Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-205-579/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
1S-205-579/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis
Kaltinamasis
E. K. P.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-205-579/2023
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-5-00040-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimtos kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. P. kaltinama tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei šiuos neteisėtai per valstybės sieną pergabentus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. F. (A. F.), iš Latvijos Respublikos teritorijos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje naktį iš 2023 m. gegužės 9 d. į 2023 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. už pažadėtą ne mažesnį nei 3600 dolerių piniginį atlygį, lengvaisiais automobiliais „Citroen C5“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Q3“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius, taip pat reikiamų vizų ar leidimų nuolat gyventi neturinčius aštuonis užsieniečius – šešis Sirijos Arabų Respublikos piliečius ir du Indijos Respublikos piliečius, t. y. lengvuoju automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nusikalstamos veikos bendrininkas A. F., neteisėtai gabenant du Indijos Respublikos piliečius A. S. D. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir du Sirijos Arabų Respublikos piliečius B. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), F. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ji (E. K. P.) lengvuoju automobiliu „Audi Q3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno keturis Sirijos Arabų Respublikos piliečius M. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), M. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), R. A. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), po to šiuos neteisėtai per valstybės sieną pergabentus užsieniečius vežė Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslu neteisėtai nugabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kol ją (E. K. P.) 2023 m. gegužės 10 d. 04.45 val. Marijampolės m., Kauno-Gėlių gatvių sankryžoje, o A. F. 2023 m. gegužės 10 d. 05.00 val. Marijampolės sav., Turgalaukio k. ribose sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais E. K. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. E. K. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamosios E. K. P. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai pratęstą suėmimo taikymą pakeisti į 5000 Eur užstatą, įpareigojant užstatą į teismo nurodytą banko sąskaitą įmokėti per 3 dienas.

3.1. Skundo autoriaus teigimu, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kaltinamajai E. K. P. turėtų būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas.

3.2. Kaltinamosios E. K. P. gynėjo vertinimu, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes bei jų tinkamai neįvertino. Skunde nurodoma, kad kaltinamoji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesą byloje, kaltinamosios E. K. P. vaidmuo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje vertintinas kaip antraeilis – padėjėjos, be kita ko, ji į nusikalstamą veiką buvo įtraukta savo draugo. Gynėjo teigimu, teismo motyvai apie galimybę skirti kaltinamajai tik realią laisvės atėmimo bausmę rodo teismo šališkumą bei išankstinį nusistatymą kaltinamosios atžvilgiu. Taip pat pastebima, kad atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji anksčiau nėra teista, t. y. nėra recidyvistė, jai gali būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį.

3.3. Skunde teigiama, kad kaltinamoji E. K. P. turi tvirtus socialinius ryšius - nors yra išsituokusi, tačiau būdama vieniša gyvena su savo vaikais – nepilnamečiu sūnumi ir pilnamete dukra. E. K. P. taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą Europos sąjungoje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurios pilietė ji yra. Gynėjo teigimu, kaltinamoji turi darbą ir darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamoji turi materialinių įsipareigojimų – prievolę mokėti lizingo įmokas už automobilį.

3.4. Advokato manymu, Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, ignoravo kaltinamosios E. K. P. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su jos sveikatos būkle. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad kaltinamajai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kontroliuojamas specialiais vaistais, kurių kaltinamoji šiuo metu nebeturi (vaistai pasibaigė), o Panevėžio kalėjimas gydymo E. K. P. nesuteikia. Kaltinamosios gynėjo teigimu, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog E. K. P. sveikatos būklė, negavus atitinkamų medikamentų, būnant suėmime pablogės.

3.5. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodomų argumentų, jog byloje nėra jokių kaltinamosios E. K. P. sveikatos būklę ir būtiną gydymą ar gydymo netaikymą pagrindžiančių duomenų, skundo autorius vertina, kad Kauno apygardos teismas, 2023 m. liepos 10 d. surengęs nuotolinį teismo posėdį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajai, atėmė iš gynybos galimybę pateikti reikšmingus kaltinamosios sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus. Pastebima, kad kaltinamosios gynėjas pats yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, turi nedarbingumą, tad dėl šių priežasčių negalėsiantis dokumentų pateikti teismui. Skunde nurodoma, kad aptariamas reikšmingas aplinkybes apie kaltinamosios E. K. P. sveikatos būklę patvirtina pati kaltinamoji savo paaiškinimais.

3.6. Skundo autoriaus teigimu, teismo nurodoma aplinkybė, kad kaltinamoji turi stiprių socialinių ryšių Rusijos Federacijoje, kurioje gyvena jos (E. K. P.) motina, taigi slapstymosi šioje valstybėje atveju kaltinamosios paieška ir perdavimas Lietuvai baudžiamajam persekiojimui būtų apsunkintas ar net neįmanomas, neatitinka tikrovės. Advokatas skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad E. K. P. nėra Rusijos Federacijos pilietė, neturi vizos atvykti į šią šalį, tad negali būti į ją įleista. E. K. P. yra gimusi Kazachstano Respublikoje, tačiau neturi šios valstybės pilietybės. Aplinkybė, kad kaltinamosios motina iš Kazachstano persikėlė gyventi į Rusiją, kaltinamosios gynėjo teigimu, nesudaro galimybės E. K. P. be vizos patekti į Rusijos Federaciją.

3.7. Kaltinamosios E. K. P. advokatas skunde aukštesniajam teismui taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 10 d. nagrinėjant kaltinamosios suėmimo pratęsimo klausimą aptariamas suėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, tad E. K. P. tuo metu turėjo būti paleista į laisvę. O būtent, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarus paskirti kaltinamajai suėmimą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. buvo nurodyta, kad įtariamoji faktiškai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., 04.45 val. ir remiantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi laikino sulaikymo laikas įskaitytas į suėmimo ir bausmės laiką, todėl įtariamajai kardomoji priemonė – suėmimas, taikyta nuo 2023 m. gegužės 10 d. Skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgus į tai, kad gegužės mėnuo turi 31 dieną, E. K. P. iš suėmimo turėjo būti paleista 2023 m. liepos 8 d. (šeštadienį). Nepaisant to, kaltinamoji suėmime praleido 62 paras, kuomet buvo sprendžiamas jos suėmimo pratęsimas. Skunde remiamasi BPK 100 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad kai pasibaigia BPK 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas; tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Kauno apygardos teisme, gynėjo vertinimu, turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, o dėl kardomosios priemonės paskyrimo kaltinamajai E. K. P. Skunde aukštesniajam teismui taip pat keliama abejonė, kaip baudžiamoji byla galėjo būti gauta Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 10 d. (taip nurodyta skundžiamoje nutartyje), kuomet pagal BPK 220 straipsnio 5 dalį, jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. Pastebima, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas 2023 m. birželio 22 d.

3.8. Visuma nurodomų aplinkybių, anot skundo autoriaus, leidžia spręsti apie tvirtus kaltinamosios socialinius ryšius ir pagrįstą tikimybę, jog E. K. P. nevengs baudžiamojo proceso bei gręsiančios laisvės atėmimo bausmės. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad pilnametė kaltinamosios dukra gali sumokėti 5000 Eur dydžio užstatą, kuris garantuos nekliudomą kaltinamosios E. K. P. dalyvavimą baudžiamajame procese.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė E. K. P. gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas

5. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (taip pat ir pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties motyvus bei skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. E. K. P. kaltinama padariusi BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi yra įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės nepaneigia skunde aukštesniajam teismui nurodomas argumentas, kad pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį kaltinamajai E. K. P. paskirtos bausmės vykdymas galėtų būti iš dalies atidėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimo ir vykdymo klausimų sprendimas yra pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą ir priimančio teismo baigiamąjį aktą, prerogatyva. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo atitinkami su bausmės vykdymu susiję klausimai nėra sprendžiami, atsižvelgiama tik į atitinkamo kaltinamajai inkriminuoto BK Specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) sankcijoje numatytų bausmių griežtumą ir to įtaką manymui, jog kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Tad nelaikytina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai E. K. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo pasisakęs apie kaltinamajai gresiančią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, buvo šališkas ar skundžiama 2023 m. liepos 10 d. nutartimi išreiškė išankstinį nusistatymą E. K. P. atžvilgiu.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto A. J. 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiųjų patrulių G. K. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausos protokoluose, įtariamosios E. K. P. parodymuose, įtariamojo A. F. parodymuose (iš dalies), asmens kratų protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji E. K. P. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Nors skunde kaltinamosios E. K. P. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes bei neįvertino teigiamos kaltinamosios charakteristikos (anot gynėjo, kaltinamoji visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesą byloje, kaltinamosios vaidmuo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje – antraeilis), su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamosios su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai – E. K. P. Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, darbo, šeimos narių ar artimų giminaičių, turto. Tačiau iš bylos medžiagos galima spręsti (šios aplinkybės patvirtinamos ir skunde aukštesniajam teismui) apie kaltinamosios tamprius ryšius užsienyje – E. K. P. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė, Vokietijoje turinti gyvenamąją vietą, šeimą (skundo autoriaus teigimu, kaltinamoji gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir pilnamete dukra), darbą bei piniginių įsipareigojimų (paskolą automobiliui). Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebima, kad iki inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo aptariamo pobūdžio santykiai taip pat saistė E. K. P., tačiau galimai nesustabdė kaltinamosios nuo nusikaltimo padarymo.

11. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad E. K. P. nėra Rusijos Federacijos pilietė, neturi vizos atvykti į šią šalį, tad negali būti į ją įleista. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 10 d. vykusio teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamiesiems E. K. P. ir A. F. termino pratęsimo metu kaltinamoji teismui pripažino, jog jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2023 m. gegužės 9–10 d.) turėjo Rusijos Federacijos vizą ir planavo aplankyti savo motiną, gyvenančią Rusijoje (4 t., b. l. 97-99). Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, ar aptariama kaltinamosios E. K. P. turėta viza šiuo metu vis dar galioja, analizuojama aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia sutikti su Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl kaltinamosios sąsajų ne tik su Vokietijos Federacine Respublika, bet ir su Rusijos Federacija. Nurodoma aplinkybė taip pat neleidžia atmesti galimybės, kad paleidus kaltinamąją iš suėmimo ji galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl naujos vizos, su kuria galėtų išvykti į Rusijos Federaciją ar kitą valstybę, kurioje kaltinamosios paieška ir perdavimas baudžiamajam persekiojimui Lietuvoje būtų apsunkintas arba neįmanomas, išdavimo.

12. Kaltinamosios E. K. P. gynėjas skunde aukštesniajam teismui taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 10 d. nagrinėjant kaltinamosios suėmimo pratęsimo klausimą aptariamas suėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, tad turėjo būti sprendžiamas ne kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, o kardomosios priemonės paskyrimo, klausimas. Skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgus į tai, kad gegužės mėnuo turi 31 dieną, E. K. P. iš suėmimo turėjo būti paleista į laisvę 2023 m. liepos 8 d. (šeštadienį), tačiau kaltinamoji suėmime praleido 62 paras. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Sisteminė BPK 127 straipsnio, reglamentuojančio suėmimo taikymo trukmę ir jo termino pratęsimą, analizė rodo, kad suėmimo taikymo (pratęsimo) terminai yra skaičiuojami ne paromis, bet mėnesiais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. K. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. Taigi, darytina išvada, kad suėmimo taikymo kaltinamajai terminas turėjo sueiti 2023 m. liepos 10 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. K. P. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi (taigi paskutinę suėmimo taikymo dieną) trims mėnesiams. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad suėmimo termino pratęsimo tvarka bei suėmimo taikymo kaltinamajai E. K. P. terminai nebuvo pažeisti.

13. Kaltinamosios gynėjas taip pat kelia abejonę, kad galimai buvo pažeista BPK 220 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. Bylos duomenimis kaltinamasis aktas buvo surašytas 2023 m. birželio 22 d. ir perduotas Kauno apygardos teismui kartu su 2023 m. birželio 27 d. lydraščiu (4 t., b. l. 68–69). Kaip teisingai nurodoma skunde aukštesniajam teismui, ant aptariamo lydraščio nurodyta, kad dokumentai Kauno apygardos teisme buvo gauti 2023 m. liepos 10 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet turėjo sueiti kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Sutiktina, kad šiuo atveju buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai (BPK 220 straipsnio 5 dalis), tačiau savaime toks pažeidimas suėmimo pratęsimo neteisėtu nedaro, juolab, kad kaip minėta anksčiau nutartyje, kaltinamajai E. K. P. taikomo suėmimo pratęsimo tvarka ir terminai pažeisti nebuvo.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su argumentu, kad Kauno apygardos teismas, svarstydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tinkamai neatsižvelgė į kaltinamosios sveikatos būklę – iš prie skundo aukštesniajam teismui pridėtų 2021–2022 m. medicininių dokumentų matyti, kad kaltinamajai E. K. P. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) virusas (diagnozė: (duomenys neskelbtini) infekcija). Gynėjo teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas nesuteikia E. K. P. reikiamo gydymo, tad egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog kaltinamosios sveikatos būklė, negavus atitinkamų medikamentų, būnant suėmime pablogės.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė privalo užtikrinti, jog asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Antonov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieš Azerbaidžianą, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).

16. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip nustatantis bendrą įpareigojimą sveikatos problemų turintį įkalintą asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys būtų laikomi pagarbą žmogaus orumui užtikrinančiomis sąlygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (EŽTT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Normantowicz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 65196/16, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Cosovan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 13472/18).

17. Suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti šias paslaugas. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiūrą pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos dalimi, kadangi šie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2).

18. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesniajam teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamoji E. K. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikoma suimta. Duomenų, jog kaltinamajai šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Be kita ko, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajai E. K. P., atsižvelgiant į jos sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas privalo užtikrinti tinkamą kaltinamosios E. K. P. sveikatos priežiūrą, įskaitant suteikti reikiamą kaltinamosios E. K. P. (medikamentinį) gydymą. Manant, kad laisvės atėmimo įstaiga, kurioje yra laikoma suimta kaltinamoji, neužtikrina E. K. P. sveikatos priežiūros, kaltinamoji ir (ar) jos gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. P. turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jos izoliuotos nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad kaltinamajai turint sveikatos problemų, bylą nagrinėjantis teismas, kiekvieną kartą ateityje spręsdamas dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, panaikinimo ar pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (jų kompleksu), privalo būti aktyvus ir atidžiai vertinti ne tik aplinkybę, ar yra išlikę suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, bet taip pat patikrinti ir įvertinti, ar kaltinamajai sveikatos priežiūros paslaugos įkalinimo vietoje (ar kitoje įstaigoje, kurioje gali būti teikiamos suimtųjų sveikatos priežiūros paslaugos), yra teikiamos tinkamai, ar E. K. P. tolesnis kalinimas nesukels jai tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, taip pat nustatyti, ar kaltinamosios sveikatos būklė leidžia jai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės E. K. P. inkriminuoto nusikaltimo sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo bei ryšių užsienyje kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdama laisvėje ir siekdama išvengti gresiančios bausmės, kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į, be kita ko, E. K. P. pareikštus kaltinimus, gresiančią laisvės atėmimo bausmę, E. K. P. socialinius ir šeiminius ryšius užsienyje, pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų nebus įmanoma pasiekti kaltinamajai paskyrus švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užtikrina kaltinamosios E. K. P. dalyvavimą baudžiamajame procese. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota E. K. P. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamoji būtų kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau E. K. P., be kita ko, atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, nėra su Lietuvos Respublika susaistyta socialiniais, šeiminiais ar kitais ryšiais, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turimus ryšius užsienio valstybėse, realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo, be kita ko, gauti vizą siekiant išvykti į Rusijos Federaciją ar kitą šalį. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo E. K. P. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) šioje proceso stadijoje nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

22. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati jai inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę E. K. P. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. E. K. P. pareikšti kaltinimai vieno nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, E. K. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

24. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis, kuria kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai E. K. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

TeisėjaiEvaldas GražysVirginija LiudvinavičienėEvaldas Pašilis