Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolio Roberto Vaitkevičiaus atstovo Nikolajaus Alenino atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą antstoliui Robertui Vaitkevičiui, suinteresuotiesiems asmenims A. S., UAB „Realm Juridical“ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/02946. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo dalyko

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumą.

Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Roberto Vaitkevičiaus kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0147/10/02946 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16633/2005 dėl 16 320,27 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išduotą vykdomąjį raštą išieškotojo G. S. naudai (b.l. 9-10). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą ir vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, antstolis 2011 m. birželio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/02946 priimtu patvarkymu pareikalavo iš skolininko A. S. sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA bendroje 19 425,59 Lt sumoje, nurodydamas išskaičiuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 8).

Iš fizinių asmenų išieškoma iš jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies iš asmeninio sutuoktinių turto. Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, o tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys - bendroji dalinė nuosavybės teisė (kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys) ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisė (kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 19425,59 Lt prievolė išieškotojui UAB „Realm juridical“ atsirado Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp G. S. ir A. S. pagrindu. Sutartyje nenumatyta solidari A. S. ir jo sutuoktinės E. S. atsakomybė. CK 3.109 str. 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-482/2008).

Pagal CK 3.112 str. nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Dėl to, vykdant teismo sprendimą ir išieškant skolą pagal atsakovo prievoles, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į atsakovo asmeninį turtą, o jo nesant ar nepakankant – į atsakovo turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.109 str., CPK 666 str., 667 str.).

Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, jeigu skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nenustatyta, antstolis privalo aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą (CPK 688 str. 3 d.) ir pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad 2011 m. birželio 7 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo (b.l. 8) buvo priimtas siekiant aprašyti ir areštuoti sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, nes pats patvarkymas nei savo turiniu, nei forma negali būti prilyginamas Turto arešto aktui (CPK 678 str.).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/02946 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 13 d. vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas, yra išduotas dėl A. S. asmeninės prievolės (vykdomosios bylos Nr. 0147/10/02946, b.l. 8-9). Kadangi prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005, 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), antstolis išieškojimą turėjo vykdyti išimtinai tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš jam priklausančios turto dalies bendrajame sutuoktinių turte.

Teismas ginčijamoje nutartyje teisingai nurodė, jog nors antstolis ir nurodė, jog išieškomos skolininko sutuoktinei priklausančios lėšos, tačiau pareikalavo iš skolininko A. S. sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti atitinkamas sumas vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais (b.l. 8), t.y. kaip skolininkės ir pagrįstai pripažino, kad antstolio Roberto Vaitkevičiaus 2011 m. birželio 7 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/02946 priimtas pažeidžiant CPK nustatytą tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas antstolio Roberto Vaitkevičiaus atstovas Nikolajus Aleninas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iš antstolio priteisė bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas nustato, kad ypatingosios teisenos bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 44 str. 6 d.). Paprastai ypatingosios teisenos bylose nėra priešingų interesų, nes pagrindinis proceso tikslas yra administruoti materialiosios teisės normas, esmę. Tačiau įstatymas daro keletą minėtos taisyklės išimčių, kurių esmė – turėtų išlaidų padalijimas proceso dalyviams. Taigi teismo išlaidos gali būti padalijamos, jeigu byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu būdu nereiškia, kad jų interesai yra priešingi) arba jeigu dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi (kai nagrinėjant bylą kyla ginčas dėl teisės arba skundžiami antstolių ar notarų veiksmai).

Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju antstolio Roberto Vaitkevičiaus ir pareiškėjos E. S. suinteresuotumą bylos baigtimi vertindamas kaip priešingą ir priteisdamas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antstolio, taikė įstatymo analogiją - CPK 98 str. 1 d. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą (nutartį), kuriuo yra užbaigiama byla privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą. Priteista suma 1200,00 Lt (b.l. 70-71) už advokato pagalbą įvertinus bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nėra nepagrįsta ar pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir dėl to turėtų būti mažinama.

Kiti atskirojo skundo motyvai kaip teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nesvarstytini.

Teismas sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ir atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 p., 338 str., 339 str.).

Atskirąjį skundą atmetus iš antstolio Roberto Vaitkevičiaus pareiškėjai E. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 800,00 Lt už advokato paslaugas dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) surašymą (b.l. 119) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio Roberto Vaitkevičiaus, buveinė Gedimino g. 47-217, Kaune, pareiškėjai E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.