- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-209-307/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Mariaus Bajoro, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 7, 12 papunkčiuose, 235 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta mirties bausmė. Remiantis 1961 m. baudžiamojo kodekso 24 straipsniu R. K. paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas buvo atmestas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 23 d. nutartimi atmestas ir R. K. kasacinis skundas.
2. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. K. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi R. K. prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, jog Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir sušvelninti jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
3.1. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjant jo skundą itin aktualios yra EŽTT pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabos dėl bylos Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Šiose pastabose Vyriausybė pažymėjo, jog pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese. Pasak nuteistojo, po EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą praėjo jau daugiau kaip vieneri metai, o įstatymų leidėjas vis dar nepakeitė baudžiamojo įstatymo taip, kad šis atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas ir EŽTT praktiką. Nuteistojo teigimu, šią teisės spragą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis ad hoc turi užpildyti teismas, nes EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį, nacionalinėje teisėje jis turi netgi aukštesnę nei įstatymo galią.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
4.1. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
4.2. Šiuo atveju nuteistojo R. K. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvo paduotas remiantis ne tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį švelnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuojant tuo, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateikė neva nuteistojo padėtį švelninančius išaiškinimus, kuriais prašymą nagrinėjantis teismas turėjo tiesiogiai vadovautis. Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams - nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas. EŽTT tik konstatavo, jog nacionalinėje teisėje egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, nes neįtvirtintas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, priešingai, nei nurodoma nuteistojo R. K. skunde, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama minėta teisės spraga. Ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai (ad hoc) taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą, o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Teismui pakeitus nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto esmės, o būtent šio instituto trūkumą nacionalinėje teisėje kaip Konvencijos pažeidimą ir įvardijo EŽTT sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą. Šiuo metu pakeitus nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme būtų pakeista jo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje (įstatymuose) bus įtvirtinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
4.3. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties naikinti nuteistojo R. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.