Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakę patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9961 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Už šių veikų padarymą paskirtąsias bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 31 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9961 nutarta taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 (trejų) metų 19 (devyniolikos) dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad šiuo metu fiksuojamas vidutinis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, tačiau su mažėjimo tendencijomis, tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėjo, kad šiuo metu jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Jis vykdo rekomendacijas, stebimi teigiami pokyčiai jo elgesyje, kas, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi 2023 m. lapkričio 15 d. atsisakė patvirtinti minėtą Komisijos 2023 m. spalio 16 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9961 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vis dar nepakanka daryti išvadai, kad R. Ž. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

7. R. Ž. pateikė prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi tais atvejais, kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, minėta BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostata teismui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti žodinį teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Susipažinus su nuteistojo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nebuvo įžvelgta. Kadangi skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistojo skundui išnagrinėti pakanka teismui pateiktoje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti nuteistąjį, kuris nesutikimo su žemesniojo teismo nutartimi motyvus yra pakankamai aiškiai išdėstęs skunde, nėra būtinybės, todėl nuspręsta nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo R. Ž. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu

10. Nagrinėjamu atveju R. Ž. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

12. Iš 2023 m. spalio 3 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, R. Ž. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėtina, kad toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nepakito nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad daugiau nei per trejus metus neužfiksuota jokios esminės teigiamos nuostatų į priežiūrą prielaidos ir / ar esminė pažanga, kuri sumažinti minėtą riziką iki minimalios. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti septyni statiniai ir devyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Atsakant į skundo argumentus, kad, nuteistojo vertinimu, jis pagal ,,OASys“ metodiką neturi galimybės sumažinti balų, pažymėtina, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties jo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nustatyti tokie dinaminiai veiksniai: turi žemą darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir ar / piniginių baudų ir menkas mokėjimo galimybes; buvo ir yra įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. spalio 31 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, apsauginių kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta.

13. Neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį – domisi resocializacijos procesu ir stengiasi į jį įsitraukti, dalyvauja užimtume pagal turimas sveikatos galimybes, septynis kartus buvo skatintas. Kita vertus, iš Socialinio tyrimo išvados bei 2023 m. rugsėjo 18 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip teisingai nustatė ir įvertino apylinkės teismas, nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs keturiolika kartų ir nepaisant to, kad kai kuriais atvejais buvo apsiribota tik nuteistojo svarstymu drausmės komisijoje, toks priešingas ribojimams nuteistojo elgesys dar nesudaro pagrindo spręsti apie akivaizdų jo nusikalstamo elgesio pokytį, juo labiau paskutinis vidaus tvarkos nesilaikymas fiksuotas dar sąlyginai neseniai (2022 m. gruodžio 2 d.), tačiau jau praėjus nemažam laiko tarpui nuo bausmės pradžios ir nuteistajam būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai atskleidžia, jog nuteistasis yra linkęs demonstruoti savo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus.

14. Apygardos teismas mano, kad pastarosios aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. Ž. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visą laiką nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui, dėl to aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pirmiau nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šį kartą nuteistajam bus efektyvus.

15. Aukštesnysis teismas pasisako ir dėl nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su priteistų turtinių prievolių dengimu. Skunde nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę, jis įsidarbintų ir dengtų jam priteistus civilinius ieškinius. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos duomenimis, R. Ž. iki suėmimo nedirbo, pagrindinis pajamų šaltinis buvo pašalpa ir neoficialus darbo užmokestis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis pragyvena iš artimųjų siunčiamų lėšų bei nurodo, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio gauna pašalpa, kuri skirta vieneriems metams. Iš minėtos išvados taip pat matyti, kad šiai dienai pagal aktualius vykdomuosius patvarkymus išieškotojams R. Ž. išieškotojams turi išmokėti 9553,39 Eur, išieškota suma sudaro tik 197,39 Eur. Pasak nuteistojo, jis įkalinimo įstaigoje nedirba dėl sveikatos būklės. Dėl nuteistojo nemokumo buvo išduoti vykdomieji raštai, jų pagrindu pradėti priverstiniai išskaičiavimai iš jo turimų lėšų, kaip suprantama, gaunamų iš trečiųjų asmenų. Taigi, ilgą laiką (bausmę atlieka nuo 2016 m. spalio 31 d.) nuteistasis buvo pakankamai pasyvus, siekdamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nors nuteistasis tai bando pateisinti jam nustatytu nedarbingumu, tačiau duomenų, kad jis visiškai negali dirbti, nenustatyta, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pagal skunde nurodomas aplinkybes jo darbingumas sudaro 50 procentų. Taigi, nuteistasis šiuo metu nededa jokių pastangas spręsti turimus finansinius įsipareigojimus, todėl mažai tikėtina, tai jis tai darytų ir išėjęs į laisvę. Dėl ko galima teigti, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis vis dar išlieka probleminė.

16. Kaip teisingai dėmesį atkreipė apylinkės teismas, nors Komisija savo nutarime nurodė, kad nuteistasis turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nėra pateikęs patvirtinančių duomenų, kad mama jį priims gyventi jo ankstesnės gyvenamosios vietos adresu. Su skundu tokie duomenys aukštesniam teismui taip pat nebuvo pateikti. Aukštesnis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad be to, net ir pastovios gyvenamosios vietos aplinkybė šiuo atveju neturėtų jokios įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi ir darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos, tačiau, kaip matyti, tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamo elgesio raiškos.

17. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad jį supanti aplinka dažnai provokuoja, kad jis turi sveikatos problemų, visgi tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad R. Ž. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.