Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Rrespublikos BK 178 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjaudamas skroblą, dvi liepas, dvi drebules, beržą ir dvi išvirtusias egles, pagrobė svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajam A. K., tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 500 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis G. J. kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėn. pradžioje gretimame sklype, kuris anksčiau priklausė mamai išpjovė liepą ir išverstą eglę. Nupjauti liepą liepė mama, nes ten rinkdavosi narkomanai. Taip pat išpjovė skroblą ir beržą. Sklypas, kuriame jis išpjovė medžius parduotas maždaug prieš 6 metus. Anksčiau turėjo leidimą sausiems ir išvartytiems medžiams pjauti. Pagal tą leidimą, nors jis jau buvo pasibaigęs, išpjovė beržą. Naujo leidimo medžiams pjauti neturėjo. Nurodymą sutvarkyti sklypą jam davė mama. Kai atvažiavo gamtos apsaugos specialistai, tai jie surašė daugiau medžių nei jis išpjovė. Jis nupjovė tik storą liepą, o plona liepa jau buvo nupjauta. Jis nepjovė ir drebulių. Savo veiksmų pjaunant medžius su dabartiniu sklypo savininku nederino, nors buvo galima jį susirasti. Nupjautus medžius supjovė rąstais ir patraukė arčiau savo namų. Namo parsivežė tik beržą. Už neteisėtą medžių nupjovimą buvo nubaustas administracine tvarka, šiuo metu iš jo yra priteista ir žalą valstybei. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta tik 500 Lt sumai.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. pradžioje pastebėjo, kad jo sklype nupjauti medžiai. Sklypą nusipirko maždaug prieš 3 metus. Prie sklypo nebuvo privažiavimo, reikėjo eiti pėsčiomis, todėl sklype lankydavosi retai. Paskutinį kartą būdamas sklype jokių išvirtusių ar nedžiūvusių medžių nepastebėjo. Apie nupjautus medžius pranešė policijai. Kartu su policijos pareigūnais suskaičiavo, kad nupjauti 8 medžiai. Matėsi, kad buvo nupjautas beržas, dvi liepos, skroblas, eglės. Dalis medienos dar buvo likę jo sklype, o kitas dalis jau buvo nunešta į Jasionių kiemą. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 10000 Lt turtinė žala, nes sklypas neteko ankstesnės vertės, t.y. jis už sklypą negauna tiek pinigų kiek būtų gavęs jeigu medžiai nebūtų buvę išpjauti.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) išpjauti 8 medžiai. Nuvykus minėtu adresu ir apžiūrėjus teritoriją buvo nustatyta, kad neseniai išpjauta dvi liepos, dvi drebulės, skroblas. Taip pat buvo nupjautos dvi išvirtusios eglės bei nupjautas beržas. Jis dirba Alytaus regiono aplinkos apsaugos inspektoriumi, todėl jo patirtis ir turimos žinios leidžia nustatyti ar medžiai išpjauti seniai ar ne. Apžiūrimame sklype buvo ir daugiau išpjautų medžių, tačiau jų kelmai buvo užžerti, matėsi, kad tie medžiai išpjauti seniai, todėl jie ir nebuvo skaičiuojami. Buvo skaičiuojami tik neseniai nupjauti medžiai. Medžių prie kelmų nebuvo. Buvo nustatyta, kad medžius išpjovė G. J.. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas bauda. Taip pat jau yra priteistas žalos atlyginimas už neteisėtą medžių išpjovimą.

Liudytoja M. J. parodė, kad žemės sklypas, kuriame jos sūnus išpjovė medžius yra parduotas. 2011 m. balandžio mėn. pradžioje jos sūnus G. J. išpjovė keletą medžių. Kiek tiksliai medžių išpjovė sūnus nežino. Tarp išpjautų medžių buvo dvi išvirtę pušys, kiti medžiai buvo aplaužytomis viršūnėmis. Ji pati liepė nupjauti liepą, nes jos šakos rėmėsi į žemę ir ten rinkdavosi narkomanai. Sūnus medžius nupjovė norėdamas sutvarkyti sklypą.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad A. K. dėl išpjovimo jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją. (b.l.3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), t.y. nukentėjusiajam priklausantis sklypas, kuriame išpjauti medžiai. (b.l.5-11).

2011-06-14 Apžiūros protokolu užfiksuota, kad papildomai apžiūrint įvykio vietą buvo nustatytas tikslu išpjautų medžių skaičius. (b.l.13-19).

2011-05-02 dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad A. K. pateikė žemės sklypo, esančio Punsko g. 17, Alytuje nuosavybės dokumentus. (b.l.28-39).

Motyvuojamoji dalis

2011-05-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad G. J. už medžių nupjovimą be leidimo, buvo nubaustas administracine tvarka. (b.l.58).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis G. J. svetimame sklype be savininko leidimo išpjovė 7 medžius, juos supjovė rąstais ir pernešė į motinai priklausantį sklypą, tuo nukentėjusiajam padarydamas 500 Lt turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamoji G. J. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. G. J. nedirba, pragyvena iš neįgalumo pašalpos, padaryta žala neatlyginta. Iš G. J. civiline tvarka yra priteistas žalos atlyginimas 6184 Lt sumoje, žala valstybei neatlyginta. Parenkant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus. Taip pat įvertinama tai, kad G. J. iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo, jo padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog kaltinamajai gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą ir tuo pačiu turtinę žalą, įrodyta (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.). Nukentėjusysis ieškinio pareiškimu prašė priteisti turtinę žalą 10000 Lt sumoje, tačiau teismui nepateikė nurodyto dydžio žalą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei realiai padarytą turtinę žalą iš kaltinamojo prateistina 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. ir nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti G. J. per visą bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą 500 Lt turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. J. 500 Lt A. K. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.