- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2YT-1570-548/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Z. Ž., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Z. Ž., VĮ „Turto bankas“ atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Z. Ž., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina N. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė visą 0,0568 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina N. Ž. sudarė santuoką su P. Ž., išsituokė (duomenys neskelbtini), P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje N. Ž. ir P. Ž. (duomenys neskelbtini) nusipirko 0,0568 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo ir liko įregistruotas N. Ž. vardu. Nutraukiant santuoką N. Ž. ir P. Ž. bendro turto nesidalino, nes tai leido daryti tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas. Kodekso 23 straipsnio 4 dalyje buvo numatytas 3 m. ieškininės senaties terminas dėl turto padalinimo. P. Ž. nuo santuokos nutraukimo iki savo mirties į teismą dėl bendro turto padalinimo nesikreipė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą N. Ž. turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu teismas, pilnai ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad sodininkų bendrijoje esančių sklypų privatizacija vyko vadovaujantis atskirais šiuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Ne visi asmenys turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus sodininkų bendrijose. Naudojimosi žemės sklypais tvarką sodininkų bendrijoje reglamentavo Žemės kodeksas bei Lietuvos Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikos Profesinių Sąjungų tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai su pakeitimais, padarytais 1982 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 188. Pagal minėtų įstatų 15 punktą sodininkų bendrijos nariais galėjo būti priimti tik įmonės, įstaigos, organizacijos, prie kurios įsteigta sodininkų bendrija, darbuotojai ir pensininkai – anksčiau dirbę toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje asmenys. Pagal 16 punktą žemės skyrimas naudotis sodininkų bendrijoje buvo ir sprendimas priimti į bendriją nariu, šeimai priskirtasis sklypelis negalėjo būti dalijamas, sodininkų bendrijos valdyba įformindavo bendrijos nario priėmimą (įrašydavo į narių sąrašus, išrašydavo ir išduodavo bendrijos nario bilietą ir kt.); vadovaujantis 17 punktu sodininkų bendrijos nariais negalėjo būti asmenys, jeigu jie arba kartu su jais gyvenantys ir vedantys bendrą ūkį jų šeimų nariai turi sodybinius žemės sklypus, žemės sklypus, skirtus jiems individualinei gyvenamųjų namų statybai, turi asmeninės nuosavybės teise vasarnamius arba naudojasi valstybiniais vasarnamiais, tarnybinėmis žemės dalimis, taip pat yra vasarnamių statybos kooperatyvo nariai arba kitos sodininkų bendrijos nariai. Pagal 21 punktą sodininkų bendrijos valdyba įformindavo sodininko išstojimą arba pašalinimą iš bendrijos, išbraukdavo jį iš narių sąrašų ir kt.; 26 punktas numatė, kad civilinius-teisinius ginčus tarp sodininkų bendrijos ir jos narių, įpėdinių ginčus dėl pažeistos arba ginčijamos pirmumo teisės įstoti į bendriją apsaugos, išsituokusių sutuoktinių ginčus dėl teisės naudotis žemės sklypeliu, taip pat turtinio pobūdžio ginčus sprendžia teismai. Kaišiadorių rajono valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr.35-v „Dėl sodų sklypų pardavimo“ žemėtvarkos tarnybai leista parduoti naudojamus sodininkų bendrijų sklypus pagal priedus. Priedo 99 dalyje nurodyta N. B., Kazio. Minėtas potvarkis nelaikytinas sodo sklypo skyrimą ar narystę sodininkų bendrijoje patvirtinančiu dokumentu. Potvarkis patvirtina tai, kad sklypas buvo skirtas bei naudojamas N. B. ir jai buvo leidžiama už nurodytą sumą žemės sklypą įsigyti. Iš to, kad Kaišiadorių rajono valdybos potvarkyje nurodyta B., o ne Ž., galima manyti, kad sodo žemės sklypas buvo skirtas iki santuokos su P. Ž.. Suinteresuoto asmens nuomone, įrodinėjant žemės sklypo valdymą asmenine nuosavybės teise yra svarbu nustatyti sodininkų bendrijos žemės sklypo skyrimo aplinkybes, įstojimo datą, kas mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai, kam priklausė narystė, o taip pat iš kokių lėšų (bendrų ar asmeninių) buvo apmokėta už valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį (b. l. 39-44).
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškėjo R. B. pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Pareiškimo ir jo priedų kopijos suinteresuotam asmeniui įteiktos 2017 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 15)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Suinteresuotas asmuo Z. Ž. atsiliepimo į pareiškėjo R. B. pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Pareiškimo ir jo priedų kopijos suinteresuotam asmeniui įteiktos 2017 m. spalio 7 d. (b. l. 38)(CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškėjo R. B. pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Pareiškimo ir jo priedų kopijos suinteresuotam asmeniui įteiktos 2017 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 14)(CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalys).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė pareiškime nurodytą reikalavimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad paveldėjo motinos N. Ž. sodą, kurį motina įgijo būdama santuokoje su P. Ž.. Motinai ir P. Ž. išsituokus, nuo 1995 m. sodu rūpinosi tik jų šeima, P. Ž. sodu nesirūpino, jo neprižiūrėjo. Motinai ir P. Ž. išsituokus, P. Ž. per 3 m. jokių pretenzijų dėl sodo nereiškė. Šiuo metu P. Ž. jau yra miręs. Po motinos mirties liko paveldėti tik pareiškime nurodytas sodas. Kadangi sodas priklausė tik jo motinai, kuri sodu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. prašė pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Z. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai 2017 m. spalio 7 d. (b. l. 38), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai 2017 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 23-25). Teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 39-44). Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. ir suinteresuotas asmuo A. B. prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo R. B. paaiškinimais nustatyta, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 35-v „Dėl sodų sklypų pardavimo“ žemėtvarkos tarnybai leista parduoti naudojamus sodininkų bendrijų sklypus pagal priedus. Priedo 99 dalyje nurodyta N. B., Kazio (vėliau – Ž.)(b. l. 41-43). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nustatyta, kad minėtas Kaišiadorių rajono valdybos potvarkis patvirtina tai, kad sklypas buvo skirtas bei naudojamas N. B. (vėliau – Ž.), jog jai leidžiama už nurodytą sumą žemės sklypą įsigyti (b. l. 39-40). Kaišiadorių rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba ir N. B., Kazio (ranka sutartyje per brūkšnelį nurodyta pavardė „Ž.“) 1993 m. liepos 26 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria N. B. – Ž. už 573 talonus parduotas 568 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 8). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotas N. Ž. vardu (b. l. 12). Pareiškėjo motina N. Ž. ir P. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 11), N. Ž. – (duomenys neskelbtini)(b. l. 5).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1990–1993 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau byla nagrinėtina pagal galiojančio CK normas. Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo motinos N. Ž. turtas – žemės sklypas įgytas santuokoje su P. Ž., įregistruotas viešajame registre 1990–1993 m., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Taigi pareiškėjas turi teisę įrodinėti, kad jo motinos turtas, t. y. žemės sklypas, nors įgytas santuokos su P. Ž. metu, yra jos asmeninė, bet ne bendroji su P. Ž. nuosavybė. Pagal pateiktus nurodyto turto įsigijimo dokumentus spręstina, jog žemės sklypas, nors įgytas ir įregistruotas N. Ž. vardu, bet jis įgytas gyvenant santuokoje su P. Ž., taigi laikytinas bendrąja nuosavybe. Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje A. K. v. R. K.; Nr. 3K-3-476/2002). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, minėta, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Kaišiadoryse, Kelio g. 13, nuosavybės teise priklauso N. Ž., nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Žymos, kad minėtas sodininkų bendrijos sklypas priklauso bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nėra. Taip pat vertintina tai, kad žemės sklypas sodininkų bendrijoje buvo skirtas ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su N. B., ir tik notarui tvirtinant sandorį, ranka pataisyta pirkėjos pavardė į „Ž.“. N. B. ir P. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo turtas nepadalintas. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos nutraukimo P. Ž. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas savo iniciatyva VĮ Registro centro užklausė duomenis apie P. Ž. artimus giminaičius, gauti duomenys, kad P. Ž. įpėdinių neturi, jo tėvai mirę, P. Ž. turi tik vieną gyvą artimą giminaitį – seserį Z. Ž., kuri 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Suinteresuotas asmuo Z. Ž. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, šaukimu kviesta į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų dėl pareiškėjo R. B. pareiškimo nepareiškė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra, pareiškėjo R. B. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė visą žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.