- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- I-636-362/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02113-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjams R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. bei jų atstovui T. Cijūnaičiui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, įpareigojimo išduoti uniformas, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus patirtą žalą, padarytą neišmokėjus piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, įpareigoti atsakovą išduoti neišduotas 2003-2014 uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, bei priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjai R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L., esant pripažinta jų dalyvavimui būtinu, į teismo posėdį atvyko.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. bei jų atstovas nurodė, kad jie visi dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vykdant pareigas, jiems nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, nors tai turėjo būti padaryta, ir pagal įstatymą tai buvo privaloma padaryti nemokamai, atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos aprūpinti juos tarnybine uniforma ar jos dalimis. Nevykdant atsakovui pareigos, toliau dėvėjo turėtą uniformą ir jos dalis, kol jos ėmė plyšti ir irti, reikėjo pirkti tarnybinės uniformos dalis už savo pinigus, valyti uniformą, patiems skalbti, taisyti ar lopyti, tiek patiems, tiek nešant į siuvyklą, dėl to patyrė materialinę žalą, nors tai įrodančių dokumentų nekaupė. Neįvykdžius atsakovui pareigos aprūpinti jį tarnybinės uniformos dalimis tarnybos Šiaulių TI metu bei nesumokėjus kompensacijos, atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Kadangi pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį gauti visas tarnybinės uniformos dalis, kurioms yra pasibaigęs dėvėjimo terminas, jų negavo, mano, jog užtenka šio fakto konstatavimo, o žalą prašo priteisti 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio. Prašomą priteisti sumą laiko žala, o ne kompensacija už uniformą, nors pareiškime tai nurodyta kaip kompensacija. Be to, prašo išduoti visas per 2003-2014 metus neišduotas uniformos dalis, nors pripažįsta, jog uniforma jau nuo 2014 metų yra pasikeitusi. Taip pat nurodo, jog dėl uniformos, kuri ir po jų panaudotų priemonių, siekiant pagerinti jos išvaizdą, nebuvo gera, jie patyrė moralinį diskomfortą, todėl prašo priteisti ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, bei nurodo, jog pareiškėjai buvo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnai. Jiems pagal esamą įstatymais įtvirtintą nuostatą priklausė dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, kuri turėjo būti išduodama nemokamai, o vietoje išduodamų uniformos dalių, esant pareigūnų prašymui, galėjo būti mokama piniginė kompensacija. Pareiškėjai dėl kompensacijos išmokėjimo kreipęsis nėra. Taip pat nebuvo iš pareiškėjų gauta nusiskundimų dėl tarnybinės uniformos kokybės, nusidėvėjimo ar neišdavimo, tad laikytina, jog pareiškėjų uniforma buvo tinkama dėvėjimui tarnyboje. Tokiu atveju įstaigos direktorius turėjo galimybę priimti atitinkamą sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau prašymo gauta nebuvo. Teisės aktuose yra numatyta, kad uniforma išduodama, kai yra pasibaigęs jos ar jos dalių dėvėjimo terminas ateinančiam laikotarpiui, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių prašymų pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriui nepateikė. Kompensacija už neišduotas uniformas ar jų dalis yra išmokama už ateinantį laikotarpį tuo atveju, kai turima uniforma vis dar yra tinkama dėvėti. Pareiškėjai pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau norint, kad žala būtų atlyginta, reikia įrodyti, kad žala buvo padaryta. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog jiems žala buvo padaryta, bei nurodo, kad žala jiems turėtų būti priteisiama tokia verte, kaip kompensacijos, priklausančios suėjus uniformų ar jų dalių nusidėvėjimo terminui. Pareiškėjai turėjo teisę gauti uniformas, tačiau jokių prašymų laiku nebuvo pateikta, todėl išmokėti žalą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjai nenurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybė būtų pareiškusi pastabų dėl to, kad pareigūnų tarnybinės uniformos yra netinkamos dėvėti. Pagal teismų praktiką žala turėtų būti atlyginama dėl to, kad pareigūnai tarnybos metu turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos, tačiau patirta žala nėra įrodyta. Pareigūnų aprūpinimas tarnybinėmis uniformomis yra reglamentuotas tvarkoje, kuri numato, kad kompensacija gali būti išmokama, tačiau neprivalo būti išmokama tuo atveju, kai tarnybinė uniforma yra tinkama dėvėti, nors tarnybinės uniformos dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Uniformų tinkamumas dėvėti pareiškėjams buvo nustatytas dėl to, kad pareiškėjai niekada nesikreipė dėl kompensacijų, vadinasi, pripažino, kad uniforma yra tinkama dėvėti. Taip pat pažymi, jog pareigūnų aprūpinimas uniforma yra socialinė garantija, kuri gali būti įgyvendinama aprūpinant juos uniforma, ar sumokant nustatytą kompensaciją, ar atlyginant žalą , kuri atsiranda dėl to, jog pareigūnai tarnybos metu turi dėvėti savo aprangą, tad nėra galimas kompleksinis aprūpinimo būdas, kai yra prašoma ir kompensacijos, ir uniformos išdavimo. Be to, pareiškėjai, prašydami priteisti neturtinę žalą, niekaip jos nedetalizavo, nepateikė jokių ją pagrindžiančių įrodymų, tam mano, jog pareiškėjai neįrodė neturtinės žalos atsiradimo.
Pareiškėjų R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. skundas tenkintinas dalinai.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, o laiku šių dalių negavus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjams nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjams nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis, neginčijamas ir šios kompensacijos dydis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Taigi, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau jiems nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjų R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. skundo reikalavimų bei pateiktų teismo posėdžio metu paaiškinimų matyti, kad jie prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus jam padarytą žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės kompensaciją už neišduotą uniformą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai patys atsisakė uniformos ar jos dalių, tačiau neginčijama, kad jie tinkamai nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų neteikimas atsakovui prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo neįrodo, kad uniforma buvo tinkama dėvėti toliau ir pasibaigus nustatytam dėvėjimo terminui. Teismas mano, jog toks nesikreipimas dėl kompensacijos išmokėjimo už neišduotas uniformos dalis, kuris gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei uniforma tinkama dėvėti ir toliau, gali ir turėtų būti vertinamas kaip asmens nuomonė apie tai, jog uniforma toliau dėvėti nėra pakankamai tinkama. Pats atsakovas nurodo, jog toks prašymas gali būti rašomas tik tokiu atveju, kai uniforma ar jos dalis yra tinkama toliau dėvėti, tad, negavus iš pareiškėjų tokio prašymo, turi būti preziumuojama, jog uniforma ar jos dalis toliau dėvėti netinkama, ir reikalinga imtis tam tikrų priemonių (naujos uniformos ar jos dalies pirkimas, jos taisymas ir pan.), kad uniforma ar jos dalis būtų tinkamai naudojama toliau. Atsakovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buvo atliktas uniformos ar jos dalių tinkamumo dėvėti toliau, pasibaigus nustatytam terminui, vertinimas. Pareiškėjų skundų dėl to, jog uniforma ar jos dalys nebetinkamos toliau dėvėti, nebuvimas ar atsakovų pretenzijų pareiškėjams dėl uniformos ar jos dalių netinkamumo nebuvimas nėra įrodymas, jog uniforma ar jos dalys buvo tinkamos dėvėti ir pasibaigus terminui.
Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Įvertinus atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydama tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjai prašo priteisti žalą, kurią sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Pareiškėjai R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. patirtos žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Tokiu būdu, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjų tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.
Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti .Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjai, negaudami įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas atsakovo pateiktais dokumentais. Pareiškėjams iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteistina žala, kurios dydis lygus neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjams neišduotų žala, dydžiui.
Kaip jau teismas nurodė, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos(2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Šioje byloje pareiškėjai savo socialines garantijas prašo įgyvendinti dvejais būdais – priteisiant žalą, lygią neišmokėtos kompensacijos dydžiui, bei išduodant už 2003-2014 metus, t. y., už praėjusį laikotarpį, neišduotas uniformos dalis, net ir nepriklausomai nuo to, jog 2014 metais, kaip nurodo patys pareiškėjai, uniformos yra pasikeitusios.
Įvertinus teismų praktiką bei reikalavimo turinį, nurodant, jog tarnybinė uniforma negali būti naudojama asmeniniais tikslais, tad senesnio pavyzdžio uniforma ir jos dalys apskritai negali būti išduodamos, šis prašymas įpareigoti išduoti neišduotas uniformos dalis už 2003-2014 metus yra atmestinas.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Pareiškėjai R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, neišduodant jiems priklausančių uniformos dalių, jie patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė moraliniu diskomfortu. Atsižvelgiant į tai, jog šis poveikis buvo pakankamai ilgalaikis, nevienkartinis ir nemomentinis, laikant, jog jis nebuvo mažareikšmis ir smulkmeniškas, bet atsižvelgiant ir į tai, jog dėl šio poveikio buvo patirtas tik moralinis diskomfortas, nenurodoma, jog dėl to buvo patirti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, įvertinant tai, jog šis moralinis diskomfortas patirtas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, neišduodant laiku uniformos dalis ar neišmokant kompensacijos, teismas laiko įrodytu, jog pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, bet vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jų teisės į teisės aktuose numatytos socialinės garantijos, išduodant uniformas ir jų dalis ar sumokant kompensaciją pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jų teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Savo atsiliepime, pateiktame teismui 2014 m. rugsėjo 14 d., atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo atidėti sprendimo vykdymą arba išdėstyti jį laike, nurodė, jog šiuo metu atsakovo finansinė būklė yra sunki, bei nurodo, jog šiais biudžetiniais metais nėra numatyta asignavimų teismo sprendimų įvykdymui. Pareiškėjų atsiliepimo į šį prašymą negauta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. 4 d. nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) nustatyta tvarka. LR CPK 284 str. reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję kad LR CPK 284 str. numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.
Tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodę, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113 ). Tokiu būdu, šalies sunki turtinė padėtis, kuria yra grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2010-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010), administraciniai teismai, spręsdami dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius, pagrįsdamas sunkią finansinę padėtį, nurodė kad dėl šių susidariusių skolų Šiaulių tardymo izoliatorius iš 2014 metams programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi. Teismas mano, jog toks nurodymas yra nepakankamas, jog būtų galima tvirtinti, jog atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius finansinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų reikalinga sprendimą išdėstyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui nėra pateikta, kaip ir kokia tvarka yra prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, apsiribota tik prašymu jį išdėstyti.
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ypač ilgesniam laikotarpiui, išieškotojo teisėti interesai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą, bus pažeisti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, prašymas išdėstyti sprendimą yra atmestinas.
Teismui tuo pačiu yra pateiktas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, taip pat nenurodant, kokiam laikotarpiui. Kaip jau nurodyta, atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad neturi finansinių galimybių per trumpą laiką atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, be to, Šiaulių tardymo izoliatorius yra biudžetinė įstaiga, privalanti laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintų procedūrų ir terminų, šių metų biudžete nėra numatyta papildomų lėšų nei naujų uniformų išdavimui, nei žalos atlyginimui už neišduotas uniformos dalis. Nors teismo prašoma priteista sumos nėra didelės, tačiau pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius kaip atsakovas dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo yra patrauktas vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme daugiau kaip 40 administracinių bylų, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai. Įvertinus tai, bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius prašymas iš dalies tenkintinas, atidedant sprendimo vykdymą pusei biudžetinių metų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR ABTĮ 101str. 1d. 3 p., 102 str. 3 d., 85–87 str., 88str. 5 p., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. skundą patenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 557,02 Eur (penki šimtai penkiasdešimt septyni Eur 02 ct), pareiškėjui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 546,02 Eur (penki šimtai keturiasdešimt šeši Eur 02 ct), pareiškėjui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 546,02 Eur (penki šimtai keturiasdešimt šeši Eur 02 ct), pareiškėjui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 552,03 Eur (penki šimtai penkiasdešimt du Eur 03 ct), pareiškėjui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 545,13 Eur (penki šimtai keturiasdešimt penki Eur 13 ct), pareiškėjui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 542,76 Eur (penki šimtai keturiasdešimt du Eur 76 ct), pareiškėjai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 531,67 Eur (penki šimtai trisdešimt vienas Eur 67 ct).
Pripažinti, kad pareiškėjų R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L., teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas socialines garantijas, išduodant uniformas ir jos dalis, ar sumokant kompensaciją, buvo pažeista.
Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir įpareigojimo išduoti 2003-2014 metais neišduotas uniformos dalis atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimo, kuriuo pareiškėjms R. K., V. J., V. D., D. K., Ž. P., R. M., V. L. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala vykdymą atidėti iki 2015 metų liepos mėn. Kitą atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.