- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- 2-36/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Z. Č., J. P. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. Č. ir J. P. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminio mokesčio dalį civilinėje byloje pagal ieškovų Z. Č. ir J. P. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti ieškovų ir atsakovo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškinio (sandorio) suma yra 4 900 000 Lt. Ieškovai sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ir prašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodė, kad jie yra mažas pajamas gaunantys pensininkai.
Šiaulių apygardos teismas ieškovų prašymą atmetė ir įpareigojo juos iki 2007 m. gruodžio 20 d. sumokėti 29 700 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovų turtinė padėtis yra itin gera, jie pagal ginčijamą sutartį iki jos pasirašymo gavo 1 870 000 Lt, yra sumokėję tik 300 Lt žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad maksimali žyminio mokesčio suma yra 30 000 Lt, įpareigojo ieškovus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovas pagal ginčijamą sutartį teismo nurodytos 1 870 00 Lt sumos nesumokėjo, įsigytą turtą šiuo metu bando perleisti tretiesiems asmenims, todėl yra kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo pradėjimo. Pagal ginčijamą sutartį ieškovai yra gavę tik 48 000 Lt, tačiau šios lėšos yra panaudotos paskolai grąžinti ir kitiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Ieškovai pateikė jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus – pažymą iš VSDFV Kauno skyriaus, duomenis apie senatvės pensiją, sąskaitų išrašus iš banko, todėl teismas turėjo atsižvelgti į ieškovų turtinę padėtį ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Gvidonas“ prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad ieškovai patys pripažino, kad jie pagal sutartį gavo 48 000 Lt, be to, pasirašant sutartį ieškovams buvo sumokėta 1 870 000 Lt, todėl nepagrįsti jų argumentai dėl jų turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.).
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovams už pateiktą ieškinį priklausantis mokėti žyminio mokesčio dydis yra 30 000 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovai, pasinaudodami CPK 84 straipsnyje numatyta galimybe, ieškinį apmokėjo 300 Lt žyminiu mokesčiu, o likusios mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų gaunamas mėnesines pajamas ir aplinkybę, kad ieškovai pagal ginčijamą sandorį gavo 1 870 000 Lt, įpareigojo juos iki 2007 m. gruodžio 20 d. sumokėti likusią 29 700 Lt žyminio mokesčio dalį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi ieškovai nepateikė išsamių įrodymų apie visą savo turtinę padėtį, o byloje esantys duomenys rodo, kad nepaisant to, jog ieškovai yra pensininkai ir jų mėnesinės pajamos nėra labai didelės, jų turtinė padėtis nėra labai bloga, kadangi iš ginčijamos notarine tvarka patvirtintos sutarties matyti, jog ieškovai prieš sutarties pasirašymą gavo iš atsakovo 1 870 000 Lt ir, nors patys pripažino, jog pagal ginčijamą sandorį gavo tik 48 000 Lt, atskiro reikalavimo pripažinti šią sutarties dalį negaliojančia nepareiškė. Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančios bylos Nr. 2-38/2008 duomenų matyti, kad Z. Č. pagal neprotestuotiną vekselį Nr. 1 yra gavęs 50 000 Lt, todėl kolegija mano, kad ieškovai neįrodė, jog yra nepajėgūs sumokėti įstatymo numatytą žyminį mokestį, jų pastaruoju metu gautos pajamos leidžia jiems sumokėti ginčijamoje nutartyje nurodytą žyminį mokestį. Kolegija taip pat atmeta ieškovų argumentus, kad jų gautos lėšos yra investuotos, kadangi byloje nėra pateikti įrodymai, kiek viso jų gavo ir kiek jų panaudojo bei turi.
Remiantis aukščiau paminėtais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis ieškovų atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovams Z. Č. ir J. P. Č. terminą iki 2008 m. sausio 31 d. sumokėti 29 700 Lt žyminį mokestį valstybei.