Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimu A. S. nubausta 200 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 99³ straipsnyje (dalis nenurodyta) padarymą, t. y. už tai, kad vykdant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, šildymo sistemos renovaciją, pastaroji pažeidžia Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 239.7 ir 240.8 punktų reikalavimus, nes nevykdo namo gyventojų priimto sprendimo ir neleidžia pravesti vamzdžių iš pirmo aukšto per jos butą į trečią aukštą, o dėl to nuo šildymo sezono pradžios nešildomas butas Nr. 12. Be to, A. S. savavališkai išardė savo buto šildymo sistemą.

A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama nutarimą panaikinti. Nurodė, jog 2009 m. lapkričio 16 d. Institucijos inspektorius, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišaiškino jos teisių ir pareigų, kurios nurodytos ATPK 272 straipsnyje, taip grubiai pažeisdamas jos teises į gynybą, nes ji nežinojo, kad gali pateikti prašymus, pateikti įrodymus, naudotis advokato pagalba. Be to, protokole nurodyta, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 99³ straipsnyje, tačiau atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas pagal šio straipsnio dvi dalis, todėl jai nesuprantama, pagal kurią šio straipsnio dalį yra nubausta ir kuo kaltinama. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 16 d. protokole ir 2009 m. lapkričio 30 d. nutarime nurodyta, kad nevykdo namo gyventojų priimto sprendimo, tačiau apie jokį namo gyventojų sprendimą ji nežino, be to, tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad ji savavališkai išardė buto šildymo sistemą, tačiau tai netiesa, nes visą sistemą jų gyvenamame name atjungė UAB „Energija būstui“ darbuotojai dar 2009 m. pavasarį ir šie darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. rugsėjo 15 d., bet tai nebuvo padaryta. Pabrėžia, jog inkriminuota veika, kad ji neleidžia pakeisti vamzdžių savo bute, neatitinka tikrovės, kadangi tokie darbai jos bute yra neįmanomi todėl, kad ankstesni vamzdžiai yra sienoje ir jų pakeitimas neįmanomas. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2009 m. lapkričio 17 d., 10 val. Valstybinėje energetikos inspekcijoje, tačiau nutarimas priimtas 2009 m. lapkričio 30 d., apie tai jai nepranešus ir dėl to nedalyvaujant.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas pakeitė Institucijos nutarimą, kuriuo A. S. pagal ATPK 99³ straipsnį skirta 200 Lt bauda, patikslino veikos kvalifikaciją ir, vadovaudamasis ATPK 99³ straipsnio 2 dalimi, skyrė A. S. 200 Lt baudą. Teismas, remdamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 239.7, 240.8 punktais bei byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, gyventojai 2004 m. gegužės 14 d. įvykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir protokole pasirašė buto Nr. 8 atstovas A. Sg., pritarė namo šilumos sistemos renovacijai, E. G. 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu, Institucijos 2009 m. spalio 22 d. aktu, T. O. 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimu, nustatė, kad A. S. savavališkai išmontavo buto Nr. 8 šildymo sistemą bei neleidžia šildymo sistemos vamzdžių iš pirmo aukšto per jos butą pervesti į trečią aukštą, tuo sudarydama esmines kliūtis pabaigti pradėtą šildymo sistemos remontą. Todėl A. S. nevykdo Taisyklių 240.8 punkto reikalavimų. Įvertinęs tai, kad A. S. nepatenka į ATPK 14 straipsnyje nurodytų specialių administracinės atsakomybės subjektų ratą ir vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) teise pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, nustatantį atsakomybę už šį pažeidimą, Institucijos nutarime nurodytą pareiškėjos veikos kvalifikaciją teismas pakeitė iš ATPK 99³ straipsnio į ATPK 99³ straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas nurodė, jog Institucijos 2009 m. lapkričio 16 d. protokolo duomenys – pareigūno ir pažeidimą padariusio asmens parašai liudija, kad A. S. buvo tinkamai susipažinta su jai pareikštu kaltinimu, ATPK 272 straipsnyje nurodytomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis bei informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tai, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas ne 2009 m. lapkričio 17 d., o 2009 m. lapkričio 30 d., neigiamos įtakos A. S. procesinei padėčiai negalėjo turėti – bylos svarstymo perkėlimas pareiškėjai suteikė daugiau sąlygų pasiruošti gynybai. Be to, apie posėdžio laiko pakeitimą Institucija pranešė A. S. 2009 m. lapkričio 24 d. raštu, 2009 m. lapkričio 30 d. nagrinėjime ji dalyvavo, tačiau nutarime pasirašyti atsisakė.

III.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad renovacijos darbus buvo bandoma atlikti nelegaliai, be renovacijos projekto, be sąmatos. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovas, liudytoja O. S.. Be to, ši liudytoja nurodė, jog A. S. netrukdė vykdyti namo renovavimo darbų ir šildymo prietaisų ji nebuvo išmontavusi. Nepagrįstas teismo teiginys, jog namo renovacijai buvo sudaryta sutartis su UAB „Energija būstui“ – yra tik sutarties projektas, kuris niekieno nepasirašytas. Tad Institucija ir teismas nepagrįstai toleruoja UAB „Energija būstui“ neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad buto Nr. 8 atstovas A. Sg. pritarė tik renovacijos projektui ir šio projekto sąmatai, o ne namo ir buto renovacijai. Atkreipia dėmesį, kad butas Nr. 12, esantis virš pareiškėjos buto, yra šildomas ir jo šildymas išspręstas apeinant butą Nr. 8. Šio buto savininkė nebuvo apklausta kaip liudytoja ar nukentėjusioji. Visos aplinkybės rodo, jog pažeidimai buvo padaryti ne dėl A. S., o dėl administratoriaus kaltės. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Trakų rajono savivaldybės sudarytos komisijos 2010 m. sausio 8 d. išvados 3 punktą UAB „Energija būstui“ įpareigota pateikti namo (duomenys neskelbtini), šilumos tinklų renovacijos dokumentą, tačiau tai iki šiol nėra padaryta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Apeliantė savivaliavo ir neįleido į savo butą užbaigti namo bendrų šildymo sistemos remonto darbų (stovų pakeitimo). A. S. yra žinomi namo gyventojų priimti sprendimai, kadangi rašė prašymą atlikti šiuos darbus. Be to, į ją kreipėsi UAB „Energija būstui“, komisija bei energetikos inspekcija. 2009 m. spalio, lapkričio bei dalį gruodžio mėnesiais buvo nešildomas butas Nr. 12. Šio buto gyventojai patyrė didelius nepatogumus, moralinę bei materialinę žalą. Vėliau buvo priimtas sprendimas pakeisti esamos namo šildymo sistemos dalį apeinant A. S. butą. Vadovaujantis Taisyklių 242 punktu, buvo sudaryta Komisija, kuri 2009 m. spalio 22 d. patikrino esamą situaciją vietoje ir nustatė, kad dėl pareiškėjos savivaliavimo negalima užbaigti remonto darbų ir tiekti šilumą butui Nr. 12. Tačiau pareiškėja į komisijos veiksmus nereagavo, tad jai pagrįstai skirta nuobauda už ATPK 99³ straipsnio pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas. A. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad energijos išteklių ar energijos tiekimo nepagrįstas nutraukimas, tiekimo saugumo ar (ir) energijos kokybės reikalavimų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos, vartojimo tvarkos pažeidimas, vertimasis energetikos veikla neturint leidimo tokiai veiklai ar leidime nurodytų reikalavimų nesilaikymas, energijos apskaitos pažeidimas, klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 500 litų <...>. A. S. ginčija priimto nutarimo teisėtumą iš esmės motyvuodama tuo, kad namo šildymo sistemos renovacija atliekama neturint tam teisinio pagrindo. Tačiau toks jos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi UAB „Energija būstui“ turimi ar neturimi dokumentai ir namo renovacijos teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra tiriama, ar būtent A. S. padarė jai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamą veiką, t. y. nevykdė namo gyventojų priimto sprendimo ir neleido pravesti vamzdžių iš pirmo aukšto per jos butą į trečią aukštą, o dėl to nuo šildymo sezono pradžios nešildomas butas Nr. 12, taip pat, ar A. S. savavališkai išardė savo buto šildymo sistemą. A. S. nurodo, jog ji savo buto šildymo sistemos neišardė, be to, butas Nr. 12 buvo apšildytas apeinant jos butą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis – byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad A. S. savavališkai išardė šildymo sistemą savo bute. Be to, neleido per savo butą pravesti vamzdžių į trečiame aukšte esantį butą Nr. 12 ir dėl to minėto buto gyventojai pirmaisiais žiemos mėnesiais turėjo nepatogumų. Tai, kad vėliau, apeinant pareiškėjos butą Nr. 8, bute Nr. 12 vis tik buvo pajungtas šildymas, nepaneigia A. S. veikos neteisėtumo fakto. Namo administratoriaus veiksmų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliantės argumentai dėl UAB „Energija būstui“ veiksmų teisėtumo nenagrinėtini, kaip išeinantys už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.