- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-232-487/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- V. Z.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. Z. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, sušvelninti Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartimi nukentėjusiosios M. L. ir nuteistojo V. Z. apeliaciniai skundai buvo atmesti.
3. 2018 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo V. Z. prašymas: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendį kaip neteisingą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), Lietuvos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti), ir sušvelninti nuosprendžiu nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę); 3) sustabdyti laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol įstatymų leidėjas sureguliuos baudžiamąjį įstatymą taip, kad bus ištaisytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Šalies argumentai
3.1. Prašyme pažymima, kad 2018 m. kovo 19 d. pastabose Vyriausybė nurodo, jog pareiškėjai, taip pat ir nuteistasis V. Z., galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi nuteistojo V. Z. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo V. Z. atveju. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam V. Z., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. Z. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį). Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
6. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog jis siekdamas, kad būtų sušvelninta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, turi teisę vadovaudamasis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, t. y. BK 78 arba BK 79 straipsnių nustatyta tvarka, kreiptis dėl amnestijos akto išleidimo arba malonės suteikimo. Nuteistasis pažymi, kad per 27 metus malonė buvo suteikta tik vienam asmeniui, o amnestija nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki galvos bausmę, nėra taikoma.
7. Nuteistasis mano, kad nuo minėto EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) įsigaliojimo tiek jam, tiek bet kuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad EŽTT minėtame sprendime konstatavo, jog nuteistųjų, Lietuvoje atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teisės yra pažeidžiamos. Dėl šios priežasties nuteistasis mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti sušvelninta.
8. Nuteistojo V. Z. skundas netenkinamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo buvo prašoma sušvelninti nuteistajam iki gyvos galvos V. Z. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). EŽTT minėtame sprendime padarė išvadą, kad Prezidento malonė Lietuvoje de facto nesuteikia galimybės nuteistajam iki gyvos galvos žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai gali įvykti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra teisminės priežiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Todėl Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjams skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės negali būti laikomos sumažinamomis pagal Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (t. 6, b. l. 161-162). Tai reiškia, kad nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės nurodo, kad pareiškėjai (taip pat ir nuteistasis V. Z.) tinkamai neišnaudojo galimybių pradėti teismo procesą, siekiant sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pasikliaudami EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Vyriausybės nuomone, baudžiamasis teismas, tiesiogiai taikydamas Konvenciją ir nusistovėjusioje EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, užtikrintų tolimesnį bausmės atlikimo penologinio pagrindo egzistavimo tyrimą, tuo užtikrindamas nuteistajam galimybę žinoti, ko reikia siekiant bausmės sušvelninimo, jei skirta bausmė iki gyvos galvos nebuvo sutrumpinta (t. 6, b. l. 107-109).
10.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai pozicijai, kad ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o šio sprendimo pasėkoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.
Motyvuojamoji dalis
10.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941³), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943³) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944³), kurie yra suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratūra ir įtraukti į paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, šie projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jeigu nuteistasis įgyvendino reikalavimus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs arba maksimaliai sumažėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.
11. Gi teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos, kaip turi būti peržiūrima laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam V. Z. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo V. Z. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.