- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- TS-20-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23500-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Nuteistasis
- M. J.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 01/7-1405 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nurodyta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 6 d.
Skundžiamu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 01/7-1405 (septyniems Komisijos nariams balsavus prieš) nutarta netaikyti nuteistajai M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį (taikant intensyvią priežiūrą). Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau jos nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (67 balai), kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji M. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistoji M. J. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 01/7-1405, prašo šį Komisijos nutarimą laikyti negaliojančiu ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad yra sumokėjusi visas jai skirtas baudas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir yra pateikusi tai įrodančius dokumentus. Nuteistoji nurodo, kad atlikdama bausmę pataisos namuose, dalyvauja adaptacijos programose: lanko Kalėjimų kapelionų užsiėmimus dorovinio ugdymo tema „Naujas gyvenimas“; užsiima individualia kūrybine veikla, mezgimu; pradėjo lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms, vykdant integracijos į visuomenę programą, lanko teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji taip pat nurodo, kad turi 2 suaugusius vaikus, anūkus, su jais ir seserimi palaiko šiltus santykius, jie ją palaiko. Bausmės atlikimo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 71 iki 67 balų, yra neįgali, laisvėje gautų išmokas ir dar dirbtų, o savo praeities pakeisti negali.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti M. J. lygtinio paleidimo klausimą, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl M. J. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Nenustatyta, kad M. J. būtų padariusi akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji M. J., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. J. anksčiau buvo teista 4 kartus, jai 2019 m. du kartus buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nusikaltimą, už kurį ji šiuo metu atlikinėja bausmę, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, kad nuteistajai buvo suteikta galimybė būnant laisvėje įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje, tačiau nuteistoji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų. Pažymėtina, kad M. J. visus kartus buvo nuteista pagal tą patį BK 201 straipsnį, kuris numato atsakomybę už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą. Nuteistoji skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo atlikusi mažiau nei 3 mėnesius iš jai paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įkalinimo įstaigoje ji dar tik adaptaciniame etape. Tokia maža atliktos bausmės dalis, kai yra susiformavęs nuteistosios polinkis nusikalsti (ji jau 5 kartą nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas), nesudaro pagrindo spręsti, kad jau šiuo metu gali būti efektyvi nuteistosios probacija laisvėje.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, neskatinta, nebausta. Nuteistoji skunde pagrįstai nurodo, kad nustatytas jos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 71 iki 67 balų ir tai lėmė aplinkybė, jog nuteistoji, atlikdama bausmę, padengė visas turimas skolas ir pateikė tai įrodančius dokumentus, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, jos didžiąją dalį (42 balus) sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių mažėjimas priklauso nuo nuteistosios pastangų ir elgesio. Bausmės atlikimo metu nuteistoji dalyvavo adaptacijos programoje, lanko Kalėjimų kapelionų užsiėmimus dorovinio ugdymo tema „Naujas gyvenimas“; užsiima individualia kūrybine veikla, mezgimu; pradėjo lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms, vykdant integracijos į visuomenę programą, lanko teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, juolab, kad šiose pozity
Tam, kad būtų pagrindas nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje, tačiau šiuo atveju tai nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užtikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais, taigi neatmetama galimybė, kad nuteistajai nesugebėjus savęs įvertinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Nuteistosios išsilavinimas vidurinis, specialybės ji neįgijusi, nors teigia turinti apie 20 metų darbinės patirties, tačiau jai liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus, ji yra tik iš dalies darbinga (nustatytas 50 proc. darbingumas), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, taigi gali susidurti su sunkumais įsidarbindama ir dėl to egzistuoja nemaža tikimybė patirti finansinius sunkumus laisvėje.
Nuteistoji pripažįsta, kad kartais pasielgia neapgalvotai, skubotai, neapgalvojusi galimų neigiamų pasekmių, apgailestauja dėl priimtų sprendimų. Neigiamas pasekmes neretai linkusi ignoruoti, per daug pasitiki sėkmės tikimybę. Problemų atpažinimo ir sprendimų įgūdžiai silpnoki. Motyvacija spręsti iškilusias problemas išsako, tačiau nuteistoji dėl patiriamo streso, iškilus sunkumams dažnai renkasi nekonstruktyvius būdus, atmeta tinkamus pagalbos būdus arba jais nepasinaudoja, nors jie yra jai prieinami, kartoja tas pačias klaidas, sunkiai iš jų pasimoko. Linkusi remtis savo patirtimi, nuomone, gali daryti skubotus sprendimus, nors bendrai imant, geba situacijas interpretuoti gana teisingai. Pokalbio metu išryškėja tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nuteistoji linkusi savo nusikalstamus veiksmus teisinti, menkinti jų poveikį, pasižymi dviprasmiška nuostata į baudų mokėjimą, priimtino gyvenimo normų laikymąsi.
Atkreiptinas dėmesys į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, silpni problemų atpažinimo ir konstruktyvių jų sprendimų įgūdžiai, neigiamų pasekmių ignoravimas arba nepakankamas jų įvertinimas, savo nusikalstamų veiklų neutralizavimas, nepakankamas visuomenei priimtinų elgesio normų laikymasis. Nagrinėjamu atveju apsauginių veiksnių per bausmės atlikimo laikotarpį Panevėžio pataisos namuose nenustatyta, kadangi nuteistoji po atvykimo dar yra adaptaciniame etape. Teismas, įvertinęs visus nuteistąją apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad nuteistoji dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra daug mąstymo ir elgesio sričių, kuriose nuteistoji turi daryti pozityvią pažangą tam, jog būtų pagrindas ją paleisti lygtinai iš įkalinimo įstaigos.
Komisija skundžiamame nutarime įvertino ne tik nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, bet ir visą jos elgesį po to (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymą, elgesį ir mąstymą bausmės atlikimo metu, šiuo metu nustatomus kriminogeninius veiksnius ir kt.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija tinkamai vertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti M. J. lygtinai iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra, nes nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (dalyvauja socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, sumokėjo turimas skolas), tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, M. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. J., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistosios M. J. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 01/7-1405 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.