkė, mokėjo visus reikalaujamus komunalinius mokesčius. Visą po I. B. K. mirties likusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai pradėjo valdyti iš karto po jos mirties, juo rūpintis kaip savo, t. y., faktiškai pradėjo turtą valdyti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. B. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų paveldimo turto priėmimą valdyti. Nurodo neprieštarausianti pareiškimo tenkinimui, jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus įrodymus, bus įsitikinta, jog pareiškėjas priėmė pareiškime nurodytą palikimą.
6. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto 9-asis notarų biuras nurodė, kad notarų biure I. B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byla neužvesta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jie priėmė palikimą po savo mamos ir žmonos I. B. K. mirties faktiškai pradėdami jį valdyti. Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti I. B. K. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
8. Palikėja I. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Pareiškėjas A. K. yra palikėjos I. B. K. sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios I. B. K. dukros. Paveldėtoja daugiau vaikų neturi. 2005 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad po palikėjos I. B. K. mirties visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis palieka dukroms E. K. ir J. K. (po santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo G.). Iš VĮ Registrų cento Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po I. B. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio miesto 9-asis notarų biuro rašto nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo fakto į jos notarų biurą nesikreipė jokie palikėjos įpėdiniai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra.
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po I. B. K. mirties, jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo jos vyras A. K. ir dukros J. G. bei E. K.: mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, kreipėsi į valstybės institucijas. Pareiškėjas A. K. ir E. K. yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turtu rūpinosi iki palikėjos mirties ir po jos mirties palikimą priėmė faktiškai valdydami turtą.
11. Taigi, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai po I. B. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Kiti turto įpėdiniai neišreiškė valios paveldėti turtą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės gauti palikimą, byloje nėra, todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai aptartu būdu priėmė po savo motinos ir sutuoktinės I. B. K. mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po I. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami valdyti paliktą turtą – butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.