- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- II-5-999/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-000289-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis
dalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovei Lijanai Būdvytienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. S. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-133747716-17 panaikinimo dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2017-12-07 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-133747716-17, dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 420 straipsnio 2 dalimi paskirta 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, paliekant galioti paskirtą 60 Eur baudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad 2017-12-07 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Lijana Būdvytienė, nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-133747716-17, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi jam paskyrė 500 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 1 dalimi paskyrė 60 Eur baudą. Pareiškėjas nurodo, kad nutarime jam inkriminuojama tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 4; 5; 9; 301 punktų reikalavimus, ir paskirta nuobauda už tai, kad 2017 m. spalio 6 d. 10.05 val. Šilalės m., Kapų gatvėje, vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui, taip pat automobilį pastatė teritorijoje, kuri pažymėta ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti transporto priemonėms draudžiama“. Su nutarimo dalimi, kuria yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda, už tai kad pažeidė KET 301 „Įvažiuoti transporto priemonėms draudžiama“ ženklo reikalavimus, sutinka ir šios nutarimo dalies neskundžia. Paaiškina, kad važiuojant automobiliu aikštelėje, kur danga buvo palaidas šlapias smėlis, sukant jo automobilio priekiniai ratai pradėjo slysti ir galiausiai įsmigo į šlapią smėlį. Kadangi jis nenorėjo, kad automobilis šioje aikštelėje įklimptų, šiek tiek padidino automobilio variklio apsukas, kitaip nebūtų pavykę išvažiuoti. Kad automobilis neįklimptų, jis užvažiavo ant žalios vejos. Visi aukščiau jo nurodyti veiksmai nėra susiję su chuliganišku vairavimu, o automobilis praslydo ir automobilio ratai į smėlį įsmigo dėl smėlėtos ir šlapios kelio dangos. Pareiškėjas buvo apkaltintas dėl KET 9 punkto pažeidimo, kur nustatyta kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“. Vairuodamas automobilį tuščioje aikštelėje, esant smėlėtai ir nesuvažinėtai kelio dangai, važiuodamas kuo mažesniu greičiu visiškai nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, nesudarė jokių kliūčių eismui ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad suvaldyti automobilį, dėl ko jokių pasekmių nekilo ir jo vairuojamas automobilis niekam nesukėlė pavojaus ar grėsmės. Pareiškėjas iš chuliganiškų paskatų neatliko jokio veiksmo, kadangi aikštelės danga buvo palaidas nesuvažinėtas smėlis, todėl natūralu, kad sukant automobilio priekiniai ratai ir įsmigo į smėlį, o siekis išvažiuoti atgal, nėra chuliganiškas vairavimas. Šiuo slystelėjimu jis niekam nekėlė jokios grėsmės iš chuliganiškų paskatų. Taip pat nurodo, kad nutarime išdėstomi tiesos neatitinkantys faktai. Nutarime nurodyta, jog liudytojos V. V. parodymais tikėti nėra pagrindo, kadangi pastaroji yra pareiškėjo draugė ir suinteresuota bylos baigtimi. Teismui paaiškina, kad V. nėra jo draugė, bet jie tiesiog pažįstami. Atkreipia teismo dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas 2017-10-06. Jis su rašytiniu prašymu pateikti administracinio nusižengimo medžiagos kopijas į Šilalės rajono policijos komisariatą kreipėsi 2017-10-13, tą pačią dieną gavo administracinės medžiagos kopijas. Susipažinęs su administracine medžiaga jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pastebėjo, kad V. V. paaiškinimo nėra, o administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškinimas jau atsiradęs, todėl mano, kad administracinės medžiagos tyrimas buvo atliekamas šališkai ir jau surašius administracinio nusižengimo protokolą. Be to, paaiškėjo, kad buvo remiamasi liudytojo V. K. parodymais, kuris yra policijos pareigūnas. Liudytojas stebėjo pareiškėjo važiavimą, būdamas Nepriklausomybės gatvėje Šilalės mieste, o pareiškėjas važiavo Kapų g. Šilalės m. Tarp minėtų gatvių yra mažiausiai 200 metrų atstumas, o tarpe yra ir vandens telkinys, todėl pareiškėjui nesuprantama, kaip per tokį atstumą galima nustatyti chuliganiško vairavimo paskatas. Policininkai pažeidimo vietoje nerinko jokių įrodymų, nenustatė nė vieno asmens, kuriam galimai buvo pademonstruotas iššaukiantis chuliganiškas viešas elgesys ir buvo sukeltas tariamas pavojus.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su M. S. skundu nesutinka, kadangi kaltė padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Mano, kad skundžiamas 2017 m. gruodžio 7 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl M. S. skundas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. posėdžio metu skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais bei argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, jog nemano, kad tai buvo chuliganiškas poelgis. 2017 m. spalio 6 d., 10 val., važiavo į aikštelę Šilalės m., Kapų g. Atvažiavo su drauge V. V. iš Kapų gatvės ir leidosi į pakalnę, kurioje yra aikštelė. Važiavo 30-40 km/val. greičiu. Suko vairą ir automobilio priekiniai ratai slydo bei smigo į smėlį. Paprastai išvažiuoti negalėjo. Įjungė atbulinę eigą, paspaudė akceleratorių ir norėjo išvažiuoti, atsistūmė automobiliu po draudžiamu ženklu ant žolės. Sustojo, išlipo iš automobilio, maždaug 5 minučių atvažiavo policija. Buvo šviesi diena, tačiau naktį lijo ir buvo šlapia. Aikštelėje yra smėlis, o asfalto nėra. Nematė to liudytojo, kuris pranešė policijai. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą dėl automobilio pastatymo draudžiamoje vietoje. Aikštelė buvo tuščia, jokių automobilių joje nebuvo. Aikštelėje dažnai renkasi jaunimas su mašinomis. Chuliganiškai nesielgė, „saulių“ nepiešė ir prieš merginą nevaidino. Mano, kad važiavo nesaugiu greičiu ant smėlio, nes automobilio BMW priekis pradėjo slysti. Ant smėlio cypimo garsų nebūna.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato įgaliota atstovė Lijana Būdvytienė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad tai, jog M. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 1 dalyje įrodo administracinio nusižengimo protokolas, liudytojo V. K. paaiškinimas, M. S. kaltę patvirtina ir policijos pareigūno darytoje eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose užfiksuota informacija. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kilus sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio nusižengimo vaizdą. Liudytojo V. K. nurodytos aplinkybės su užfiksuotais eismo įvykio schemoje, foto nuotraukose duomenimis sutampa, vienos kitai neprieštarauja. M. S. neneigia, kad vairuodamas automobilį aikštelėje važiavo nesaugiu greičiu, staiga susukęs vairą privertė automobilį skysti šoniniu slydimu, po to sustojęs kasėsi vietoje. Tačiau jis skunde nurodo, kad tokius veiksmus atliko ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl vairavimo įgūdžių stokos. Su tokiais argumentais nesutinka, nes jo padaryti veiksmai yra chuliganiški. Protokolo surašymo ir skundo nagrinėjimo metu M. S. nenurodė jokių aplinkybių, kurios paaiškintų, kodėl jam reikėjo važiuojant į aikštelę važiuoti nesaugiu greičiu, staigiai susukti vairą ir priversti automobilį slysti šoniniu slydimu bei sustojus kastis vietoje. Todėl akivaizdu, kad tokie veiksmai buvo atlikti be jokios dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo automobilio išskirtinumą, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką. Mano, kad M. S. nusižengimą padarė tyčia. Pažymi, kad reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka, nes aikštelėje tuo metu nebuvo kitų automobilių ir pėsčiųjų. M. S. chuliganiškai vairuodamas pavojų kėlė pats sau ir keleivei.
Teismo posėdžio metu liudytojas Tomas Smilgevičius parodė, kad 2017 m. spalio 6 d. dirbo kartu su kolega Arūnu Laurinaičiu. Apie 10:00 val., patruliuojant Šilalės mieste, į asmeninį mobilų telefoną paskambino pažįstamas asmuo V. K., kuris nurodė, kad Šilalės m., Kapų gatvės aikštelėje mato raudonos spalvos BMW, kuris įvažiuodamas į aikštelę dideliu greičiu, padidinęs greitį, privertė automobilį slysti šoniniu slydimu ir tuo metu spausdamas akceleratoriaus pedalą, kasėsi vietoje. Jis nuvyko į nurodytą vietą Šilalės m., Kapų g. ir aikštelėje rado stovintį raudonos spalvos BMW, kuris stovėjo už ženklo „Eismas draudžiamas“. Šalia automobilio buvo vairuotojas M. S., su juo kartu buvo mergina. Vairuotojas paaiškino, kad slydimo, prasikasimo žymes padarė jis, tačiau nurodė, kad be priežasties spausdamas akceleratoriaus pedalą, padidinęs greitį, pradėjo automobilį stabdyti ir šis pradėjo slysti, todėl liko tokios slydimo žymės ant dangos. Remiantis liudytojo V. K. parodymais ir aikštelėje esančiomis prasikasimo, slydimo žymėmis, nutarė, kad M. S. iš chuliganiškų paskatų, negerbdamas visuomenės, privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, kasėsi vietoje, tai yra sukėlė V. K. pasipiktinimą, sukėlė kitų žmonių saugumui pavojų. M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už chuliganišką vairavimą ir už tai, kad įvažiavo, kur yra eismas draudžiamas. Nustatė, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 301 punktų reikalavimus. Liudytojas V. K. yra policijos pareigūnas ir turi jo kontaktus. Jis per 1-2 minutes atvyko į aikštelę. V. K. išgirdo garsą, kad automobilis greitai parvažiuoja, prie tvenkinio skersai „užsinešė“ , todėl jam toks vairavimas sukėlė pasipiktinimą, nes prie tvenkinio vaikšto žmonės ir juos gali sužaloti. V. K. buvo kitoje tvenkinio pusėje ir gali būti 150-200 metrų atstumas iki aikštelės. Nepriklausomybės gatvė yra aukščiau ir gerai matosi aikštelė, kuri yra už tvenkinio. Buvo didelis greitis, spaudžiant akceleratoriaus pedalą, buvo didžiulis garsas, nes automobilis kasėsi vietoje. M. S. atbuline eiga atsistūmė automobilį ir jį pastatė ant pievos. Negali pasakyti, ar aikštelėje tuo metu buvo žmonių, tačiau kai jis atvažiavo žmonių nebuvo, buvo tik M. S. su drauge. Švietė saulė, tą dieną nelijo, danga buvo žvyruota ir stipriai suspausta. Protingai važiuojant nėra galimybės prasikasti. Buvo vėžės toje vietoje, kur eismas draudžiamas, pusiau už ženklo. Buvo matyti vienos prasikasimo, slydimo šviežios vėžės. Jis pats to momento, kai važiavo M. S., nematė. Kitą dieną padarė nuotrauką, kad matytųsi bendras vaizdas. Tada jau buvo paliję, todėl matosi pelkės nuotraukose. Prasikasimo žymės buvo vienintelės. M. S. stovėjo prie automobilio ir pasakojo, kad praslydo, stabdė, todėl taip gavosi. Iš pradžių prieš rašant protokolą dėl chuliganiško vairavimo, M. S. sutiko, tik baigiant rašyti protokolą sužinojo, kad bus atimta teisė vairuoti 12 mėnesių, tada pradėjo keisti parodymus ir sakyti, kad žymės yra ne jo automobilio. Pavojus galėjo būti sukeltas keleivei, taip pat sukėlė pasipiktinimą kitiems žmonėms. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai surenkama visa medžiaga. Nuotraukos su bendru vaizdu atsirado po protokolo surašymo ir yra padaryta klaida, nes pamiršo nufotografuoti. Šalia vairuotojo buvo mergina V. V., kitą dieną V. V. buvo apklausta.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad nurodytu laiku, 2017 metais ėjo gatve ir pamatė Nepriklausomybės gatvėje, Šilalės mieste, automobilį, kuris gadino kelią. Nuo jo iki automobilio buvo gal 200 metrų atstumas. Automobilio markė BMW. Pamatė, kaip vairuotojas spaudė akceleratorių, slydo mašina, matė kaip yra gadinama kelio danga. Matėsi, kad vairuotojas bandė padaryti kažkokį manevrą. Kiek pamena, ten yra ženklas, kad negali pravažiuoti mašinos. Oras tikriausiai buvo geras, nes jis ėjo pasivaikščioti. Mano, kad tas asmuo chuliganiškai vairavo. Aikštelėje žmonių nebuvo, kelio danga yra žvyras. Kadangi jis pats yra policijos pareigūnas, paskambino kolegai Tomui Smilgevičiui, nes turi jo telefono numerį. Neskambino 112, tiesiogiai paskambino kolegai, nes taip greičiau. Eidamas prasilenkė su Tomo Smilgevičiaus automobiliu, matė, kad pastarasis patruliuoja. Į aikštelę jis nėjo. Automobilį matė pačioje aikštelėje, jis bandė slysti šonu, paskui pavažiavo atbuline eiga. Policijos pareigūnas atvyko maždaug po 3 minučių, jis policijos nelaukė, matė, kaip nuvažiavo policija link tos vietos. Daugiau atvažiuojančių automobilių į tą aikštelę nematė, įvykio vietoje jis nebuvo. Paaiškinimą rašė gal už 2-3 val. Mano, kad kai rašė paaiškinimą, protokolas jau buvo surašytas. Chuliganiški veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo gadinama kelio danga, žvyro danga ten yra.
Byloje esančiame garso įraše užfiksuoti nepilnametės liudytojos V. V. parodymai, duoti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnei Lijanai Būdvytienei. Liudytojos V. V. parodymai pagarsinti perklausius garso įrašą teismo posėdžio metu. Parodymų metu liudytoja V. V. paaiškino, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 9 val., ji su draugu M. S. jo automobiliu atvažiavo į prie kapinių esančią aikštelę, nes draugas norėjo parūkyti. Atvažiavus į aikštelę, važiuojant žemyn, kai M. S. paspaudė automobilio stabdžius, automobilis pradėjo slysti. Automobilio greitis buvo apie 30-40 km/h. Automobilio vairo M. S. nesusuko, pakalnėje automobilis pradėjo slysti. Kur nuslydo, paliko automobilio padangų vėžės. Automobilis neprasikasė, lengvai pajudėjo. M. S. automobilį atsistūmė atbuline eiga ir pastatė ant žolės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Dėl procesinių pažeidimų
ANK 589 straipsnio 49 punkte numatyta, kad ANK 417, 420 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimus atlieka ir administracinių nusižengimo protokolus surašo policijos. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos ANK 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole (ANK 609 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas ir administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas dėl ANK 119, 120, 204 ir 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (ANK 590 straipsnio 4 dalis, 614 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad 417, 420 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimas, nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose minėtų administracinių nusižengimų požymių, turi būti baigiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymu, kuris surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tik tuomet administracinio nusižengimo teisena gali būti tęsiama toliau. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija administracinio nusižengimo protokole yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pažymėtina, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) – šiuo atveju Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, – galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
M. S. nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas 2017 m. spalio 6 d. Pareiškėjas su rašytiniu prašymu, kad jam būtų pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos kopijos, į Šilalės PK kreipėsi 2017 m. spalio 13 d., tą pačią dieną gavo administracinės medžiagos kopijas. Susipažinęs su administracine medžiaga jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, pastebėjo, kad V. V. paaiškinimo nėra, o administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškinimas jau atsiradęs, iš ko akivaizdu, kad administracinės medžiagos tyrimas buvo atliekamas jau surašius administracinio nusižengimo protokolą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas M. S. surašytas 2017 m. spalio 6 d., 10.45 val., t. y. praėjus maždaug 45 minutėms po galimai padaryto administracinio nusižengimo. Iš liudytojo V. K. parodymų nustatyta, kad rašytinis paaiškinimas iš jo buvo paimtas po 2-3 valandų. Jis nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, atvykstančių policijos pareigūnų nelaukė, taip pat mano, kad protokolas M. S. jau buvo surašytas, kai jis rašė paaiškinimą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Tomas Smilgevičius paaiškino, kad nuotraukos su bendru vaizdu buvo darytos po protokolo surašymo, nes prieš surašant protokolą pamiršo nufotografuoti, pripažįsta, kad padarė šią klaidą. Taip pat policijos pareigūnas pripažįsta, kad kartu su M. S. važiavusi V. V. buvo apklausta tik kitą dieną, nes nepagalvojo, kad ją reikia iš karto apklausti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas skubotai, neapklausus liudytojų V. K. bei V. V., nepadarius bendro aikštelės vaizdo nuotraukų, stabdymo schemoje nepažymėjus automobilio vėžių žymės. Visos išvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pažeidimas nebuvo ištirtas išsamiai, policijos pareigūnai nesiekė įrodyti pažeidimą. Todėl teismas tai laiko ANK 608 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, pažeidimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir pateikiant kaltinimą turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje, įgyvendinimas.
Dėl pažeidimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį
ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
KET 4 punktas numato, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį M. S. buvo pradėta, nes jis 2017 m. spalio 6 d. 10.05 val. Šilalės m. Kapų gatvėje, vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui, taip pat automobilį pastatė ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti transporto priemonėms draudžiama“ pažymėtoje teritorijoje.
Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Chuliganišką vairavimą apsprendžia chuliganiškos paskatos padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurios turėtų būti detalizuotos ginčijamame nutarime.
2017 m. gruodžio 7 d. nutarime nurodyta, kad M. S. automobilio vairavimas kėlė pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui, tačiau teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Teismo posėdžio metu ir nutarimo surašymo metu M. S. savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis neturėjo tyčios vairuoti chuliganiškai, tik važiuojant į aikštelę Šilalės m., Kapų g. ir leidžiantis į pakalnę, kurioje yra aikštelė, suko vairą ir automobilio priekiniai ratai slydo bei smigo į smėlį. Tai įvyko netyčia. Paprastai išvažiuoti negalėjo, todėl įjungė atbulinę eigą, paspaudė akceleratorių ir norėjo išvažiuoti, automobilis atsidūrė po draudžiamu ženklu ant žolės. Aikštelėje yra smėlis, o ne asfaltas, aikštelė buvo tuščia, jokių automobilių bei žmonių joje nebuvo.
Liudytojas T. Smilgevičius teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagal liudytojo V. K. pranešimą atvykęs į Kapų gatvėje esančią aikštelę, pamatė raudonos spalvos automobilį BMW bei šalia jo stovintį M. S.. Remiantis liudytojo V. K. parodymais bei aikštelėje esančiomis prasikasimo, slydimo žymėmis nusprendė, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas. Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad eidamas Nepriklausomybės gatve Kapų gatvėje esančioje aikštelėje pamatė automobilį, kuris gadino kelią. Nuo jo iki automobilio buvo gal 200 metrų atstumas, tame tarpe yra tvenkinys. Jo manymu, automobilio vairuotojas chuliganiškai vairavo. Aikštelėje jokių žmonių nematė. Liudytoja V. V. apklausos metu parodė, kad atvažiavus į aikštelę, važiuojant žemyn, kažkas atsitiko M. S. automobilio stabdžiams ir kai M. paspaudė automobilio stabdžius, automobilis pradėjo slysti. Kur automobilis nuslydo, paliko automobilio padangų vėžės, M. S. vairo nesusuko, automobilis vietoje neprasikasė.
Pareigūno Tomo Smilgevičiaus bendro pobūdžio parodymai, kad pažeidėjas vairavo chuliganiškai, neįrodo M. S. kaltės, nes nėra objektyvių duomenų, kad pažeidėjas tyčia stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui. Priversti automobilį slysti galima tik didinant važiavimo greitį, staigiai akceleruojant, traukiant rankinį stabdį arba sukinėjant vairą į šonus. Tokie veiksmai teismų praktikoje pripažįstami kaip chuliganiški. Tačiau policijos pareigūnas nematė automobilio važiuojant, atvykęs į nurodytą vietą pamatė M. S. automobilį stovintį. Liudytojas V. K. automobilį stebėjo ne mažiau kaip iš 200 metro atstumo, todėl jo teiginys, kad automobilio vairuotojas padidinęs važiavimo greitį ir susukęs vairą privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, po to stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą kasėsi vietoje, kelia abejonių. Pats pažeidėjas bei su juo važiavusi liudytoja chuliganiško vairavimo faktą neigia. M. S. pripažįsta, kad neatsižvelgė į kelio dangą bei meteorologines sąlygas, tačiau nurodo, kad tai yra jo padaryta klaida dėl vairavimo įgūdžių stokos.
Iš pateiktų foto nuotraukų matosi, kad Kapų gatvėje esančioje aikštelėje ant smėlio dangos yra matyti automobilio slydimo ir prakasimo žymės, tačiau iš šių nuotraukų negalima daryti neabejotinos išvados, kad automobilio ratų pėdsakai ant smėlio, yra palikti M. S. vairuojamo automobilio, šie pėdsakai padaryti priverčiant automobilį slysti šonu.
Teismas sprendžia, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. S. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.
Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu M. S. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 18 mėnesių nepagrįstai, nes neįrodyta, kad M. S. padarė administracinį nusižengimą, todėl M. S. skundas tenkintinas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-133747716-17 šioje dalyje panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paliktina galioti paskirta 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsniu,
nutaria:
M. S. skundą tenkinti.
Panaikinti 2017 m. gruodžio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-133747716-17 dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalimi, paskirta 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių ir administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje nutraukti. Palikti galioti paskirtą 60 Eur baudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.