- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-1347-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- T. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilmona“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovei T. N. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys UAB „Vilmona“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. N. (vėliau jos teises perėmė O. M. ) pateikė teismui ieškinį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kuriuo prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teisę į 43/50 sutartyje nurodyto buto, atitinkamai I. N. paliekant nuosavybės teisę į 7/50.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti notarę Rimą Vižinytę neišduoti atsakovei T. N. paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą keisis paveldimo turto, kuriam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dalis. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei į didesnę turto dalį, nei būtų faktiškai paveldima po teismo sprendimo priėmimo, turėtų būti reiškiamas kitas ieškinys ginčijant paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą. 1992-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas iš dalies negaliojančia turės įtakos ieškovės teisėms, todėl iki sprendimo priėmimo išdavus paveldėjimo teisės liudijimą teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-05-12 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sunku ar neįmanoma įvykdyti teismą sprendimą. Teismas konstatavo, jog nėra įstatymo nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str., 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad CPK 145 str. 1 d. 7 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė - draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. Ieškovė, vadovaudamasi aukščiau nurodyta įstatymine nuostata, kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir motyvuodama jų taikymo pagrįstumą. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti 1992-08-31 dienos pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia ir nustatyti ieškovei nuosavybės teisę į 43/50 sutartyje nurodyto buto, atitinkamai I. N. paliekant nuosavybės teisę į 7/50 buto, keisis paveldimo turto, kuriam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dalis. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei į didesnę turto dalį, nei būtų faktiškai paveldima po teismo sprendimo priėmimo, turėtų būti reiškiamas kitas ieškinys ginčijant paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą vadovaujantis CK 5.8 p. Tokiu būdu, ieškinio reikalavimo patenkinimas (1992-08-31 dienos pirkimo-pardavimo sutartį pripažįstant iš dalies negaliojančia) turės įtakos ieškovės teisėms, todėl iki sprendimo priėmimo išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika, jog iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė (jai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravus nuosavybės teisę) gali jai nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kadangi nebebūtų galimybės realiai įvykdyti būsimą galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Tuo tarpu atkaklų atsakovės siekį nedelsiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą atskleidžia ir tai, kad atsakovė yra padavusi Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui skundą dėl notarės Rimos Vižinytės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. CPK 291 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo 2010-05-12 dienos nutartis nemotyvuota, priimta apsiribojant konstatavimu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, nevertinant patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atsiliepimas
Atsakovė T. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad per nustatytus terminus, palikimo atsiradimo vietos notarui buvo paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą, kuris buvo priimtas ir įregistruotas 2010-02-04 Vilniaus miesto 26-jame notarų biure (Notarinio registro Nr. 8-798). Suėjus terminui, t.y. 2010-02-11, atsakovės atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę su prašymu dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo byloje Nr. 189/2009 per 5 darbo dienas, tačiau 2010-02-20 buvo gautas notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. B-17. Atsisakymas motyvuojamas atsižvelgiant į tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto nuosavybės teisės dalies nustatymo, šio turto įgijimo sutarties turinio bei sandorio sudarymo aplinkybių, kurios gali turėti tiesioginę įtaką paveldimo turto apimčiai, todėl notarė Rima Vižinytė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą T. N., kol teisme nebus išnagrinėtas N. N. ieškinys dėl 1992-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Tuo būdu papildomas uždraudimas notarui atlikti veiksmą yra nereikalingas. Atsakovės manymu, po galutinio teismo sprendimo, neturėtų keistis jos šiuo metu turima ir paveldima buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, todėl šis ieškovės prašymo netenkinimas iš esmės neturės įtakos galutinio teismo sprendimo vykdymui. Atsakovės skundas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl notaro veiksmų 2010-04-13 nutartimi buvo atmestas. Šios nutarties atsakovė neskundė, todėl ieškovės pareiškimas, kad atsakovė atkakliai siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, neturi pagrindo.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo palikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
CPK 185 str. įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).
Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė T. N. laiku kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo mirus jos sutuoktiniui I. N. . Pareiškimą apie palikimo priėmimą notarei taip pat pateikė ir mirusiojo motina N. N., kuri kartu su T. N. pagal CK 5.11 str., 5.13 str., yra įpėdinės pagal įstatymą. 2010-02-03 N. N. atstovė A. G. pateikė notarei prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes N. N. pateikė ieškinį T. N. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, reikalaujant nustatyti N. N. nuosavybės teisę į 43/50 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o I. N. paliekant nuosavybės teisę į 7/50 dalį minėto buto, todėl, nustačius, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto nuosavybės teisės dalies nustatymo, šio turto įgijimo sutarties turinio bei sandorio sudarymo aplinkybių, kurios gali turėti tiesioginę įtaką paveldimo turto apimčiai bei įpėdinių interesams, notarė vykdydama Notariato įstatyme nustatytas pareigas, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai T. N. iki teisme bus išspręstas ginčas.
Dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į pusę velioniui sutuoktiniui I. N. priklausančio turto T. N. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto 26-jo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę atlikti aukščiau paminėtą notarinį veiksmą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-13 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Atskirasis skundas dėl priimtos nutarties nebuvo paduotas, taigi nutartis yra įsiteisėjusi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti notarę Rimą Vižinytę neišduoti atsakovei T. N. paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi notarė Rima Vižinytė ir taip yra atsisakiusi išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą T. N. iki teisme bus išspręstas ginčas. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokios grėsmės, kad, nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl ieškovės O. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.