- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1-33-1166/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30944-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) 2012 m. kovo 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;
2) 2013 m. sausio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), subendrinus su 2012 m. kovo 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;
3) 2013 m. sausio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;
4) 2013 m. liepos 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus su 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams;
5) 2013 m. gruodžio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2013 m. liepos 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;
6) 2014 m. vasario 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2013 m. gruodžio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu;
7) 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 60 parų areštu;
8) 2018 m. kovo 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 26 parų areštu;
9) 2019 m. kovo 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. kovo 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;
10) 2019 m. birželio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2019 m. kovo 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu;
11) 2022 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 26 parų areštu;
12) 2022 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;
13) 2022 m. liepos 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su 2022 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs 2024 m. kovo 19 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. P. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. V. ne mažiau keturių smūgių į galvos bei veido sritis, taip dėl odos nubrozdinimo ir kraujosruvos veide nukentėjusiajam T. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.
I. T. posėdyje ištirti įrodymai
Kaltinamasis A. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje kaltinamajam nurodžius, kad jis nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 115-116).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. 2024 m. rugpjūčio 11 d. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., nežino, kurioje vietoje, gal pas ją namuose, susitiko su A. V.. Kartu su juo buvo draugas (duomenys neskelbtini), jo pavardės nepamena. Buvo dar vienas draugas, nepamena jo vardo, gyvena (duomenys neskelbtini), nepamena, kur. Daugiau nieko nebuvo. Sėdėjo, kalbėjo ir atvažiavo policija. Jokio konflikto nebuvo. T. V. pažįsta, su juo vakar (2024 m. rugpjūčio 10 d.) bendravo, truputį, jokio konflikto nebuvo. Tiesiog jie kalbėjo, neprisimena, apie ką kalbėjo ir neturi sakyti, ką jie kalbėjo. Jam nesudavė. Jei būtų sudavęs 15 smūgių, kaip parašyta, jis jį būtų užmušęs. Kiek laiko buvo pas A. V., nepamena. Jį sulaikė policija A. V. kieme. Daugiau neturi ką pasakyti. Nieko nemušė (1 t., b. l. 117-119).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. 2024 m. rugsėjo 6 d. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko pas A. V.. Kaip sutarė su ja susitikti, nepamena, gal susirašė. Prašė, kad pas A. V. jį nuvežtų draugas U. M.. Kaip susitiko su U. M., nepamena. Atvažiavo U. M. su draugu, draugo nepažįsta, matytas iš matymo, vardo, pavardės negalėtų nurodyti. Nuvykus iki A. V., išlipo visi į lauką, pačiame namo prieangyje stovėjo A. V.. Daugiau asmenų nebuvo. Abu su A. V. ėmė kažką kalbėti, nepamena, apie ką kalbėjo. Taip jiems bestovint jis dar grįžo iki mašinos, pasiėmė telefoną ir einant link namo prieangio, kur buvo A. V., pastebėjo iš namo kažką išbėgant. Iš namo išbėgo T. V.. Toliau jis su A. V. stovėjo prie namo, kai netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Tuo metu, kai buvo pas A. V., jokių muštynių nebuvo, niekas nesimušė. Kodėl T. V. parašė pareiškimą, nežino, yra matęs jį tik kartą (1 t., b. l. 123-126).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus aukščiau nurodytus kaltinamojo parodymus, jis teisiamajame posėdyje parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad galbūt jį apkalba, nežino to priežasties. Su A. V. pažįstami apie metus laiko. Tą vakarą jis šiaip pas ją nuvažiavo aplankyti. Ji jam nepasakojo, kad turi kitą žmogų, jis nežinojo, kad ji bendrauja su kitu. Šiuo metu su A. V. nebendrauja. Po įvykio kažkiek bendravo, dabar ne. Nežino priežasties, kodėl su ja nebendrauja (2 t., b. l. 115-116).
Nukentėjusysis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. P. jo nesieja jokie santykiai. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. 23.30 – 23.40 val. jis buvo namuose, savo kambaryje, miegojo. Jo sesuo su draugu miegojo kitame kambaryje. Durys buvo nerakintos. Išgirdo, kad kažkas atidaro jo kambario duris, pabudo, atsimerkė ir pamatė A. P., kuris buvo įkišęs galvą pro duris. Pamatęs, kad jis keliasi iš lovos, A. P. pradėjo jam smūgiuoti. Kumščiu smūgiavo į galvą, nepamena, į kurią vietą. Kol jis buvo lovoje, smūgiavo apie 5 kartus, gal daugiau, gal mažiau. Jis tuo metu gynėsi, rankas laikė prie galvos. Kuomet nustojo smūgiuoti, jis atsistojo iš lovos ir A. P. kažką išsitraukė iš kišenės, rankoje lyg peilį turėjo. Po to jam stovint smūgiavo viena ranka, o kitoje kažką laikė. Po smūgių jis atsisėdo ant sofos ir A. P. vėl pradėjo smūgiuoti, kai tuo metu į kambarį atėjo sesuo. Įvykio metu buvo sesers vaikinas A. M., kuris buvo atėjęs į kambarį, stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo, tuomet sesuo jam pasakė išeiti. Ant sofos buvo smūgiuota 2-3 kartus į galvos sritį, pataikė į nosį ir ausį. Tarp smūgių buvo pauzės. Sesė atitraukė, nustūmė A. P. nuo jo ir jis pabėgo. Išbėgo iš namų pas kaimynus, kur paprašė iškviesti policiją (2 t., b. l. 92-95).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. V. parodė, kad gyvena vienkiemyje, yra įpratę durų nerakinti, todėl ir tą vakarą namų lauko durys buvo nerakintos. Nuėjus jiems miegoti, jis nuėjo į savo kambarį, sesuo su draugu į kitą, namo gale esantį kambarį. Kambaryje miegojo vienas. 2024 m. rugpjūčio 10 d., nakties metu, apie 23.30 val. buvo jau pilnai užmigęs, tačiau jį pažadino jo kambario durų garsas. Jo kambario durų rankena atidarant duris skleidžia traškesį, nuo kurio jis ir pabudo. Pabudęs pastebėjo į kambarį įeinantį jam iš matymo pažįstamą asmenį, tai buvo A. P.. Jį pažįsta tik iš matymo, yra matęs mieste, ne kartą girdėjo apie jį kalbant savo draugus, yra matęs „Facebook“ platformoje. Iš draugų žino, kad jis yra blogas žmogus, žinojo, kad buvo įkalinimo įstaigoje. Įėjęs į kambarį A. P. jam nieko nepasakė, girdėjo iš jo tik daugybę necenzūrinių žodžių ir tuo metu gulint jam lovoje dešinės rankos kumščiu jis trenkė jam į veidą. Jis nesupratęs, kas vysta, rankomis bandė dengti savo veidą, o A. P. toliau jam smūgiavo rankos kumščiu, suduodamas ne mažiau kaip 5 kartus. Galiausia jam iš lovos pavyko atsikelti, atsikėlęs atsistojo kambaryje. Stovint jam kambaryje prie jo stovinčio priėjo A. P. su peiliu rankoje. Iš kur jis peilį gavo, nežino, gal iš kišenės išsitraukė, koks tai peilis, gerai neįsidėmėjo, viskas vyko labai greitai, tačiau A. P. su rankoje laikomu peiliu jam nieko nedarė, įtaria, kad peilį jis išsitraukė dėl to, kad norėjo jį pagąsdinti, kad jis nesigintų. Stovint jam kambaryje A. P. vėl dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą, suduodamas ne mažiau kaip 5 kartus. Po to konfliktą išgirdo kambaryje buvusi jo sesuo, kuri atbėgo ir bandė A. P. nuo jo atitraukti. A. P. nuo jo atsitraukus, pastebėjo iš nosies bėgant kraują, tačiau jis nieko nelaukęs puolė pro kambario duris ir bėgo link kaimynų, kur išsikvietė pagalbą. Po to kartu su policija vyko iki namų, kur A. P. vis dar buvo. A. P. sėdėjo su jo sese namo prieangyje ir pareigūnui neigė, kad jį sumušė, teigė, kad jį kvietė jo sesuo, tačiau sesuo jo nekvietė. Konflikto priežasties tikslios nežino, tačiau galvojo ir pats, kodėl A. P. jį taip sumušė. Įtaria dėl to, kad kažkada (gal birželio mėn.) A. P. jam paskambino ir pasakė, kad reikia susitik, pakalbėt. Jis bijojo su A. P. susitikti, nes žino, kas jis per žmogus, tačiau susitikti sutiko, dėl ko norėjo pasikalbėti, nežinojo. A. P. sakė, kad dar paskambins, pasakys, kur susitikti, tačiau nepaskambino. Tačiau tarp draugų nuėjo gandas, kad A. P. jo išsigando, todėl ir nesusitiko. A. P. galvojo, kad jis tokį gandą paskleidė, neva A. P. jo bijo. Mano, kad dėl šios priežasties buvo sumuštas (1 t., b. l. 39-42).
2024 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo T. V. paaiškinimai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sese A. V., jos vaikinu A. M. bei tėčiu. 2024 m. rugpjūčio 10 d. namuose buvo kartu su A. V. bei A. M., tėčio nebuvo. Apie 21.00 val. nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą miegoti ir užmigo. Apie 23.30 val. prabudo, nes išgirdo, kad atsidaro jo kambario durys ir pastebėjo, kad į kambarį įeina A. P.. Jam bandant atsikelti iš lovos, A. P. prie jo priėjo ir nieko nesakęs ne mažiau dešimt kartų su rankos kumščiu, kurios rankos, pasakyti negali, sudavė jam smūgius į galvos bei veido sritį. A. P. atlikdamas smūgius su ranka, kitoje rankoje laikė atlenkiamą peilį, tačiau su juo jokių veiksmų nedarė. Po A. P. atliktų smūgių į galvos bei veido sritį, jam iš nosies pradėjo tekėti kraujas, galvoje atsirado guzas. A. P. smūgiuojant jam į galvos bei veido sritį, į kambarį atbėgo namuose buvusi jo sesuo A. V. bei jos vaikinas A. M.. Jiems atbėgus į kambarį, A. V. kažkiek A. P. atitraukė nuo jo, tuomet A. P. pradėjo žiūrėti į A. M., todėl jis pergyvendamas, kad gali būti sužalotas ir jis, iš kambario pasišalino. Pasišalinus A. M. iš kambario, A. P. vėl jį užsipuolė ir su rankos, kurios rankos, pasakyti negali, kumščiu sudavė jam dar ne mažiau penkis smūgius į galvos bei veido sritį. Tuomet sesuo A. V. ir vėl atitraukė A. P. nuo jo, o jis pasinaudodamas šia proga išbėgo iš kambario į kiemą. Išbėgęs į kiemą, nubėgo pas kaimyną bei būdamas pas jį paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Iškvietęs pagalbą, į namus negrįžo, policijos laukė ant kelio, šalia kaimyno. A. P. nepažįsta, žino jį tik iš draugų, tačiau niekada su juo bendravo, ryšių nepalaiko jokia forma. Iš kur A. P. žino jo gyvenamąją vietą, nežino, taip pat kokiu tikslu jis atvyko nakties metu pas jį į gyvenamąją vietą bei jį užsipuolė, nežino. Jam išbėgus į kiemą bei bėgant pas kaimyną kviesti pagalbos, pastebėjo, kad kieme stovi automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suprato, kad A. P. atvyko šiuo automobiliu. Dėl įvykio metu patirto streso daugiau aplinkybių šiuo metu nurodyti negali. Įvykio metu A. P. atrodė neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Namo durys buvo neužrakintos, todėl į namo vidų laisvai galėjo patekti (1 t., b. l. 8-16).
Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. P. nepažįstamas, T. V. yra jos brolis. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio pradžioje, apie 23-24 val. visi jau miegojo, ji miegojo kambaryje su savo draugu A. M.. Išgirdo didelį triukšmą šalia esančiame brolio kambaryje. Ji nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kaip brolis atsirėmęs pusiau gulom ant sofos užsidengęs veidą, o A. P. stovėdamas palinkęs link brolio sudavė jam bent 2-3 smūgius kumščiu į viršutinę dalį, labiau į galvą, į kaklą, pečius. Viena ranka buvo prirėmęs brolį, o kita mušė sugniaužęs kumštį, nematė, kad A. P. būtų kažką turėjęs rankoje. Tuomet ji stojo brolį ginti, atstūmė A. P. nuo brolio ir brolis pabėgo. Ji neleido į kambarį eiti savo draugui, nes žinojo, kad baigsis ne kaip, draugas buvo koridoriuke, bet iš ten matė kambarį. A. P. buvo labai agresyvus, nepastebėjo, ar buvo neblaivus, alkoholio kvapo nelabai jautė, nes pati buvo šiek tiek išgėrusi. Kai brolis išbėgo, ji bendravo su A. P., kuris teigė, kad mašinoje sėdi daug žmonių. Po kiek laiko su policijos pareigūnais grįžo brolis. Nežino, dėl kokios priežasties atvažiavo A. P.. Brolis jai teigė, kad A. P. jį miegantį lovoje mušė, bet ji pati to nematė. Kambaryje yra lova ir sofa. Kai ji atėjo į kambarį, brolis jau buvo ant sofos. A. P. ji atpažino, yra bendravusi su juo „Facebook“, bet realiai nepažįsta (2 t., b. l. 92-95).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įžvelgus prieštaravimų tarp liudytojos A. V. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 92-95), kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su broliu T. V., vaikinu A. M. ir tėčiu. 2024 m. rugpjūčio 10 d. namuose buvo su broliu ir savo vaikinu, tėčio namuose nebuvo. Apie 19 val. kartu su draugu nuėjo miegoti. Apie 23.40 val. ji prabudo, nes išgirdo šurmulį kitame kambaryje ir nubėgo pasižiūrėti, pasižiūrėti į kitą kambarį atėjo ir jos draugas. Atbėgusi į kambarį pamatė, kad T. V. guli lovoje ir jam į veido sritį trenkė A. P.. Ji jį atpažino, kadangi buvo bendravę per „Facebook“ programėlę. Ji, pamačiusi, kad A. P. muša jos brolį, iškart stengėsi atitraukti A. P.. Tuomet A. P. pradėjo žiūrėti į A. M., jis galimai išsigando ir iš kambario pasišalino. Pasišalinus A. M. iš kambario, A. P. vėl puolė jos brolį, matė, kad trenkė jam į galvos sritį, bet kiek kartų, pasakyti negali, nes stengėsi vėl patraukti A. P., šaukė jam: „Pasitrauk“, „Ką tau jis padarė?“. Atitraukus A. P., jos brolis išbėgo iš kambario, į kiemą, kur toliau nubėgo, ji nežinojo. Norėdama apsaugoti brolį, kad A. P. jo negaudytų, ji pradėjo jį kalbinti, jis jai minėjo, kad tuoj išvažiuos, kadangi jau atsilygino, bet už ką, ji nežino. Tuomet su A. P. atsisėdo gyvenamojo namo prieangyje, ji rūkė, bendraudama su A. P. jautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Bandė įkalbinti jį išvažiuoti, kad neitų ieškoti jos brolio, bet jis vis tiek sėdėjo kartu su ja iki atvykstant policijos pareigūnams. Kartu su policija atvažiavo ir jos brolis. Dėl patirto streso tai yra viskas, ką šiuo metu gali papasakoti (1 t., b. l. 67-70).
Pagarsinus liudytojos A. V. parodymus, ji patikslino nesakiusi, kad nuo A. P. sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikslino, kad smūgius matė ne tuomet, kai brolis buvo lovoje, o kai buvo ant sofos. Pamena A. P. teigiant, jog atsilygino, tai jis sakė tuo metu, kai ji sėdėjo prieangyje. Sėdėdama ji matė kieme automobilį, A. P. minėjo, kad jame yra daug žmonių. Vėliau priėjusi prie pareigūnų, ji pamatė asmenį, kurį atpažino, tai buvo U. M., jis sėdėjo mašinoje, nebuvo išlipęs. Daugiau asmenų ji nematė. Iki atvykstant A. P. ji ant brolio sumušimų nepastebėjo (2 t., b. l. 92-95).
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiojo sesers A. V. draugas, A. P. nepažįsta. Pamena, kad įvykis vyko pernai metais, naktį. Pamena, kad jis buvo pas draugę kambaryje, kuomet atėjo A. P. ir susimušė su T. V. (2 t., b. l. 92-95).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje liudytojui nurodžius, kad jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 92-95). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo mergina A. V., jos broliu T. V. ir jų tėčiu. Šiandien, t. y. 2024 m. rugpjūčio 10 d., namuose tėčio nebuvo. Apie 19 val. su A. V. nuėjo į kambarį miegoti. Apie 23.40 val. išgirdo, kad kitame kambaryje kažkoks triukšmas ir pamatė, kaip jo mergina išbėgo pasižiūrėti. Jis atsikėlė ir nuėjo kartu. Kitame kambaryje pamatė, kad T. V. guli lovoje, o A. V. bando atitraukti kažkokį vyrą, vėliau sužinojo, kad tai yra A. P.. Jis pamatęs, kad vyksta konfliktas, bandė padėti atitraukti A. P., bet A. V. jam liepė išeiti į kitą kambarį, todėl jis išėjo ir kas vyko toliau, pasakyti negali, tik girdėjo, kad vyksta konfliktas. Iš kambario išėjo, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Tai yra viskas, ką gali šiuo metu pasakyti (1 t., b. l. 72-74).
Pagarsinus liudytojo A. M. parodymus, jis juos patvirtino. Patikslino, kad jis pats buvo blaivus, kai jis užėjo į kambarį, T. V. gulėjo lovoje, o A. P. buvo ant viršaus. A. P., būdamas kambaryje pas T. V., rankoje kažką laikė, bet jis nematė ką, peilio nematė. Nežiūrėjo, į kurias vietas buvo suduota T. V.. A. P. buvo neblaivus. Po įvykio atvykus policijos pareigūnams, matė T. V. sumuštą, kaktoje buvo guzas, nepamena, ar ant veido buvo kraujo, matė kraujo kambaryje ant žemės prie lovos (2 t., b. l. 92-95).
Liudytojas U. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. P. paprašė jo nuvežti jį pas draugę. Tai buvo praeitais metais, vasarą, buvo vėlus vakaras. Važiavo Volvo automobiliu, važiavo dar vienas žmogus, kurio jis nepažįsta. Nuvažiavus į Daugailius, kieme jis paleido A. P., o kitas žmogus sėdėjo mašinoje. Laukiant A. P. matė, kad jis kieme, prie namo įėjimo susitiko su panele, kalbėjosi. Matė ir kitų asmenų kieme, matė, kaip iš namo skubėdamas išėjo vyras. Nepastebėjo, ar A. P. su panele buvo užėję į vidų. Po pusvalandžio atvažiavo policija. Žmogus, sėdėjęs automobilyje, pamatęs policiją, pabėgo, o jis liko laukti automobilyje (2 t., b. l. 115-116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. M. parodė, kad A. P. pažįsta vos keletą mėnesių, su juo susipažino per bendrus pažįstamus. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.00 val. paskambino A. P. ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini) esantį kaimą. Jis kaip tik tuo metu vairavo mamai priklausantį automobilį Volvo ir vežė du jam iš matymo pažįstamus vaikinukus, draugo draugus, kuriuos turėjo pavežti iki namų. Po to, kai A. P. jam paskambino, vieną vaikinuką paleido (duomenys neskelbtini), kitas liko kartu su juo mašinoje ir važiavo su iki A. P.. Vaikino jis nepažįsta, tai buvo draugo draugas, vardo, pavardės nurodyti negali. Įsidės A. P. jam pasakė, kad pavežtų jį link Daugailių, pas jo draugę, draugės vardo, pavardės nepamena. A. P. rodė, kur važiuoti, važiavo trise - jis, A. P. ir draugo draugas, kurio jis nepažįsta. Nuvažiavus į A. P. nurodytą vietą, jis nežinojo, kas ten gyvena ir nežinojo, ko tiksliai atvažiavo A. P., jis pats sakė, kad susitikti su drauge. Atvykus pastebėjo, kad tai yra vienkiemis. A. P. išlipo iš mašinos ir nuėjo link namo, jis su važiavusiu vaikinuku liko laukti mašinoje. Matė asmenis namo prieangyje, tačiau jokio konflikto nematė. Kažkuriuo momentu matė išbėgantį asmenį iš namo, kas išbėgo, nematė, buvo naktis. Garsų konflikto taip pat negirdėjo. Kol laukė mašinoje, po 30 min. pastebėjo atvažiuojant policiją, kartu sėdėjęs su juo mašinoje vaikinukas, pastebėjęs policiją, pabėgo iš mašinos. Dėl kokios priežasties pabėgo, nežino. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, jis muštynių nematė, sėdėjo automobilyje, A. P. labai mažai pažįsta (1 t., b. l. 76-79).
Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. P. nepažįsta, nukentėjusysis T. V. yra jos kaimynas. Parodė, kad 2024 m., tikslaus laiko nepamena, apie 24 d. ji su vyru jau miegojo ir išgirdo, kad į langą kažkas beldžia. Vyras nuėjo atrakinti durų ir pamatė, kad už durų stovi T. V., prašė telefono, kad galėtų iškviesti policiją. Vyras padavė telefoną ir T. V. pats išsikvietė policiją. Kol atvyko policija, jis buvo pas juos, buvo išsigandęs, basas, ranka lyg buvo kruvina, matėsi iš nosies bėgęs kraujas, sumušta kakta, buvo susiėmęs už galvos ir krūtinės. T. V. pasakojo, kad kažkoks žmogus, galimai neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, atvažiavo ir sumušė, nesakė, į kurią konkrečiai vietą mušė (2 t., b. l. 92-95).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu R. B.. Įmigus, apie 23.45 val. pabudo nuo triukšmo, į jų namo langą kažkas stipriai beldė. Vyras pabudęs pradžioje pažiūrėjo pro langą, pažino, kad tai truputį toliau nuo jų gyvenantis kaimynas T. V.. Vyras išėjo į kiemą, T. V. nieko neaiškinęs iš karto prašė iškviesti policiją, kaimynas sunkiai kažką galėjo papasakoti, visas drebėjo, akivaizdžiai matėsi, kad kažkas atsitiko. Vyras surinko pagalbos numerį savo telefone ir padavė telefoną T. V., kuris iškvietė policiją. Matė, kad jo veidas, rankos kruvinos, stovėjo basas. T. V. pasakojo, kad pas jį į namus atvažiavo kažkoks asmuo, neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ir netaręs nei žodžio ėmė jį mušti, atvažiavęs vyras T. V. nesakė, dėl kokios priežasties jį mušą. T. V. minėjo, kad dienos metu kažkoks konfliktas buvo tarp jo ir to asmens, kuris jį sumušė. Toliau pasakojo, kad jam pavyko iš namų pabėgti, o asmuo, kuris jį mušė, liko jo namuose. T. V. policijos laukė jų namuose, tik po to, kai pamatė policijos automobilį, išėjo (1 t., b. l. 81-84).
Liudytojas Deimantas Žemčiugovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Kaltinamąjį A. P. pažįsta iš darbinių santykių, nukentėjusiojo T. V. nepažįsta. Parodė, kad įvykio vakarą dirbo su kolege, 2024 m. rugpjūčio 11 d., po 24 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pas pranešėją į kiemą atvyko asmenys aiškintis santykių. Reaguojant į įvykį, būnant netoli įvykio vietos, ant kelio pastebėjo asmenį, nustatyta, kad tai T. V., kuris nurodė, kad pas jį į namus, jam miegant, į miegamąjį atėjo A. P. ir jį sumušė. T. V. paaiškino, kad išgirdo atsidarančias miegamojo duris, pabudo ir pamatė A. P. su peiliu rankoje. Teigė, kad A. P. ranka jam smūgiavo į galvos ir veido sritis be jokios priežasties. Ant asmens veido matėsi sužalojimai, veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas, matėsi kraujo nutekėjimas, ant kaktos guzas. Asmuo paaiškino, kad jis išbėgo iš namų kviesti pagalbos, nurodė nežinantis, kur šiuo metu yra A. P.. Nuvykus į T. V. namus, kieme stovėjo Volvo automobilis. Vairuotojo vietoje sedėjęs asmuo paaiškino, kad A. P. paprašė jį čia atvežti pas draugę, teigė, kad sėsėjo prie vairo ir nieko nematė. Prieangyje pastebėjo A. P. ir T. V. seserį. A. P. neigė bet kokį kontaktą su T. V., teigė, kad atvyko pas T. V. seserį, su kuria sėdėjo prieangyje, ji jį pakvietė pati. A. V. teigė, kad pažįsta A. P. iš matymo, tačiau jo nekvietė. Įėjus į namo vidų, jame buvo A. V. vaikinas A. M., kuris teigė, kad su A. V. buvo kitame kambaryje ir išgirdo triukšmą, į kambarį pirma nubėgo A. V., o jis iš paskos, bet pamatęs A. P. išsigando, kad gali būti sužalotas, ir iš kambario pasišalino. A. P. buvo sulaikytas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tikrintis blaivumą atsisakė, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, elgėsi šiek tiek neadekvačiai, su agresijos protrūkiais. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, nerimavo, kad A. P. gali ką nors padaryti ir jo seseriai (2 t., b. l. 92-95).
Liudytojas Deimantas Žemčiugovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. kartu su kolege tarnybos metu patruliavo nustatytame maršrute. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 00.07 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją į kiemą atvažiavo pažįstami asmenys aiškintis santykių, asmenys atvyko su automobiliu, valstybinių numerių nenurodė, pranešėjas pabėgo pas kaimynus, greitosios atsisakė, laukia policijos. Vykstant į įvykio vietą, netoli pranešime nurodyto adreso, ant kelio pastebėjo asmenį, kuris laukė policijos. Asmuo prisistatė T. V., nurodė, kad tai jis kvietė policiją. T. V. nurodė, kad būnant jam namuose, miegant, pas jį į kambarį užėjo jam iš matymo pažįstamas vyras, A. P., kuris dėl jam neaiškių priežasčių jį užsipuolė ir vienoje rankoje laikydamas peilį, o su kitos rankos kumščiu ne mažiau penkiolika kartų sudavė į galvos ir veido sritį. Nurodė, kad dėl suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą. Toliau pasakojo, kad jam atsiradus galimybei iš namų pabėgti, jis paspruko kviesti pagalbos, o A. P. liko jo namuose. Bendraujant su T. V. pastebėjo ant veido sužalojimus, galvoje buvo guzas, veidas buvo kruvinas. Atvykus į įvykio vietą, namo prieangyje pastebėjo vyrą su moterimi, priėjus arčiau, paprašė iš namo prieangio minėtų asmenų išeiti. Išėjęs vyras jam jau buvo gerai žinomas asmuo iš ankstesnių įvykių, A. P., moteris - T. V. sesuo A. V.. A. P. teigė nieko nepadaręs, su niekuo nesimušęs, tiesiog atvažiavo pas A. V. pabendrauti. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai. Užėjus į namo vidų, viduje buvo dar vienas vyras, A. V. draugas A. M., kuris teigė, kad A. P. be aiškios priežasties įsiveržė į namus ir ėmė T. V. mušti, jis matė, kaip A. P. mušė T. V., tačiau į konfliktą kištis pabijojo. A. V. A. P. versiją neigė, nurodė, kad su juo nebendrauja ir ryšių nepalaiko, į namus A. P. ji nekvietė. Atvykęs į įvykio vietą kieme pastebėjo stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pozicijoje sėdėjo U. M., kuris nurodė, kad automobilis priklauso jo motinai, jis pats atvežė A. P. tik dėl to, kad jo paprašė, jokių muštynių nematė, A. P. laukė visą laiką mašinoje. Daugiau asmenų įvykio vietoje nebuvo (1 t., b. l. 86-89).
Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje, kairėje pusėje matyti mėlynos spalvos sofa/lova. Kambario gale matyti šviesiai rudos spalvos sofa (1 t., b. l. 8-23).
Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti užfiksuotą nukentėjusiojo T. V. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbį (1 t., b. l. 95-98).
Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Matyti tarnybiniu automobiliu važiuojantį pareigūną, kuris sustoja prie T. V.. Klausia, kas atsitiko. T. V. paaiškina įvykio aplinkybes, kad buvo sumuštas savo namuose. Sumušė A. P.. Po to matyti, kad atvykus prie namo, prieangyje, tamsoje sėdi vyras ir moteris – A. V. ir A. P.. A. P. teigia, kad atvyko į svečius, T. V. nemušė. A. V. nurodo, kad A. P. pažįsta, jis nėra draugas, į svečius jo niekas nekvietė. A. V. papasakoja įvykio aplinkybes, kaip matė, jog A. P. sumušė jos brolį T. V.. A. P. neblaivumo patikrinti nepavyko (1 t., b. l. 99-103).
Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiojo T. V. kaktos yra guzas, mėlynė (1 t., b. l. 24-30).
Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip T. V. miegamajame, esančiame (duomenys neskelbtini), rodo, kaip kaltinamasis A. P. jį sumušė. Parodo lovą, kurioje jis miegojo, kai tuo metu atėjo kaltinamasis A. P.. Rodo, kaip A. P., jam gulinčiam lovoje, dešinės rankos kumščiu suduoda ne mažiau 5 smūgius į veido sritį. Rodo, kaip dengėsi veidą gulėdamas lovoje. Po to T. V. parodo, kaip jis atsikėlė iš lovos, o prie jo priėjo kaltinamasis A. P. ir iš kišenės išsitraukė peilį, stovėdamas priešais kairėje rankoje laikydamas peilį sugniaužė dešinės rankos kumštį smogė juo jam į veido sritį ne mažiau kaip 5 kartus. Parodo, kaip nukentėjusysis pabėgo iš kambario (1 t., b. l. 44-56).
Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. V. ir kaltinamasis A. P. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 129-132).
2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. V. nustatytas odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veide padaryti kietu buku daiktu (-ais), 1-3 paros iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, 1-3 paros laiko iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36).
Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad nukentėjusiajam T. V. 2024 m. rugpjūčio 11 d. 01:26:38 val. nustatytas 0,73 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 65).
Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad liudytojai A. V. 2024 m. rugpjūčio 11 d. 01:28:04 val. nustatytas 0,41 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 63).
Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad liudytojui A. M. 2024 m. rugpjūčio 11 d. 01:28:45 val. buvo blaivus (1 t., b. l. 64).
III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus
Nors kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas byloje esančių duomenų visuma, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo versiją, kad įvykio naktį jis tik nuvyko pas liudytoją A. V., o nukentėjusiojo T. V. nemušė, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra neįtikinama. Kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
Kaltinamojo parodymai skirtingų apklausų metu buvo tarpusavyje prieštaringi, todėl teismas juos vertina kritiškai, juolab, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. 2024 m. rugpjūčio 11 d. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., nežino, kurioje vietoje, gal pas ją namuose, susitiko su A. V.. Kartu su juo buvo draugas (duomenys neskelbtini) bei dar vienas draugas, nepamena jo vardo. Daugiau nieko nebuvo. Sėdėjo, kalbėjo ir atvažiavo policija. Jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 117-119). Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 6 d. kaltinamasis A. P. jau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko pas A. V.. Prašė, kad pas A. V. jį nuvežtų draugas U. M.. Kaip susitiko su U. M., nepamena. Atvažiavo U. M. su draugu, draugo nepažįsta. Nuvykus iki A. V., išlipo visi į lauką, pačiame namo prieangyje stovėjo A. V.. Daugiau asmenų nebuvo. Abu su A. V. ėmė kažką kalbėti. Taip jiems bestovint jis dar grįžo iki mašinos, pasiėmė telefoną ir einant link namo prieangio, kur buvo A. V., pastebėjo iš namo kažką išbėgant. Iš namo išbėgo T. V. (1 t., b. l. 123-126). Taigi pirmos apklausos metu kaltinamasis nenurodė matęs T. V., tuo tarpu po įvykio praėjus daugiau laiko, jau nurodė, kad pokalbio su liudytoja A. V. metu jis matė nukentėjusįjį T. V. išbėgantį iš namo. Toks parodymų kitimas proceso eigoje, teismo vertinimu, yra kaltinamojo siekis duoti savo padėčiai palankesnius parodymus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. V., liudytojų A. V. ir A. M. parodymais, kurie apie esmines įvykio aplinkybes buvo išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Pažymėtina, kad minėti liudytojai įvykį matė tiesiogiai, liudytojas A. M. įvykio metu buvo blaivus, o liudytojos A. V. (0,41 prom.) ir nukentėjusiojo T. V. (0,73 prom.) neblaivumas įvykio metu nebuvo tokio laipsnio, kad teismui keltų abejones jų duotų parodymų patikimumu. Nors nukentėjusysis ir minėti liudytojai yra tarpusavyje artimai susiję asmenys, palaikantys šeimos santykius, tačiau savaime vien dėl tokios aplinkybės teismas neturi pagrindo spręsti, kad jie yra linkę apkalbėti kaltinamąjį ir nepagrįstai jį apkaltinti.
Nukentėjusysis T. V. viso proceso metu duodamas parodymus apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklus. Jis nurodė esmines įvykio aplinkybes, kad miegojo kambaryje. Sesuo su draugu miegojo kitame kambaryje. Naktį jis išgirdo, kad į jo kambarį kažkas ateina ir gulėdamas lovoje kambaryje pamatė kaltinamąjį A. P.. Nurodė, kad kaltinamasis A. P., jam begulint lovoje, sudavė apie 5 kartus, gal daugiau, gal mažiau, smūgiavo į galvą. Po to nukentėjusysis atsistojo ir kaltinamasis jam vėl smūgiavo, dėl ko nukentėjusysis atsisėdo ant kitos sofos ir vėl kaltinamasis jam smūgiavo sėdinčiam ant sofos 2-3 kartus. Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vietoje – nukentėjusiojo T. V. miegamajame kambaryje, kairėje pusėje yra mėlynos spalvos lova, o kambario gale matyti šviesiai rudos spalvos sofą (1 t., b. l. 8-23). Be to, iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip T. V. miegamajame rodo, kaip kaltinamasis A. P. jį sumušė. Parodo lovą, kurioje jis miegojo, kai tuo metu atėjo kaltinamasis A. P.. Rodo, kaip A. P., jam gulinčiam lovoje, dešinės rankos kumščiu suduoda ne mažiau 5 smūgius į veido sritį. Rodo, kaip dengėsi veidą gulėdamas lovoje. Po to T. V. parodo, kaip jis atsikėlė iš lovos, o prie jo priėjo kaltinamasis A. P. ir iš kišenės išsitraukė peilį, stovėdamas priešais kairėje rankoje laikydamas peilį sugniaužė dešinės rankos kumštį smogė juo jam į veido sritį ne mažiau kaip 5 kartus (1 t., b. l. 44-56). Nukentėjusysis nurodė, kad tuo metu į kambarį atėjo liudytoja A. V. ir liudytojas A. M.. A. V. liepė A. M. iš kambario išeiti, o pati nustūmė A. P. nuo nukentėjusiojo ir pastarasis pabėgo. Liudytoja A. V. nurodė, kad iki įvykio ant brolio sužalojimų nepastebėjo. Ji su draugu miegojo kambaryje, išgirdo triukšmą brolio T. V. kambaryje. Ji pirma nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip kaltinamasis A. P. jos broliui, pusiau gulom atsirėmusiam ant sofos, sudavė bent 2-3 smūgius kumščiu į viršutinę dalį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. patikslino, kad smūgius matė ne tuomet, kai brolis gulėjo lovoje, o tuomet, kada jis buvo ant sofos. Tai visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad sesuo A. V. į jo kambarį atėjo jau po to, kai buvo suduoti smūgiai jam gulint lovoje, o būtent tuo metu, kai jis buvo jau ant kitos sofos. Liudytojas A. M. patvirtino matęs, kaip A. V. bandė atitraukti A. P. nuo T. V.. Liudytojai A. V., A. M., R. B. bei D. Ž. patvirtino po įvykio matę sužalojimus ant nukentėjusiojo T. V..
Nukentėjusiojo parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir jam nustatyti kūno sužalojimai. 2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. V. nustatytas odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veide padaryti kietu buku daiktu (-ais), 1-3 paros iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, 1-3 paros laiko iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 36).
A. P. kaltinamas rankos kumščiu sudavęs nukentėjusiajam T. V. ne mažiau dešimties smūgių į galvos bei veido sritis, taip dėl odos nubrozdinimo ir kraujosruvos veide nukentėjusiajam T. V. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tačiau byloje nepakanka įrodymų padaryti neabejotiną ir vienareikšmišką išvadą dėl suduotų smūgių skaičiaus. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis tiksliai negalėjo įvardinti smūgių skaičiaus, skirtingais laikotarpiais jo duoti parodymai apie smūgių skaičių yra prieštaringi. 2024 m. rugpjūčio 11 d. pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad jam bandant atsikelti iš lovos, A. P. jam sudavė ne mažiau 10 smūgių, po to jam atsistojus sudavė dar ne mažiau 5 smūgius, t. y. viso ne mažiau 15 smūgių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis jau nurodė, kad lovoje jam buvo smūgiuota apie 5 kartus, o gal daugiau, gal mažiau, o jau būnat ant sofos, buvo smūgiuota 2-3 kartus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad lovoje buvo smūgiuota ne mažiau 5 kartus, o jam atsistojus, smūgių buvo taip pat ne mažiau 5. Liudytoja A. V. nurodė mačiusi 2-3 smūgius ant sofos. Tuo tarpu 2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. V. sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 36). Taigi byloje esantys duomenys apie smūgių skaičių yra prieštaringi ir nepakankami neabejotinai patvirtinti buvus ne mažiau kaip 10 smūgių. Teismo vertinimu, iš tiesų buvus ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritį, tikėtina, nukentėjusiajam būtų buvę nustatyti rimtesni sužalojimai arba didesnis jų mastas. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinime nurodytas A. P. suduotų smūgių skaičius mažinamas nuo „ne mažiau dešimties“ iki „ne mažiau keturių“. Pažymėtina, kad suduotų smūgių skaičiaus sumažinimas kaltinamojo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. P. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. V. ne mažiau keturių smūgių į galvos bei veido sritis, taip dėl odos nubrozdinimo ir kraujosruvos veide nukentėjusiajam T. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.
IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. rankos kumščiu nukentėjusiajam T. V. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos ir veido sritis, t. y. kaltinamojo veika objektyviai pasireiškė mušimu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veide, kas 2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36), todėl kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
V. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokurorė nurodo, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu. Teismas gali asmenį pripažinti recidyvistu. Įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 13 kartų. Atsižvelgtina į tai, kad jis jau ne kartą buvo teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) (1 t., b. l. 169-192). Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2022 m. liepos 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (tyčinis nusikaltimas), bausmę atliko 2024 m. kovo 19 d., tačiau teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikalstamą. Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, linkusį daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad A. P. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį kaltinamojo pavojingumą. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Minėta, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (1 t., b. l. 169-192), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1-10). Įvertintina ir šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Kaltinamasis padarė baigtą tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia be jokios aiškios priežasties. Pažymėtina, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbią vietą – galvos, veido sritį ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių nusikalstamos veikos padarinių. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. 2024 m. kovo 19 d. kaltinamasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir nepraėjus 5 mėnesiams vėl nusikalto. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad A. P. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, neženkliai didesnę nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Prokurorė prašė skirtiną bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 18 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausme. Tačiau, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad kaltinamasis A. P. tokiu nuosprendžiu nebuvo teistas. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2022 m. liepos 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, bausmę atlikęs 2024 m. kovo 19 d.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. 00.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 13.10 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) (1 t., b. l. 107-111) (BK 66 straipsnis).
VI. Kiti procesiniai klausimai
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 133-136) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-140) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. P. 2024 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.
Į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. 00.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 13.10 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms).
A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.