Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Panevėžio AVPK KPB 2015-11-06 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPB 2015-11-06 nutarimu Nr. 50N-42574269-15 (toliau -nutarimas) nubaudė T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 124² str. 2 d. ir paskyrė jam nuobaudą–289 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

T. B. 2015-10-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-41250650-15 ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis, 2015-10-24, apie 15.00 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus–Vilniaus g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę pusę, pavojingai manevravo, automobilio galas slydo į kairę pusę, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Protokole konstatuota, kad tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 ir 6 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Teismo posėdyje T. B. palaikė skundą, prašė skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad automobilį užmetė sankryžoje, nes per greitai atvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad skundo pagrindinį reikalavimą palaiko. Mano, kad T. B. veikoje nėra chuliganiško vairavimo požymių. Atkreipė dėmesį į byloje esančių duomenų prieštaringumą. Pats pareigūnas V. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis, sustabdęs T. B., klausė-kodėl jis pavojingai vairavo. Tą jis nurodė ir protokole, tačiau surašė protokolą dėl chuliganiško vairavimo. Pareigūnai patys nebuvo įsitikinę, kaip jis vairavo, ar pavojingai, ar chuliganiškai. Matyt, chuliganiškų veiksmų nėra T. B. veikoje. Jis iš tikrųjų į sankryžą įvažiavo netinkamu greičiu, įvažiavo per greitai, dėl to automobilį šiek tiek sumėtė. Neįžvelgia čia jokių chuliganiško vairavimo požymių. Byloje nėra duomenų ir dėl to, kad jis kam nors sukėlė pavojų. R. B. teigė, kad nežino ar kam nors sukėlė pavojų T. B., o V. V. nurodo, kad sukėlė. Bet taip ir neaišku, kokie ten automobiliai stabdė. T. B. veikoje gali būti tik pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., požymiai, per klaidą skunde nurodyta septinta dalis. Palaiko skundą ir prašo Panevėžio apskrities VPK KPB 2015-11-06 nutarimą, kuriuo T. B. buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties, jei teismas manys, kad tas jo neatsargus vairavimas buvo, tai jo veiką perkvalifikuoti į ATPK 124¹ str. 8 d. ir pagal šį straipsnį skirti sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą.

Liudytojas R. B. parodė, kad T. B. atsimena nuo nagrinėjamo įvykio. Su kolega V. V. stovėjo Vilniaus–J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, stabdė automobilius, vykdė prevencinę priemonę dėl administracinių pažeidimų vairuotojams. Automobilius stabdė kolega. Sankryžoje važiavo šis jaunuolis. Išgirdo sankryžoje praslydimą, buvo šoninis praslydimas su automobiliu. Spaudžiant akseleratorių, jis darė gyvačiukę. Apsukos buvo padidintos, girdėjosi padangų praslydimo garsas. Kolega sustabdė automobilį, surašė protokolą dėl chuliganiško vairavimo. Ką vairuotojas aiškino, negali pasakyti, tik girdėjo, kaip vairuotojas gailėjosi, sakė, kad netyčia išėjo. Vairuotojas darė dešinį posūkį, jis privalo praleisti pėsčiuosius, taip slysdamas gali nesuvaldyti automobilio, taip gali sudaryti pavojų pėstiesiems. Ar buvo pėsčiųjų tuo momentu, negali pasakyti, bet automobilių centre tikrai buvo. Tuo momentu T. B. niekam nesutrukdė. Taip vairuotojas neturėtų elgtis. Tą dieną buvo gražus oras. Kelio danga buvo sausa. Važiavimo sąlygos buvo geros.

Liudytojas V. V. parodė, kad nepamena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Įvykį šiek tiek atsimena. Buvo graži rudens diena. Oras buvo neblogas, kelio danga buvo sausa. Stovėjo su kolega Vilniaus gatvėje netoli sankryžos. Išgirdęs automobilio keliamą triukšmą, pastebėjo, kad į sankryžą įlekia automobilis, slysdamas šonu, galinės padangos svyla, dūmai rūksta iš po ratų, suko į Vilniaus gatvę. Netoli sankryžos jį sustabdė. Už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Buvo slydimo kelias. Ar žmonės ėjo per perėją, nepamena. T. B. veiksmai sutrikdė eismą sankryžoje, nes sankryžoje tuo metu buvo keli automobiliai. Jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Kiti eismo dalyviai stabdė, kad išvengtų susidūrimo su juo, kadangi T. B. vairuojamas automobilis slydo lanku, todėl įslydo į vidurį sankryžos, susimėtė ir tik paskui iš tos sankryžos išvažinėjo. Vairuotojas aiškino, kad oro srauto matuoklį keitė ir bandė automobilį. Jis nepasirinko saugaus greičio, įlėkė dideliu greičiu į sankryžą, slydo, galas metėsi į vieną pusę, jis, matyt su vairu lygino automobilį, kurio galas metėsi į kitą pusę. Automobilis slydinėjo sankryžoje, keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo iš paskos jo ir važiavo iš priekio jo. Tai buvo vairuotojo chuliganiškas vairavimas, todėl taip ir kvalifikavo jo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 124² str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui, padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,–baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ATPK 124² str. 1 d. dispozicijos analizė, leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginės tyčios nagrinėjamu atveju nereikalaujama. ATPK 124² str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir esant netiesioginei tyčiai, ir neatsargiai.

To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010). Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kaltės forma turi būti tik tyčia. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas ,tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš 2015-10-24 protokolo matyti, kad surašant protokolą, T. B. paaiškino, jog pavojingai vairavo, gal netyčia per daug paspaudė greičio pedalą, nes galinga mašina, neapskaičiavo. Taigi, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, T. B. pats pripažino, vairavęs pavojingai ir neginčijo protokole užfiksuotos pažeidimo esmės. Iš 2015-10-24 vyr. patrulio V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Basanavičiaus –Vilniaus gatvių sankryžoje suko į dešinę. Kadangi vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą, nepasirinko saugaus greičio ir staigiai vairą suko į dešinę, automobilio galą užmetė į kairę pusę, paskui į dešinę pusę, automobilis slydo šoniniu slydimu, tuo jis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Sustabdytas vairuotojas aiškino, kad automobiliui keitė oro srauto matuoklį ir pabandė kaip automobilis traukia. Pats T. B. savo skunde nurodė, kad po automobilio remonto važiavo, norėdamas jį išbandyti. Važiuodamas Panevėžio mieste, J. Basanavičiaus gatve, ir sankryžoje, sukdamas į dešinę pusę, į Vilniaus gatvę, neatsargiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilio užpakaliniai ratai šiek tiek prasisuko, dėl to automobilio galinė dalis truputį slystelėjo į kairę. Teismo posėdyje T. B. pripažino per greitai važiavęs, todėl automobilį užmetė sankryžoje. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad išgirdo sankryžoje padangų praslydimo garsą, buvo šoninis slydimas automobiliu, spaudžiant akseleratorių, jis darė gyvačiukę. Liudytojas V. V. teisme paliudijo, kad T. B. vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė, slysdamas šonu, galinės padangos svilo, iš po ratų rūko dūmai, suko į Vilniaus gatvę. V. V. taip pat paaiškino, kadangi T. B. vairuojamas automobilis slydo lanku, todėl įslydo į vidurį sankryžos, susimėtė ir tik paskui iš tos sankryžos išvažinėjo, t.y. slydinėjo sankryžoje. Viso tyrimo eigoje T. B. nebuvo visiškai nuoseklus, aiškindamas įvykio aplinkybes. Nors surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pats pripažino, pavojingai vairavęs, tačiau skunde neigia, vairavęs pavojingai ar chuliganiškai. Iš teisme duotų paties administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. bei liudytojų R. B. ir V. V. parodymų matyti, kad į Vilniaus ir |J. Basanavičiaus gatvių sankryžą T. B. vairuojamas automobilis įvažiavo per dideliu greičiu, ko pasekoje, automobiliu, atliekant dešinį posūkį į Vilniaus gatvę, buvo sutrikdyta vientisa automobilio važiavimo trajektorija, t.y. automobilį sumėtė ir įvyko šoninis slydimas. Taigi teismas daro išvadą, kad nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, T. B. pažeidė KET 127 p., kuris numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Šiuo atveju T. B., artėdamas prie sankryžos bei įvažiuodamas į ją, nesulėtino greičio, dėl ko įlėkė į sankryžą per dideliu greičiu ir nebesugebėjo suvaldyti automobilio, kad saugiai atliktų posūkio manevrą. Liudytojai V. V. bei R. B. nurodė, kad pažeidimo užfiksavimo momentu oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa, todėl atmestina galimybė, kad T. B. vairuojamas automobilis galėjo slysti dėl nepalankių oro sąlygų ar netinkamos kelio dangos.

Nors liudytojas R. B. teisme negalėjo pasakyti, ar buvo pėsčiųjų važiuojamojoje kelio dalyje T. B., atliekant posūkio manevrą automobiliu, tačiau patikino, kad automobilių centre tikrai buvo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. tuo metu dirbo komandoje su pareigūnu V. V., kuris tuo momentu ir stabdė automobilius, todėl V. V. turėjo geresnes galimybes stebėti T. B. automobilio važiavimą, kadangi buvo arčiau važiuojamosios dalies. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad T. B. veiksmai sutrikdė eismą sankryžoje, nes sankryžoje tuo metu buvo keli automobiliai. Liudytojo manymu, T. B. vairavimas kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi kiti eismo dalyviai stabdė, kad išvengtų susidūrimo su juo. Pasak V. V., automobilis slydinėjo sankryžoje, keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo iš paskos jo ir važiavo iš priekio jo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. B. ir V. V. parodymais, todėl jais remiasi. Tuo tarpu T. B. skunde nurodomas aplinkybes bei argumentus, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis savo vairavimu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, atmeta kaip nepagrįstus bei neatitinkančius byloje nustatytų įrodymų visumai. Teismas pažymi, kad T. B. vairavimo ir manevravimo pobūdis vienoje iš judriausių sankryžų miesto centre šviesiu paros metu sukėlė grėsmę ir kitiems eismo dalyviams, kurie privalėjo, reaguodami į jo atliekamus veiksmus, lėtinti savo greitį, kad išvengtų avarinės situacijos, ir jam pačiam, todėl buvo pavojingas.

T. B. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai ir nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. B. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad T. B., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinkęs saugaus greičio, įvažiavo į sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis prarado stabilumą bei atliko šoninį slydimą, t.y. padarė KET 127 p. reikalavimų pažeidimą, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius – sankryžoje važiavusius automobilius pristabdyti, siekiant išvengti susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu, darytina išvada, kad T. B. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., požymius.

ATPK 302 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme, išklausęs T. B. paaiškinimus, jo atstovo poziciją, liudytojų parodymus bei susipažinęs su Panevėžio apskrities VPK KPB atsiliepimu į skundą, teismas daro išvadą, jog 2015-11-06 nutarimu buvo netinkamai kvalifikuoti T. B. neteisėti veiksmai pagal ATPK 124² str. 2 d., todėl jie perkvalifikuotini, nustatant, kad T. B. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Skiriant T. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į asmenybę–pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, kad ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų – 115 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams–paskyrimas T. B. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, pažeidėjo asmenybei bei sukeltų neadekvačiai neigiamas pasekmes pažeidėjui (kiltų grėsmė prarasti darbą, kaip vienintelį pajamų šaltinį, kadangi gyvena dideliu atstumu nuo darbo vietos, o viešojo transporto grafikas nesutampa su jo darbo valandomis), todėl būtų per griežta ir neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. B. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, T. B. paskyrus ATPK 124² str. 1 d. numatytą minimalaus dydžio baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio AVPK KPB 2015-11-06 nutarimą Nr. 50N-42574269-15. Perkvalifikuoti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² str. 2 d. į ATPK 124² str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti jam 115 (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta per 40 dienų į AB „Swedbank“ banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo kodą 188 659 752, įmokos kodą 1001, pažeidimo identifikacinį Nr. ROIK: 15052662788.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.