Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato T. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. vasario 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad organizuota grupe su G. S., O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. vasario 7 d., Kazlų Rūdoje įvykdė plėšimą bei turto prievartavimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, įvykdė sukčiavimą bei prievartavo narkotines medžiagas.

Be to, E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. S., O. J., A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. vasario mėnesį neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 kg heroino, jį iki 2010 m. kovo – balandžio mėnesio laikė M. K. namuose, Kalvarijoje, ir laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio išplatino.

Be to, E. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. S., O. J., A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino (7, 997 g), ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. atgabeno į Kalvariją.

Kaltinamasis E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikinai sulaikytas, 2010 m. rugsėjo 2 d. jis iš sulaikymo paleistas. 2010 m. lapkričio 24 d. E. M. vėl buvo sulaikytas, o 2010 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kurios terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog jis kaltinamas aštuonių nusikaltimų padarymų, už kuriuos jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, suimtasis anksčiau teistas, šios nusikalstamos veikos galimai padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo E. M. gynėjas T. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį ir taikyti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas bei nesivadovaujant formuojama teismų praktika. Skunde nurodoma, jog byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog tik suėmimas yra proporcinga ir būtina kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Gynėjas tvirtina, kad šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape jie galėtų būti pasiekti ir taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

Skunde nurodoma, kad kaltinamajam E. M. objektyviai nesudaroma jokia galimybė įrodyti, kad jis, būdamas laisvėje, nebėgs (nesislėps) nuo teisėsaugos institucijų, kaip ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką teismas suėmimo terminą jau dvejus metus ir 3 mėnesius tęsia vien formaliais pagrindais. Tuo tarpu už analogiškas nusikalstamas veikas kitam kaltinamajam nebuvo paskirtas suėmimas, o taikytos švelnesnės kardomosios priemonės.

Gynėjas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę būtina atsižvelgti ne tik į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Teismo išvada, kad kaltinamasis E. M. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo aiškiai nepagrįsta ir nepamatuota, prieštaraujanti objektyvioms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis galimybę ir dirbti, ir mokytis, ir studijuoti, turi pastovią gyvenamąją vietą, niekada nėra slapstęsis nuo teisėsaugos institucijų bei niekada nebuvo ieškomas, kaip asmuo, vengiantis teisėsaugos institucijų pareigūnų, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis galimai turėtų ryšių užsienyje tam, kad galėtų pabėgti (slėptis). Vien ta aplinkybė, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, už kurias įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, yra nepakankama tam, kad kaltinamojo teisinė padėtis būtų varžoma neprotingai ilgą laiką. Kaltinamojo kaltės klausimas visais atvejais nagrinėjamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės, todėl, gynėjo teigimu, teismas iš anksto ėmė vertinti pačius bylos įrodymus, nusikaltimų padarymo aplinkybes, o ne patį faktinį pagrindą, rodantį, kad kaltinamasis turėtų galimybę ar būtų linkęs bėgti (slapstytis).

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamasis E. M. visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką buvo laikomas asmeniu, kuris pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Tačiau skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis buvo nuteistas 2010 m. sausio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o ne 2010 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad nuosprendis priimtas jau po to, kai buvo galimai padarytos dabar inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir kai dėl jų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šios formalios, tačiau grubios klaidos, gynėjo teigimu, teismo išvada dėl galimo nusikalstamų veikų darymo yra niekine. Todėl teisinio pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje E. M. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jas darė ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, nebelieka, kaip ir nebelieka pagrindo nepagrįstai dėl to varžyti kaltinamojo teisinę padėtį. Gynėjas pažymi, kad skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje teismas iš esmės pripažįsta, kad kaltinamasis yra neteistas, tačiau toliau, motyvuojant sprendimą, daroma išvada, kad jis yra padaręs nusikalstamas veikas, už kurias bausmės vykdymas atidėtas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo E. M. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo E. M. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, kratos bei daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo E. M. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei galimo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pareikštas kaltinimas suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. E. M. kaltinamas padaręs 8 nusikalstamas veikas, iš kurių 4 nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, o 2 nusikalstamos veikos – prie labai sunkių, už jas baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pasislėpimo tikimybę stiprina ir tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog E. M. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, skunde teisingai nurodoma, kad E. M. Lazdijų rajono apylinkės teismo buvo teistas 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu. Todėl nepagrįsta yra teismo išvada, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu šiuo metu kaltinamas, E. M. galimai padarė nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo pačiu pažymėtina, kad E. M. yra laikomas teistu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis E. M. gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. kaltinamas padaręs aštuonis nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, veikiant organizuota grupe, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pareikštų kaltinimų turinys leidžia pagrįstai manyti, jog E. M. pragyvenimo lėšas galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismo išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus yra pagrįsta.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad E. M. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2011 m. spalio 6 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą teisme, buvo apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, spręstas kardomųjų priemonių taikymo klausimas, atvesdinimo, baudų klausimai, prašymai, paskirtos tolimesnės teisiamojo posėdžio datos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teisminis bylos nagrinėjimas buvo vilkinimas. Kita vertus, perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Nepagrįstas yra kaltinamojo gynėjo prašymas taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, aukštesnysis teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis pratęsti kaltinamajam E. M. kardomąją priemonę – suėmimą yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo E. M. gynėjo advokato T. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.