Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. A. A.-L. (A. A. A. A.-L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. A.-L. ieškinį atsakovui A. A. A. A.-L., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padalyti santuokoje įgytą turtą.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei S. A.-L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, C. N. (C. N.) ir „Swedbank“, AB, bei išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi, spręsdamas atsakovo pateikto priešieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, C. N. nemoka valstybinės kalbos, todėl nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui priešieškinio su priedais vertimą į trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, C. N. suprantamą kalbą.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, C. N. daugelį metų gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių kalbą suprantą ir lietuviškai laisvai kalba. Pažymi, kad priešieškinį atsakovui į jam suprantamą kalbą išvertė būtent minėtas trečiasis asmuo, todėl netikslinga atsakovą įpareigoti pateikti priešieškinio kopiją, išverstą į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą. Prideda išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovas įpareigotas pateikti priešieškinio, išversto į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, kopiją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, C. N. nemoka valstybinės kalbos. Būtent dėl minėtos nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – pateikti priešieškinio, išversto į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, kopiją.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, C. N. valstybinę kalbą moka. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė minėto trečiojo asmens pasirašytą pranešimą lietuvių kalba. Minėtu pranešimu trečiasis asmuo informuoja teismą, jog lietuvių kalbą supranta, ją moka, prašo pirmosios instancijos teismo neįpareigoti versti priešieškinio kopijos į kitą trečiajam asmeniui suprantamą kalbą.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, C. N. valstybinę kalbą moka, ją supranta, geba parengti dokumentus lietuvių kalba, todėl nėra būtinybės procesinius dokumentus versti į jam kitą (ne lietuvių) suprantamą kalbą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl nepagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina, atsakovo pateikto priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. panaikinti ir perduoti pateikto priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.