- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- A15.-442-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00210-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- K. G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G. V. ir jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. V. 2019-04-27 04.29 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,75 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
K. G. V. teismo posėdžio metu kaltę pagal pateiktą administracinį kaltinimą pripažino visiškai ir parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes ji jam atimta, vairavo jo draugo L. tėvui priklausantį automobilį, kol jį sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai. Jis pareigūnams iš pradžių neprisipažino vairavęs, nes labai išsigando. Kažkur 2-3 val. iki jo sulaikymo jis vartojo alkoholį – gėrė šampaną, bet vairuodamas automobilį nesijautė apsvaigęs. Jam draugas L. automobilio raktelius davė nežinodamas, jog jis yra išgėręs, ir davė ne vairavimui, o tik, kad pasiimtų iš automobilio jam priklausančius paliktus daiktus, bet jis pats, neatsiklausęs L. ir be pastarojo leidimo sumanė pavairuoti. Jis žino, kad esant neblaiviam ir neturint teisių vairuoti negalima ir už tai taikoma atsakomybė. Dėl savo elgesio labai gailisi.
Transporto priemonės savininkas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jam priklauso automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Juo naudojasi jis pats, kartais dar sūnus L. S.. Jis pats savo automobilio nedavė vairuoti K. G. V., kurio net nepažįsta, žino tik, kad jis yra sūnaus draugas. Jam pačiam nieko nežinoma apie tai, ar sūnus davė ir kokiomis aplinkybėmis vairuoti jam priklausantį automobilį savo draugui. Mano, kad sūnus, kuris yra atsakingas, negalėjo duoti neblaiviam draugui vairuoti automobilį.
Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną kartu su draugais, tarp jų ir K. G. V., jis važinėjo tėvui S. S. priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam palikus minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), o pačiam būnant klube (duomenys neskelbtini), paskambino minėtas draugas K. ir pasakė, kad paliko jo automobilyje namų raktus. Neužilgo K. atvažiavo taksi automobiliu į tą vietą, kur jis buvo, ir šiam jis padavė automobilio raktelius, kad šis galėtų iš automobilio pasiimti savo namų raktus. Liudytojas duodamas automobilio raktelius nepastebėjo, kad K. yra išgėręs, neblaivus, be to, jis automobilio raktelius davė ne vairavimui, o tik daiktų pasiėmimui, dėl vairavimo kalbos nebuvo. Po kiek laiko jis gavo iš K. žinutę, kad jį sulaikė su jo tėvui priklausančiu automobiliu.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. G. V. kaltė viso administracinio kaltinimo apimtyje be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, administracinių nusižengimų registro išrašu, vairuotojų registro įrašu, vyriausiojo patrulio A. L. tarnybiniu pranešimu dėl padaryto KET pažeidimo, neblaivumo patikrinimo rodmenimis, liudytojo L. S. parodymais.
Kaip matyti, K. G. V. teismo posėdžio metu kaltę pagal pateiktą administracinį kaltinimą pripažino visiškai ir parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes ji jam atimta, ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. K. G. V. parodė, kad policijos pareigūnams neprisipažino vairavęs, nes buvo išsigandęs. Tokius jo parodymus patvirtina ir juos atitinka kiti byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-04-27 apie 04.15 val. buvo pastebėtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuojantis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius (duomenys neskelbtini) gatvėje, jame už vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta – K. G. V., kuriam nustatytas 0,75 promilių girtumas. Vairuotojas aiškino, kad automobilio nevairavo, nors kodėl jis pats sėdėjo už automobilio vairo, paaiškinti negalėjo. Iš liudytojo L. S. parodymų matyti, kad jis automobilio raktelius buvo padavęs būtent K. G. V., kuris teisme patvirtino buvęs vienas ir būtent jis vairavęs kaltinime nurodytu laiku nurodytą automobilį. Kad iš sustabdyto automobilio neišlipo joks kitas asmuo, nurodyta ir minėtame tarnybiniame pranešime. K. G. V. taipogi pripažino, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši buvo jam atimta dėl viršyto greičio. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas, vairuotojų registro įrašas, tarnybinio pranešimo duomenys. Taigi, visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir K. G. V. kaltei pagrįsti.
Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, kad K. G. V. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,75 promilės girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims. Tokie K. G. V. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu administracinio nusižengimo protokolas K. G. V. surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. K. G. V. yra jauno amžiaus, dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas. Jo padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, keliantis grėsmę eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei. K. G. V. sistemingas administracinių nusižengimų darymas pažeidžiant Kelių eismo taisykles rodo neatsakingą ir lengvabūdišką pažeidėjo požiūrį į vairavimą bei patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis teisės normų. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. G. V. už nusižengimo padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Atsižvelgiant į K. G. V. ir jo atstovo prašymą dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymo, į K. G. V. turtinę padėtį bei gaunamas nedideles pajamas, taip pat – į antstolio daromus išskaitymus iš darbo užmokesčio, skiriamos baudos mokėjimas išdėstytinas vieneriems metams.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Teismo posėdžio metu K. G. V. teigė, jog automobilį vairavo be L. S., kurio tėvui S. S. priklauso automobilis, žinios ir leidimo. Tą patvirtino ir L. S.. O pats automobilio savininkas S. S. parodė apskritai nežinantis jam priklausančio automobilio atsiradimo K. G. V. valdyme aplinkybių. Taigi, jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonės savininkui S. S. kokiu nors būdu buvo ar galėjo būti žinoma apie sūnaus L. S. draugo K. G. V. daromą administracinį nusižengimą bei jam priklausančios nuosavybės panaudojimą tam, nėra. Teismo vertinimu, teisinio pagrindo taikyti K. G. V. transporto priemonės konfiskavimą šiuo atveju nėra, todėl automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui S. S. nedelsiant – paskelbus šį nutarimą, bet įpareigojant savininką iki nutarimo įsiteisėjimo užtikrinti, kad minėtas automobilis nebūtų parduotas ar kitaip perleistas kitiems asmenims (ANK 603 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
K. G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, įpareigojant kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ne mažiau kaip po 100 (vieną šimtą) eurų, kol bus sumokėta visa bauda, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, ar kitą biudžeto surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti K. G. V., jog nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka. Be objektyvių priežasčių laiku nesumokėjus eilinės įmokos, nutarimas gali būti perduotas priverstiniam vykdymui dėl visos likusios nesumokėtos baudos sumos.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui S. S. nedelsiant – paskelbus šį nutarimą. Įpareigoti automobilio savininką S. S. iki šio nutarimo įsiteisėjimo užtikrinti, kad minėtas automobilis nebūtų parduotas ar kitaip perleistas kitiems asmenims.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.