Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A- 183-255/2018

2018 m. gegužės 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje I. R. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. R. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2017 m. balandžio 13 d., apie 22.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0393 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,25 promilės.

2017 m. birželio 12 d. prokurorė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašydama pripažinti I. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei paskirti bausmę.

2017 m. birželio 14 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 424 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą I. R. nutraukė, pripažinęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Taip pat panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą kaltinamojo I. R. turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti nutartį dėl proceso nutraukimo ir grąžinti bylą Kretingos rajono apylinkės teismui BPK 420 straipsnyje numatytiems sprendimams priimti. Nurodo, kad tyrimo metu I. R. pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kad alkoholį vartojo tiriamojo įvykio dieną ir dieną anksčiau. Alkotesteris, kuriuo atliktas I. R. neblaivumo nustatymas, turi galiojantį patikros sertifikatą, kurio kopija pridėta prie bylos. Net ir įvertinus maksimalią galimą prietaiso paklaidą, akivaizdu, kad I. R. girtumas tikrinimo metu buvo kur kas didesnis nei baudžiamajai atsakomybei kilti būtina riba – 1,5 promilės. Įstatymų leidėjo baudžiamajame įstatyme pavartota sąvoka „apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ negali būti aiškinama kaip procesinis imperatyvas vienintelei galimai įrodinėjimo priemonei – kraujo mėginiui. Priešingu atveju turėtų būti keliamas įstatymo normos, įtvirtintos BK 281 straipsnio 7 dalyje, konstitucingumo klausimas, nes įstatyme įtvirtinta galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsisakant pateikti tyrimui kraujo mėginį, reikštų akivaizdų konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą. Įstatymų lydimaisiais teisės aktais įtvirtinta neblaivumo nustatymo tvarka vienodą įrodomąją galią suteikia bet kokioje organizmo terpėje fiksuotam etilo alkoholio kiekiui. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų sistemoje nusistovėjusi praktika taip pat pripažįsta galimybę įrodinėti neblaivumą visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta vienos terpės prerogatyva teismų praktikoje turėtų būti suprantama ir aiškinama tik kaip kriterijus, kuriam turi būti teikiama pirmenybė, kai turima duomenų apie tam pačiam subjektui fiksuotus skirtingus alkoholio kiekius tuo pat metu paimtų kelių terpių mėginiuose. Skunde taip pat teigiama, kad I. R. administracinės atsakomybės klausimas, kuris tiriamojoje situacijoje neišvengiamai kyla, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas, skundžiamoje nutartyje išvis neaptartas. Skundžiama nutartimi I. R. atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės už pakartotinai per vienerius metus padarytą vairavimą neblaiviam ir teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą atsisakius pateikti kraujo mėginį (2017 m. kovo mėn. analogišką kaip tiriamoji veiką I. R. buvo padaręs (duomenys neskelbtini)). Todėl šiuo aspektu skundžiama nutartis taip pat negali būti pripažįstama nei teisėta, nei teisinga.Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėja advokatė prašė skundą atmesti.Skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, prokurorė 2017 m. birželio 12 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti I. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei paskirti atitinkamą bausmę. Kretingos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 424 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą I. R. nutraukė, pripažinęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad I. R. neblaivumo tikrinimo metu atsisakius duoti kraujo, nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir priimtu procesiniu sprendimus sutikti nėra pagrindo. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės nutraukti baudžiamąjį procesą nerengiant bylos nagrinėjimo teisme, todėl teisėjas, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai pritaikė BPK nuostatas.Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje. BPK 420 straipsnis numato teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Procesinę tvarką, pagal kurią byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, reglamentuoja BPK 235 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nutraukimo klausimai turi būti nagrinėjami teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Nagrinėjamoje byloje toks posėdis surengtas nebuvo, nors BPK 423 straipsnis numato, kad teisėjas gali savo iniciatyva perduoti bylą nagrinėti teisme. Kadangi bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, o kilusias abejones buvo galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, Kretingos rajono apylinkės teismas privalėjo priimti nutartį bylą nagrinėti teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30 apibendrinta teismų praktika yra patvirtinama, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos. Nesurengus bylos nagrinėjimo prokurorui nebuvo suteikta galimybė kitomis priemonėmis įrodinėti, jog I. R. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o pirmosios instancijos teismas, neperdavęs bylos nagrinėti teisme, neištyręs į bylą surinktų duomenų, iš karto padarė išvadą, kad I. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl išvardytų motyvų Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir byla su prokuroro pareiškimu Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui.