Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. K., trečiajam asmeniui G. A., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) V. A. mirė.

Ieškovams šeima žinoma nuo 2010 metų dėl motinos girtavimo, socialinių įgūdžių stokos auklėjant ir prižiūrint vaikus. Nuo 2010-10-25 šeima buvo įtraukta į Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos.

2015-09-24 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu S. K. buvo laikinai apribota motinos valdžia į A. ir K. A., priteistas išlaikymas vaikams po 60 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikų globėja (rūpintoja), turto administratore paskirta jų močiutė G. A., vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), gyvenamoji vieta pas trečiąjį asmenį G. A..

Socialinio darbo su šeima metu iki laikino motinos valdžios apribojimo nustatytos priežastys yra išlikusios - tai socialinių ir motinystės įgūdžių stoka, alkoholio vartojimas, pragyvenimas iš pavienių darbų, pašalinių girtaujančių asmenų lankymasis. Socialinio darbo metu buvo siekiama, kad S. K. gydytųsi nuo alkoholizmo, spręstų savo psichologines problemas, daugiau dėmesio skirtų vaikų priežiūrai, auklėjimui, susirastų nuolatinį darbą. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo, S. K. sprendžiant problemas, vengia bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, nesprendžia alkoholizmo problemos, nesidomi vaikų sveikata, mokymusi, lavinimu, turi įsiskolinimų, neteikia vaikams priteisto išlaikymo. Bendradarbiaujant su Rietavo socialinių paslaugų centru teikiančiu paslaugas S. K. šeimai, vaikų globėjais (rūpintojais), Rietavo miesto seniūnija ir vykdant A. ir K. A. globos priežiūrą ieškovai sprendžia, kad yra išnaudotos S. K. motyvuojančios keisti gyvenimo būdą priemonės ir nėra duomenų, kad esama situacija keistųsi. S. K. vengia, nesilaiko susitarimų su socialiniu darbuotoju dėl socialinės, psichologinės, medicininės pagalbos (įpareigota gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, kreiptis į Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą ar Všį Telšių krizių centrą dėl psichologo konsultacijų, ieškotis darbo, užtikrinti besilankantiems pas ją vaikams saugumą ir priežiūrą), tokiu būdu nesprendžia problemų dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia. Atsakovės elgesys nesikeičia, pastangų pakeisti gyvenimo būdą atsakovė nededa. S. K. sistemingai girtauja. Tai patvirtina socialinio darbuotojo pateikta informacija, kad S. K. namuose rasta neblaivi ir administraciniai nusižengimai dėl alkoholio vartojimo, turėjimo. S. K. vaikų rūpintojai pastebėjus, kad pas atsakovę renkasi girtaujantys asmenys buvo ribojamas vaikų lankymasis pas mamą. Atsakovė savo elgesiu darė ypatingą žalą vaikams girtaudama su kitais asmenimis neužtikrino vaikams saugumo, veikė priešingai vaikų interesams, nes demonstravo netinkamą elgesį jų lankymosi metu. S. K. nededa pastangų įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą, darbo biržoje neregistruota, dirba pavienius darbus. Nuolatinio darbo nesiieško motyvuodama, kad dirbant pagal darbo sutartį išskaito daug pajamų vaikų išlaikymui.

Reikšdami prašymą neterminuotai apriboti motinos valdžią, pažymi, kad A. A. ir K. A. išlaikymo, nuolatinės globos (rūpybos), globėjo (rūpintojo) ir globos (rūpybos) vietos klausimas yra išspręstas 2015-09-24 Plungės r. apylinkės teismo sprendimu, todėl pakartotinai šių prašymų neteikia.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo ir pan., teismas negavo.

Tretysis asmuo byloje G. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad atsakovės savo vaikais visiškai nesirūpina, jos pastovūs girtavimai, pašalinių asmenų namuose pastovus lankymasis ir namuose vykstantys girtavimai, socialinių ir motinystės įgūdžių stoka, nenoras keisti savo gyvenimo būdo, daro žalą jos vaikams, trečiojo asmens anūkams, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojos V. B., kuri yra Rietavo socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja ir O. P., dirbanti Rietavo miesto seniūnijos socialinių išmokų specialiste, patvirtino , kad atsakovė turi žalingų įpročių, vaikais nesirūpina, teikiamos socialinės paslaugos atsakovės elgesio korekcijai rezultatų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas V. A. yra (duomenys neskelbtini) miręs.

Kad atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintų motinos pareigų, nesirūpino nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jų vystymuisi sudarymu, nustatyta byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-10-25 atsakovės šeima buvo įrašyta į Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl mamos girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Šeimai nuolat buvo teikiamas socialinės paslaugos, kontroliuojamos socialinės išmokos. Šeimos aplankymo aktuose konstatuota, jog apsilankymų S. K. namuose metu atsakovė randama neblaivi, kambariai netvarkingi ir nešvarūs, tvyro alkoholio kvapas. Iš Rietavo socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, jog S. K. siūlyta gydytis nuo alkoholizmo stacionare, lankytis pas psichologą, siūlomos pagalbos S. K. atsisako. Iš ieškovės atstovaujamo skyriaus pasitarimų dėl S. K. šeimos protokolų matyti, jog girtavimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios S. K. negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų.

Liudytojos V. B. ir O. P. teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė dėl nuolatinio girtavimo nebegali vaikais tinkamai pasirūpinti.

Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė dėl savo kaltės – piktnaudžiavimo alkoholiu, abejingo požiūrio į vaikus, jų auklėjimą ir ugdymą, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovei griežčiausias sankcijas – neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas aukščiau paminėtais motyvais bei jį priimant atsižvelgiama į vaikų amžių bei atsakovės nenorą bei pastangų nebuvimą bendrauti su vaikais ir vertintinas, kaip pagrindas daryti išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, nors valdžia į vaikus jai buvo apribota laikinai, todėl atsakovei motinos valdžia apribotina neterminuotam laikui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad dar 2015-09-24 teismo sprendimu atsakovei taikant laikiną tėvų valdžios apribojimą, A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytina nuolatinė globa.

Bylos duomenimis G. A. globėjos pareigas atliko gerai, sutinka toliau vaikus globoti, yra jiems artimas žmogus ir su vaikais bendrauja nuo jų gimimo, tam turi tinkamas sąlygas, kitų asmenų, kurie sutiktų vaikus globoti, nėra. Kliūčių, numatytų CK 3.269 str., būti G. A. globėja, nenustatyta. Surinkti įrodymai patvirtina, jog G. A. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, materialinę padėtį gali tęsti vaikų globą, todėl teismas įvertindamas šias aplinkybes, pakartotinai dėl nustatytos globos nebepasisako, kaip ir dėl išlaikymo klausimo, kuris taip pat išspręstas 2015-09-24 teismo sprendimu.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 200 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą ir su tuo susijusius reikalavimus.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismas įvertina tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais. Atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas – atsakovė savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo, nuomonės dėl ieškinio nepateikė, nedalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atsakovės procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. K., gim. (duomenys neskelbtini), į vaikus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. K., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.