- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 1S-49-581/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. L. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2016-04-11 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00063-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2. Įtariamasis A. L. 2017 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją ir prašė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00063-16 nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. vasario 3 d. nutartimi įtariamojo A. L. skundas buvo atmestas.
4. Įtariamojo A. L. gynėjas Panevėžio apygardos teismui skundžia minėtą nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00063-16 nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
4.2. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nepagrįstai ir itin ilgai atliekamas dėl nesunkios nusikalstamos veikos, įprastai galimos operatyviai nagrinėti privataus kaltinimo tvarka. Nurodo, jog prokurorai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, neužtikrino įstatymuose nustatytų prerogatyvų kontroliuoti ir koordinuoti nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime buvo nepateisinamai delsiama atlikti tyrimo veiksmus, o dalis veiksmų atlikti skubotai ir neteisėtai. Pažymi, kad tyrimo procesas baudžiamojoje byloje nebuvo intensyvus, o įtariamasis A. L. buvo priverstas ilgai gyventi teisinio netikrumo sąlygomis, nežinodamas kada pasibaigs tyrimas.
4.3. Akcentuoja, kad byloje ikiteisminis tyrimas neteisėtai buvo pripažintas pabaigtu, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje dar nebuvo išnagrinėtas įtariamojo A. L. skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Skundas buvo išnagrinėtas 2017-02-01 – 2017-02-03, ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017-02-03 nutarties nuorašą gavo tik 2017-02-08 ir skundžia šiuo skundu aukštesniajam teismui.
4.4. Skunde gynėjas nurodo, jog viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prokurorė tik 2017-01-30 neva tokį prašymą patenkino, kai tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas pripažinti ikiteisminį tyrimą pabaigtu ir 2017-01-31 įtariamojo gynėjui buvo pranešta apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas neteisėtai buvo pripažintas pabaigtu, nė karto įtariamajam ir gynėjui neleidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, savalaikiai nepatenkinus paskutinio gynėjo prašymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuo užkertant galimybę, susipažinus su surinktais ikiteisminio tyrimo duomenis, pateikti prašymus, papildomus klausimus specialisto tyrimui ir pan. Atsižvelgiant į tai mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi tariamu ir neteisėtu ikiteisminio tyrimo pabaigimo faktu.
4.5. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodytu argumentu, kad ikiteisminio tyrimas užtruko dėl neva „gausybės“ skundų nagrinėjimo, pažymėdamas, kad įtariamasis A. L. ribotai naudojosi procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo, ir byloje nėra jokių duomenų ir pagrindo išvadai, kad įtariamieji ar kiti proceso dalyviai būtų kaip nors savo skundais ir prašymais trukdę procesui ir įtakoję ilgą proceso trukmę.
4.6. Nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos motyvu, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ir dėl paties A. L. veiksmų, nes jis ne kartą buvo kviečiamas pranešimui apie įtarimą bei įtariamojo apklausas, tačiau ne visada atvykdavo, keisdavo atlikimo laiką ir panašiai. Pažymi, kad įtariamasis A. L. ir jo gynėjas niekada nepiktnaudžiavo savo užimtumu ir niekada neprašė proceso veiksmų atlikimo atidėti ar atidėti ilgesniam laikui, suderintu laiku visada atvykdavo pas prokurorę ir ikiteisminio tyrimo pareigūnę. Teigia, jog nepagrįsta ir ydinga praktika, kai įtariamasis ir gynėjas pateikia skundus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, juos atmesti naudojant kaip pagrindinį argumentą, kad procesas užtruko dėl pačių įtariamųjų ir jų gynėjų skundų ir prašymų, jiems naudojantis procesinėmis teisėmis, nagrinėjimo.
4.7. Nurodo, kad nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų dviejų nesunkių nusikalstamų veikų, byla nebuvo sudėtinga įrodymų rinkimo ir tyrimo požiūriu, nėra duomenų, kad įtariamieji savo veiksmais būtų kaip nors trukdę procesui, ar įtakoję ilgą jo trukmę, taip pat byloje nebuvo atliekamos ekspertizės ar sudėtingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra duomenų, kad kas nors būtų objektyviai trukdęs procesui ar įtakojęs tokio ilgo proceso trukmę. Pažymi, kad byloje buvo tik du įtariamieji, o A. K. įtariamuoju pripažintas tik 2016 m. gruodžio 5 d. Įtariamųjų apklausos nebuvo ilgos ir sudėtingos, nes jie pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta teise tylėti.
4.7. Akcentuoja, kad bylos procesas pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo organizuojamas netinkamai. Veikos galimai buvo padarytos Vilniuje, tačiau ikiteisminį tyrimą organizuoti buvo pavesta Panevėžio apygardos prokuratūrai, todėl tyrimo veiksmai – liudytojų apklausos buvo atliekamos Vilniuje pagal prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės pavedimus ir neoperatyviai. Taip pat buvo keičiama ikiteisminio tyrimo atlikimo vieta Panevėžyje. Dėl ko nuo 2016 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės nebuvo atliekami. Pažymi, kad byloje nėra apklausta daug liudytojų, o apklaustųjų apklausos buvo nesudėtingos, nedidelės apimties, dalis parodymų nereikšmingi ir pasikartojantys. Pažymi, kad lingvistinis tyrimas byloje buvo paskirtas tik 2016-09-16, o specialistams ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta, buvo pateiktos tik pačių publikacijų kopijos, todėl 2016 m. lapkričio 7 d. gauta specialisto išvada neparodo tikrųjų atliktų veiksmų ir chronologijos. Teigia, kad tyrimas atliktas neišsamiai, baigtas skubotai, neatlikus objektyvaus ir išsamaus tyrimo, nesuformulavus pagrįstų pranešimų apie įtarimus. Skubotai, dirbtinai užbaigus šį ikiteisminį tyrimą, nesiekiama teisingo proceso, visapusiško ir objektyvaus ištyrimo ir išnagrinėjimo, o perdavus tokią bylą teismui, būtų kliudoma ją greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bei priimti teisingą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
5.1. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bei įtariamojo A. L. gynėjo skundu, daro išvadą, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties naikinti nėra pagrindo.
5.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 215 straipsnio pagrindu įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, bylos sudėtingumą, specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.
5.3. Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai pasisako už kuo trumpesnį bei greitesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Šiuo atveju, susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nėra teisinio pagrindo tokiai išvadai padaryti.
5.4. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00063-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje. 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų reikalavimu nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00081-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje. 2016 m. rugsėjo 1 d. minėti ikiteisminiai tyrimai sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-2-00063-16. Įtarimai byloje pareikšti dviem asmenims – A. L. ir A. K.. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad po įtariamojo A. L. pirmosios apklausos (2016 m. birželio 7 d.) ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per įstatyme (BPK 215 straipsnis) nustatytą šešių mėnesių terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai, chronologine tvarka išdėstė, kokie procesiniai veiksmai byloje buvo atliekami ir kas įtakojo ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę. Kaip matyti, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2016 m. balandžio 11 d., buvo atliekama eilė veiksmų - apklausti įtariamieji, liudytojai, atlikta patalpų apžiūra, rašyti paklausimai dėl informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, pateikimo, atliktas specialių žinių reikalaujantis lingvistinis tyrimas, bei eilė kitų būtinų procesinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje proceso veiksmai buvo atliekami sistemingai ir pagal galimybes intensyviai, kas leidžia spręsti, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas.
5.5. Sutiktina su skunde dėstomomis nuostatomis, kad tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, tačiau proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, surinkti tiek įtariamąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis. Bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje ir tai pateisina ilgesnį, tačiau teisingesnį procesą.
5.6. Ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti skundžiami prokuroro nutarimai, nurodyti BPK 63 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi išnagrinėti skundus dėl prokuroro nutarimų, paduotus, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Proceso operatyvumo principas negali būti svarbesnis už proceso teisėtumo principą. Šiuo atveju, pritartina įtariamojo gynėjo skundo argumentams, jog ikiteisminis turi būti baigtas prieš tai išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų. Tačiau šiuo atveju, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pritarti apelianto skunde nurodytiems motyvams, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir dėl to turi būti nutrauktas.
5.8. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
atmesti įtariamojo A. L. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. vasario 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.