Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovams Deividui Žiliui, advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Ūkio banko ieškinį atsakovams UAB „Mirseta“, S. K. ir J. K. dėl įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės UAB „Mirseta“ atstovė ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-02-01 ieškovas AB Ūkio bankas ir atsakovė UAB „Mirseta“ pasirašė faktoringo sutartį Nr. 120-001-08/06, pagal kurią atsakovė UAB „Mirseta“ už banko mokamą jai faktoringo išmoką perleido ieškovui reikalavimus savo skolininkams, nurodytiems sutarties prieduose. 2006-02-01 atsakovė UAB „Mirseta“ įsipareigojo kaip laiduotoja atsakyti bankui, jeigu sutarties prieduose išvardyti skolininkai neįvykdys dalies ar visų savo įsipareigojimų. 2006-11-14 laidavimo sutartimi Nr. 120-001-08/06-L2 UAB „Mirseta“ direktorius S. K. kaip fizinis asmuo laidavo už UAB „Mirseta“ įsiskolinimą bankui. Ieškovui pareikalavus iš atsakovės skolininkų sumokėti įsiskolinimus pagal sąskaitas faktūras paaiškėjo, kad dalį sumos skolininkai sumokėjo atsakovei UAB „Mirseta“, o dalis sąskaitų faktūrų buvo suklastotos. 2006-11-21 ieškovas raštu Nr. 10-02-584 pranešė UAB „Mirseta“, kad atsisako reikalavimo teisės į pirkėjo mokėjimus pagal UAB „Mirseta“ išrašytas sąskaitas faktūras, bei pareikalavo iš šios bendrovės apmokėti jos skolininkų neapmokėtas sąskaitas faktūras ar jų dalis. Pagal faktoringo sutarties 6.1.7 p. šalys susitarė, kad atsakovė moka 0,2 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintų reikalavimų sumos už kiekvieną pavėluoti sumokėti dieną. Klaipėdos apygardos teismas 2008-10-06 nutartimi UAB „Mirseta“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš laidavimo sutarčių nuostatų.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (LR CPK 5 str., LR CK 6.6 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Mirseta“ nevykdė faktoringo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.250 str.), todėl ieškovė savo reikalavimus nukreipė į laiduotojus (LR CK 6.81 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (LR CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). LR CK 6.88 ir 6.89 str. nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. LR CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško kredito grąžinimo (laidavimo sutarties 2006-02-01 6.10 p.), taigi LR CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja LR CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (LR CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju LR CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžintas visas kreditas, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į aptartas sąlygas iš atsakovės UAB „Mirseta“ ir atsakovo S. K. priteistinas susidaręs 249 095,89 Lt įsiskolinimas ir ši ieškinio dalis tenkintina.

Pažeidus prievolės įvykdymo terminą mokami sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai (LR CPK 6.71 str., 6.258 str. 1 d.). Šalys faktoringo sutarties 6.1.7 p. nusistatė, kad bus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos grąžintų reikalavimų sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną. Sutarti delspinigiai nėra laikytini per dideli, todėl priteistina 91 169,10 Lt delspinigių iš atsakovų UAB „Mirseta“ ir S. K..

Teismo nuomone, ieškinio reikalavimai dėl solidariosios atsakovės J. K. atsakomybės laikytini nepagrįstais. Išaiškintina, kad LR CK 3.109 str. 1 ir 2 d. nustatyti atvejai, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos narių ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti ir kitiems šeimos poreikiams. Tokių aplinkybių pagal byloje esančius duomenis teismas negali nustatyti, t. y. nėra duomenų, kad gautos pinigų sumos būtų panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad gauti pinigai buvo panaudoti įmonės interesams. Atsižvelgiant į aptartas aplnkybes, darytina išvada, kad ieškovas nenurodė sąlygų, kurios leistų taikyti LR CK 3.109 str. numatytą prezumpciją, todėl ieškinio dalis dėl solidarios atsakovės J. K. taikymo atmestina.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovei UAB „Mirseta“ iškelta bankroto byla, todėl pagal LR įmonių bankroto įstatymo 16 str. visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Minėta teisės norma reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, skolos fiksuojamos pagal jos prievoles: skolos, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, ir skolos, kurių mokėjimo terminai laikomi suėjusiais dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtas fiksuojamas balanse, kuris sudaromas iškėlus bankroto bylą ir perduodamas bankroto administratoriui (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.). Konstatuotina, kad pagal LR įmonių bankroto įstatymo 16 str. visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena. Kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Mirseta“ įsiteisėjo 2008-10-16, todėl procesinės palūkanos iš atsakovų UAB „Mirseta“ ir S. K. solidariai priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008-01-03, iki nutarties dėl bankorto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. 2008-10-16, o nuo 2008-10-16 procesinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovo S. K..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Mirseta“ negali būti tenkintinas, todėl 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos iš atsakovo S. K..

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylonėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 8 284,28 Lt žyminio mokesčio. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 9 p. ieškovei grąžintina 4 142 Lt sumokėto žyminio mokesčio, likusi dalis, t. y. 4 142,28 Lt, priteistina iš atsakovo S. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB Ūkio bankui iš atsakovų UAB „Mirseta“ ir S. K. solidariai 249 095,89 Lt įsiskolinimą ir 91 169,10 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2008-01-03) iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Mirseta“ įsiteisėjimo (2008-10-16), o nuo 2008-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 6 proc. metines palūkanas priteisti iš atsakovo S. K..

Ieškovui AB Ūkio bankas iš atsakovo S. K. priteisti 4 142,28 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovui AB Ūkio bankui grąžinti 4 142 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-10-02 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 637242 AB Ūkio banke. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.