- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2-5723-329/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02311-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant pareiškėjai I. K., pareiškėjos atstovui advokatui Jeroslav Los, suinteresuotam asmeniui L. D., suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų įgaliotai atstovei Virginijai Violetai Nutautienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. patikslintą pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys L. D., Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namai, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydama: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir dukters L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) globą paskirti motinai I. K. (20-21 b.l.).
Pareiškėja nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribojo motinos valdžią pareiškėjai I. K. dukters L. D. atžvilgiu, nustatė L. D. nuolatinę rūpybą, rūpintoju paskyrė Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namus, nustatė L. D. rūpybos ir gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybės Pagynės globos namuose, iš I. K. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai L. D. periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išieškant rūpintojai. Teigė, jog neterminuotai apribojus motinos valdžią, pareiškėja su dukra bendrauja telefonu, per tą laiką, kai dukra gyvena globos namuose, pareiškėja ją aplankė keletą kartų, tačiau bendravimas buvo trumpalaikis, dukra pareiškė, kad dar nenori grįžti į namus, bet ir nėra dar tuo įsitikinusi. Nurodė, kad pareiškėja augina sūnų R., gim. 2001 m., jo atžvilgiu I. K. motinos valdžia nėra apribota, berniukas gerai mokosi. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėja dukters atžvilgiu smurto nenaudojo, kodėl pastaroji tvirtina priešingai, nežino. L. D. globos įstaigoje gyvena nuo 2010 metų, pareiškėja mano, jog po trijų metų dukra galėtų grįžti į namus, kuriuose gyvena pareiškėja su sutuoktiniu ir sūnumi, L. D. pareiškėjos namuose yra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėja ketina išskirti dukrai atskirą kambarį su baldais ir reikalinga technika.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė patikslinto pareiškimo reikalavimus, prašė patikslintą pareiškimą pilnai patenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos dukra L. D. pati pabėgo iš namų, ji yra užauginusi penkis vaikus, L. yra jos šešta dukra, teigė, jog ji nėra girtuoklė ar narkomanė, turi antrą neįgalumo lygį. Nurodė, jog su dukra L. D. palaiko santykius Skype pagalba, mano, kad dukra nenori grįžti namo, kadangi globos namai ir dukters draugas daro jai įtaką, jie neleidžia merginai grįžti į namus. Mano, jog dukra išėjo iš namų, nes greitai užaugo, norėjo gyventi savo galva, pareiškėjos reikalavimų neklausė, anksti norėjo būti savarankiška. Teigė, jog yra griežta, mano, jog vaikams reikia drausmės, jog vaikai turi laikytis tvarkos, dirbti, ji neleidžianti vaikams tinginiauti, mano, jog vaikai pareiškėjos turi klausyti, o L. nenorėjo klausyti, su ja pareiškėjos santykiai visada buvo sudėtingi, dukra visuomet prieštaraudavo motinos tvarkai, visur reiškė savo nuomonę, pareiškėjos ir L. santykiai ypač pablogėjo po merginos tėvo A. D. mirties. Nurodė, jog lankyti dukrą globos namuose pareiškėjai neleidžia garbė ir sąžinė, globos namuose pareiškėja buvo kelis kartus, dažniausiai bendrauja su dukra telefonu, kada paskutinį kartą lankėsi globos namuose, neprisimena. Teigė, jog neseniai telefonu kalbėjo su mokyklos, kurią lanko dukra, direktoriaus pavaduotoja apie dukters mokslus. Paaiškino, jog apribojus pareiškėjos motinos valdžią dukters L. D. atžvilgiu, ji nieko nedarė santykiams su dukra atstatyti, nes pareiškėją žemina tai, jog jai apribojo motinos valdžią. Nuo to laiko, kai pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia dukters L. D. atžvilgiu, niekas nepasikeitė, kadangi ir neturėjo pasikeisti, nes, pareiškėjos manymu, ji esanti gera motina, kitus vaikus augina, tai gali ir L. auginti. Teigė, jog 2013 metais bendraudavo su globos namų darbuotojais, 2014 metais nebendrauja, nes neturi pinigų kelionei į globos namus, be to, pablogėjo pareiškėjos sveikata. Nurodė, jog dukters išlaikymui priteistas pinigines lėšas kas mėnesį išskaičiuoja iš pareiškėjos gaunamos pensijos, mano, jog gali būti išlaikymo įsiskolinimas, tačiau jos niekas apie tai neinformuoja. Teigė, jog, jei bus paskirtas psichologas, pareiškėja su juo bendraus, nurodė, jog pati nesikreipė dėl psichologo paskyrimo, nes mano, kad jai psichologo nereikia, o kai dukra grįš į namus, mano, kad su mergina susitars ir viskas bus gerai, dukra supras, kad reikia gyventi namie.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, atstovaudamas pareiškėją, turi palaikyti jos prašymą, nors supranta, kad įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos pasikeitimą po motinos valdžios apribojimo, galbūt ir trūksta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos reikalavimais, prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad, suinteresuoto asmens manymu, nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad padėtis pasikeitė, todėl netikslinga panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Teigė, jog pareiškėja nesirūpino savo dukterimi L. D., jos sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesilaikė pareigos ją išlaikyti, nė karto neapsilankė ar kitais būdais nepasidomėjo L. pasiekimais ugdymo įstaigoje. Po 2012-11-27 teismo sprendimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo globos įstaigoje apsilankė vieną kartą – 2013-08-29, kai atvežė perduoti L. D. priklausančių akcijų sertifikatus, motina nesistengė atstatyti tarpusavio ryšio su dukra, kas neįmanoma be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Nurodė, kad L. D. nori likti gyventi globos namuose, kur jaučiasi gerai ir saugiai, tęsti mokslus gimnazijoje, mergina nemato galimybės grįžti į motinos šeimą, nes nėra motinos pokyčių ir jų nesitiki, mano, jog neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas šiuo atveju prieštarautų vaiko, L. D., interesams (41-43 b.l.).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, kad merginai apsigyvenus globos namuose, pareiškėja bandė taikytis su dukra, bet L. nenorėjo, būdavo labai sudirgusi po susitikimų su motina, reikėdavo lankytis pas psichologą. 2012 metais apribojus motinos valdžią, pareiškėja nesilankė globos namuose, ji neatstatė savo santykių su dukra ir net nesistengė to daryti, mano, kad, situacija nepasikeitė, todėl patenkinus pareiškėjos reikalavimus, merginai būtų nesaugu gyventi namuose, teigė, jog nemato galimybės L. grįžti į namus, mano, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, kad L. D. yra 17,5 metų, ji pati turi teisę apsispręsti, su kuo jai būti. Paaiškino, kad pareiškėja buvo atvykusi į globos namus 2013 m. rugpjūčio mėnesį, kai atvežė dukrai priklausančias akcijas, tai atlikti ji buvo įpareigota baudžiamojoje byloje, bet tai nebuvo merginos lankymas, ar pareiškėja buvo 2013 metais dar kada atvykusi į globos namus, duomenų neturi. Nurodė, jog pareiškėja gera valia savo dukrai išlaikymo neteikė, todėl 2012-12-12 buvo kreiptasi į antstolę R. Stašenienę, pirmieji išlaikymo pinigai – 441,69 Lt, buvo pervesti per antstolę 2013-10-10, iki 2013-10-10 išlaikymo pinigai nebuvo pervedami, šiuo metu reguliariai vietoje 300 Lt dydžio teismo sprendimu priteisto išlaikymo, per antstolę išlaikymo pervedama po 75,48 Lt kas mėnesį.
Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog jos motina I. K. nepalaiko su ja jokio ryšio, nesirūpino mergina, nesilaikė pareigos ją išlaikyti, nė karto neapsilankė ar kitais būdais nepasidomėjo jos pasiekimais gimnazijoje, neterminuotai apribojus motinos valdžią, globos įstaigoje apsilankė tik vieną kartą tam, kad perduotų merginai priklausančius akcijų sertifikatus. Teigė, jog pareiškėja nedėjo pastangų atstatyti tarpusavio ryšio, kas neįmanoma be nuolatinio bendravimo, rūpinimosi materialine ir dvasine gerove. Nurodė, kad jos apsisprendimą negyventi motinos šeimoje sąlygojo patirti vidiniai išgyvenimai, glaudaus emocinio ryšio su motina stygius, artimo bendravimo, atramos gyvenime trūkumas, fizinė ir emocinė skriauda iš mamos, todėl ji norinti likti gyventi globos namuose, kur jaučiasi gerai ir saugiai, nemato galimybės grįžti į motinos šeimą, mano, kad neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų jos interesams (44-45 b.l.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. D. su patikslintu pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog tikrai su motina negyvens. Papildomai paaiškino, kad su savo motina I. K. nebendrauja nei telefonu, nei Skype pagalba, nes jo neturi. Teigė, jog draugo neturi, niekas įtakos merginos apsisprendimui gyventi globos namuose nedaro, ji pati viską sprendžianti, iš namų išėjo savo noru. Kai mergina apsigyveno globos namuose, jos motina I. K. buvo keletą kartų atvykusi aplankyti dukters, bendravimas trukdavo 5-10 minučių, kas kartą bendraujant su motina merginą ištikdavo emociniai priepuoliai, neapsieidavo be psichologo pagalbos, dabar merginai ramu, nes motina seniai jos nelankanti, ar I. K. buvo atvykusi aplankyti dukters po motinos valdžios apribojimo, neprisimena. Nurodė, jog nenori atstatyti su savo motina jokių ryšių, jos nebendraujančios, mergina netiki mamos pokyčiais. Teigė, jog I. K. yra labai valdinga, despotiška, žiauri, L. ir kitus savo vaikus mušė už mažiausią nusižengimą – kad blogai suplovė indus, kad ne taip sutvarkė kambarius, ne ten padėjo puodelį. Paaiškino, kad iš namų pabėgo 2010-10-31 pas seserį, pasakė mamai, kad namo negrįš, tačiau sesuo įkalbėjo merginą grįžti, todėl į namus grįžo 2010-11-02. 2010-11-03 iš mokyklos nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių, pasakė, jog namo negrįš, buvo nukreipta pas psichologą. Kai lankėsi pas psichologę, jai pasakė, kad namo negrįš, buvo nukreipta į seniūniją, į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, skyriaus darbuotoja nuvežė merginą į globos namus, nuo to laiko į namus daugiau negrįžo ir ten nebuvo. Nurodė, kad palaiko ryšius su savo broliu A. D. ir seserimi M. D., su kitais broliais ir seserimis ryšiai nutrūko, nes, prasidėjus teisminiams procesams, jie pakeitė teisme parodymus arba sakė, jog neprisimena aplinkybių, palaikė motiną, todėl L. pasijuto išduota, kadangi mama kitus vaikus taip pat skriaudžia kaip ir ją, jie išsigando mamos, ir ji viena likusi prieš motiną. Su broliu R. taip pat palaiko ryšius, R. tėtis R. N. atveža R. pasimatyti su ja į globos namus arba ji nuvyksta pas R. tėtį ir ten pabendrauja su broliu, motina neleidžia su R. matytis. Teigė, jog šiuo metu mokslai jai sekasi žymiai geriau, nei tuomet, kai gyveno motinos namuose, kai atvyko į globos namus, jos pažymių vidurkis buvo 5, o šiuo metu – 7,7-8. Teigė, jog mama merginą kaltino dėl tėvo mirties, tėvą mergina labai gerbusi ir gerbianti, o motina L. įžeidinėja, vadina valkata, prie pašalinių motina gražiai su ja bendrauja, o kai lieka dviese, ją įžeidinėja, prie merginos šmeižia tėtį. Nurodė, jog gyvendama globos namuose jau 3,5 metų jokio emocinio smurto ir įtampos nejaučia, yra labai patenkinta tuo, ką turi globos namuose – draugus, puikias auklėtojas. Mama alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet, palikusi vaikus užrakintus, lakstydavo pas vyrus, o grįžusi mušdavo vaikus. Sesuo I. irgi buvo iš namų išėjusi, bet grįžo, nes mama jai pažadėjo nesmurtauti, pasikeisti, tačiau niekas nepasikeitė, todėl L. apsisprendusi, jog namo negrįš. Teigė, jog apie nagrinėjamą bylą iš savo motinos sužinojusi 2014 m. vasario mėnesį, kai jos buvo susitikusios teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje I. K. yra kaltinama L. paveldėto po tėvo mirties turto iššvaistymu. Po motinos valdžios apribojimo I. K. nesiekė nuoširdžiai pasikalbėti su L., su ja nebendravo, ji tik reikalavo grįžti namo, tačiau mergina nenorinti ten grįžti, nenori vėl kęsti motinos terorą, smurtą, nenori nieko apie motiną girdėti ir jos matyti.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (32-34 b.l.), kurioje nurodė, jog, įvertinęs I. K. šeimos aplinkos sąlygas, vaiko L. D. nuomonę, surinktą informaciją iš įstaigų, susijusių su L. D. interesais, mano, kad nėra jokių duomenų apie pasikeitusią padėtį motinos I. K. valdžios vykdyme dukters L. D. atžvilgiu po Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Skyriaus vertinimu I. K. nepakeitė savo elgesio – nesirūpina savo dukra L., jos sveikata, ugdymu, lavinimu, nedalyvauja jos auklėjime, nepalaiko ryšių su dukra, nebendradarbiauja su institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su jos dukros interesais, todėl nėra pagrindų, leidžiančių panaikinti neterminuotą motinos I. K. valdžios apribojimą dukters L. D. atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pilnai palaikė byloje pateiktą išvadą, prašė teismo atsižvelgti į pateiktą išvadą ir vaiko teismo posėdyje išsakytą nuomonę ir patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, jog L. D. yra pakankamai suaugusi ir nuovoki, kad galėtų pati spręsti, kur ir su kuo jai geriau gyventi, per globos namuose išbūtą laiką, L. D. pasikeitė į gerąją pusę, pagerėjo jos mokymasis, emocinė būsena, dėl L. elgesio nusiskundimų nėra. I. K. nededa pastangų atstatyti ryšį su dukra, išlaikymas teikiamas tik nuo 2013-10-10, išlaikymo įsiskolinimas – apie 3000 Lt. Nors I. K. buities sąlygos yra tinkamos vaikui augti, tačiau emocinė aplinka yra netinkama. Todėl mano, jog šiuo atveju negalima panaikinti neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nes tai pakenktų nepilnamečio vaiko – L. D. – interesams.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas atmestinas.
2012-11-27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžia dukters L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyta L. D. nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirti Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namai, L. D. rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatyta Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namuose, iš I. K. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. D. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki L. D. pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą išieškant rūpintojui Kauno rajono savivaldybės Pagynės globos namams (9-15 b.l.). Sprendime nurodyta, kad I. K. savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje, I. K. dėl abejingumo savo pareigoms, t.y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigų – neauklėja dukters L. D., jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai vaiko raidai. 2014-03-27 Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų rašte nurodyta, kad L. D. su mama I. K. bendrauti nenori, nori likti gyventi vaikų globos namuose, kur jaučiasi gerai ir saugiai, mergina nemato galimybės grįžti į motinos šeimą, nes nėra motinos pokyčių ir jų nesitiki (35 b.l.). 2014-03-27 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinės L. D. charakteristikoje nurodyta, kad L. gerai lanko pamokas, turi gerą mokymosi motyvaciją, nori ir siekia gerų rezultatų, aktyvi, darbšti, kartais gal kiek kategoriška, turi savo nuomonę ir ją gina, turi meninių gabumų; nors L. turi mamą, tačiau su ja bendrauti neteko, ji (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nesilankė ir jokiomis kitomis formomis nesidomėjo dukros pasiekimais ir elgesiu, visi, L. liečiantys klausimai, sprendžiami su Pagynės vaikų globos namų darbuotojais (36 b.l.). L. D. 2014-03-25 paaiškinime nurodyta, kad su mama I. K. ji nebendrauja, pas ją gyventi nenori, jos nepalaiko jokio ryšio, mama L. D. nelanko, su ja susitinka tik teismuose, mama nesidomi merginos gyvenimu, o L. nesidomi mamos gyvenimu (37 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-10 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. GRD-1286 nurodyta, kad globėjas užtikrina L. D. fizinį saugumą, svarbiausius raidos, sveikatos, emocinius poreikius, globos kokybė gera, suteikiamas reikiamas ugdymas, auklėjimas, globa atitinka vaiko poreikius ir interesus (38-39 b.l.). Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje I. K. yra kaltinama dėl nepilnametės L. D. paveldėto turto pasisavinimo (40, 47-50 b.l.). I. K. bausta administracine tvarka (52, 53-62 b.l.), teista (65-66 b.l.). 2014-04-02 antstolės Redos Stašenienės pažyma Nr. S-0871 patvirtina, kad antstolės R. Stašenienės kontoroje yra vykdomas išlaikymo iš skolininkės I. K. išieškojimas išieškotojo Kauno raj. savivaldybės Pagynės vaikų globos namų naudai dukros L. D. išlaikymui, 2013-12-01 išlaikymo skola buvo 2788,45 Lt (67 b.l.).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir 9 str.). CK 3.181 str. 2 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis trimis sąlygomis.
Pagrindas apriboti I. K. motinos valdžią dukters L. D. atžvilgiu buvo pareiškėjos veiksmai (neveikimas) nepilnametės dukters atžvilgiu: 2012-11-27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. K. savo elgesiu nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui (L. D.) augti ir vystytis saugioje aplinkoje, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje, I. K. dėl abejingumo savo pareigoms, t.y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigų – neauklėja dukters L. D., jos neišlaiko, nesudaro palankių sąlygų visapusiškai vaiko raidai.
Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgus į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, į nepilnametės L. D. teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, į pareiškėjos elgesį po neterminuoto motinos valdžios apribojimo, darytina išvada, kad po Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo nėra jokių duomenų apie pasikeitusią padėtį motinos I. K. valdžios vykdyme dukters L. D. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. nepakeitė savo elgesio: nebando atstatyti ryšio su savo nepilnamete dukra, nelanko nepilnametės dukters globos įstaigoje, su ja nebendrauja, nesidomi dukters sveikata, ugdymu, lavinimu, nebendradarbiauja su institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su jos dukters interesais, gera valia neteikia nepilnametei dukrai teismo sprendimu priteisto išlaikymo (36, 38-39, 67 b.l.). Nepilnametis vaikas L. D. atsiliepime į patikslintą pareiškimą (44-45 b.l.), 2014-03-25 rašytiniame paaiškinime (37 b.l.) bei teismo posėdžio metu išsakė savo nuomonę, jog netiki mamos pokyčiais, su mama visiškai nebendrauja, I. K. nelanko merginos globos įstaigoje, nebendrauja telefonu, todėl ji nenorinti grįžti į I. K. šeimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės pakeitė savo elgesį, be to, neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas esant dabartinei situacijai neatitinka nepilnamečio vaikų interesų, todėl patikslintas pareiškimas atmestinas.
Teismas šioje byloje patyrė 30,87 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2013-11-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., 408 str., 494-496 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.