Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovei J. T., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui O. T., tretiesiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaiku ir vyru gyvena nuosavame name su visais patogumais. Namas priklauso ieškovės motinai. Ieškovės šeimai name skirti trys kambariai, iš kurių viename gyvena nepilnametis V. T.. Šeimos gyvenimo sąlygos geros. Bendravimo su atsakovu metu, atsakovas pasakė, kad sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, tačiau nesutinka teikti vaikui išlaikymo, nes yra bedarbis ir jo pajamas sudaro tik socialinė pašalpa 150 Lt. Pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d., LAT praktika, tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT c. b. Nr. 3K-3-790/2002). Tėvams į sunkią materialinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (LAT c. b. Nr. 3K-3-469/2006). Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 49-50).

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio 6 reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei kitus pareikštus reikalavimus. Papildė 7 reikalavimą, nurodant, kad atsakovo vardu registruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) lieka atsakovo asmenine nuosavybe. Paprašė visus atsakovo piniginius įsipareigojimus, atsiradusius atsakovui taikytų administracinių nuobaudų pagrindu, po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Papildomai paaiškino, kad gyvena su atsakovu viename name, tačiau bendro ūkio nebeveda apie 2 metus. Atsakovas paskutinius 2-3 m. piktnaudžiauja alkoholiu. Vaikas viską mato. Ji viena išlaiko šeimą. Nors šiuo metu atsakovas dirba, tačiau finansiškai nepadeda. Beveik kiekvieną dieną geria, grįžęs reikalauja paduoti valgyti, nuauti batus. Vaikas jo bijo, todėl padeda. Su atsakovu susilaukė dviejų vaikų, vienas iš jų pilnametis ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas nepilnamečiu vaiku nesirūpina, jokio išlaikymo neteikia.

Vilniaus rajono VTAS atstovas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, vaiko poreikius atitiktų 500 Lt dydžio išlaikymo priteisimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Šalys augina nepilnametį sūnų V. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14), ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė yra 1 000 Lt; atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įregistruotas areštas), „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įregistruotas areštas), „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini), įregistruotas areštas) (b.l. 16, 21, 65, 68). Nekilnojamojo turto šalys neturi (b. l. 17, 67) , ieškovės vidutinės mėnesio pajamos 760,41 Lt (b. l. 19), atsakovo – 845,65 Lt (b. l. 70). Vilniaus rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-354-269/2012, pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK surašytą protokolą, 2012-04-10 priėmė nutarimą, kuriuo atsakovui už administracinį teisės pažeidimą paskirta 500 Lt bauda. Priverstinį baudos išieškojimą vykdo antstolė I. Beliačic. Vykdomojoje byloje priimtas turto arešto aktas. Šiuo metu atsakovas paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Vadovaujantis ATPK 309 straipsnio 2 dalimi nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka Vilniaus apskrities VPK. (b. l. 22-24, 37, 65). Ieškovės atžvilgiu turto arešto aktų, Turto arešto aktų registre, nėra (b. l. 66). Šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos geros (b. l. 51-52).

CK 3.27 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas apie 2-3 m. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai nesirūpina vaikais, jų auklėjimu ir priežiūra, nedirbo, įsidarbino tik š. m. spalio mėnesį, neteikia materialinės pagalbos šeimai, vaikams, negerbia ieškovės kaip sutuoktinės, už būstą komunalinių mokesčių nemoka, gautus pinigus išleidžia alkoholiniams gėrimams.

Vertinant įrodymus, susijusius su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jos teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad ieškovės parodymai yra pakankami konstatuoti vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas atsižvelgia į tai, kad šeimos santykiai iširę pakankamai ilgą laiką, kad sutuoktiniai nuolat nesutaria ir konfliktuoja, nebekuria bendrų planų, savo valia neįgyvendina šeimos teisių ir jomis nesinaudoja. Surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidė sutuoktinio pareigą gerbti ir mylėti bei remti savo sutuoktinį ir šeimą, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Šalys išsaugoti šeimos nesiekia, todėl skirti terminą susitaikyti netikslinga, santuoka nutrauktina dėl atsakovo sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „T.“, atsakovui – „T.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas (b. l. 51-52). Ieškovė turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos būtų įgyvendintos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt. Vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl, atsižvelgiant į šalių pajamas (ieškovės ~ 760 Lt, atsakovo ~ 845,65 Lt), tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą yra vienodos, įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, kitas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, tai, kad specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-07-31, iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 ir 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1p., 11 str.). Būtent tokiam išlaikymo dydžiui pritarė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tad ieškovės atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties yra negalima (CPK 294 str. 2 d.). Šeimos bylose yra tam tikra specifika, kuri pasireiškia tuo, kad pasikeitus aplinkybėms teisme gali būti keliamas tapatus ginčas (šiuo atveju dėl bendravimo tvarkos nustatymo), nors byla ir buvo nutraukta.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai.

Ieškovė prašo santuokos metu, ieškovės vardu įgytą transporto priemonę, 1 000 Lt vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data (duomenys neskelbtini), įregistruotas areštas), (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data (duomenys neskelbtini), įregistruotas areštas), „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos data (duomenys neskelbtini), įregistruotas areštas), po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine nuosavybe.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, kurių atžvilgiu yra įregistruotas turto areštas, kompensacijos priteisimas iš atsakovo yra netikslingas, nes jis realiai būtų neįgyvendinamas. Be to, ieškovė kompensacijos nepageidauja. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.), ieškovės vardu registruota transporto priemonė priteistina asmeninės nuosavybės teise ieškovei, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės priteistinos asmeninės nuosavybės teise atsakovui.

Dėl kreditorių

Atsižvelgiant į ieškinyje ir trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariato atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, visi sutartiniai įsipareigojimai: pagal ieškovės ir UAB „Snoro lizingas“ sudarytą 2013-01-19 tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ieškovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą 2012-12-04 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais ieškovės įsipareigojimais; visi atsakovo piniginiai įsipareigojimai, atsiradę atsakovui taikytų administracinių nuobaudų pagrindu, po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 144 Lt (b.l. 2), t.y. tik už reikalavimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Už kitus reikalavimus papildomai turėjo būti sumokėtas 396 Lt žyminis mokestis, t.y. už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 144 Lt; už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – 180 Lt; už reikalavimą dėl turto padalijimo – 72 Lt. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl 396 Lt žyminis mokestis ir 3,99 Lt pašto išlaidų valstybei priteistini iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 394 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 250 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 2, 30) (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. T. (ikisantuokinė pavardė – B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo O. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „T.“, atsakovui jo pavardę - „T.“.

Nepilnamečio vaiko V. T. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. T..

Priteisti iš atsakovo O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. T. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2013-07-31 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. T..

Transporto priemonę, t.y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data (duomenys neskelbtini)), – priteisti ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise.

Transporto priemones, automobilius „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), - priteisti atsakovui O. T. asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal ieškovės J. T. ir UAB „Snoro lizingas“ sudarytą 2013-01-19 tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ieškovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą 2012-12-04 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. T. asmeniniai įsipareigojimai.

Pripažinti, kad visi atsakovo O. T. piniginiai įsipareigojimai, atsiradę atsakovui taikytų administracinių nuobaudų pagrindu, yra atsakovo O. T. asmeniniai įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovo O. T. ieškovei J. T. 394 Lt (tirs šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. T. 399,99 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis litus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.