Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimtos kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. P. kaltinama tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei šiuos neteisėtai per valstybės sieną pergabentus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. F. (A. F.), iš Latvijos Respublikos teritorijos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje naktį iš 2023 m. gegužės 9 d. į 2023 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. už pažadėtą ne mažesnį nei 3600 dolerių piniginį atlygį, lengvaisiais automobiliais „Citroen C5“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Q3“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius, taip pat reikiamų vizų ar leidimų nuolat gyventi neturinčius aštuonis užsieniečius – šešis Sirijos Arabų Respublikos piliečius ir du Indijos Respublikos piliečius, t. y. lengvuoju automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nusikalstamos veikos bendrininkas A. F., neteisėtai gabenant du Indijos Respublikos piliečius A. S. D. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir du Sirijos Arabų Respublikos piliečius B. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), F. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ji (E. K. P.) lengvuoju automobiliu „Audi Q3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno keturis Sirijos Arabų Respublikos piliečius M. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), M. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), R. A. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), po to šiuos neteisėtai per valstybės sieną pergabentus užsieniečius vežė Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslu neteisėtai nugabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kol ją (E. K. P.) 2023 m. gegužės 10 d. 04.45 val. Marijampolės m., Kauno-Gėlių gatvių sankryžoje, o A. F. 2023 m. gegužės 10 d. 05.00 val. Marijampolės sav., Turgalaukio k. ribose sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais E. K. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. E. K. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3.1. Skundo autoriaus teigimu, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kaltinamajai E. K. P. turėtų būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas

6. E. K. P. kaltinama padariusi BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi yra įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės nepaneigia skunde aukštesniajam teismui nurodomas argumentas, kad pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį kaltinamajai E. K. P. paskirtos bausmės vykdymas galėtų būti iš dalies atidėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimo ir vykdymo klausimų sprendimas yra pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą ir priimančio teismo baigiamąjį aktą, prerogatyva. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo atitinkami su bausmės vykdymu susiję klausimai nėra sprendžiami, atsižvelgiama tik į atitinkamo kaltinamajai inkriminuoto BK Specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) sankcijoje numatytų bausmių griežtumą ir to įtaką manymui, jog kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Tad nelaikytina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai E. K. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo pasisakęs apie kaltinamajai gresiančią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, buvo šališkas ar skundžiama 2023 m. liepos 10 d. nutartimi išreiškė išankstinį nusistatymą E. K. P. atžvilgiu.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto A. J. 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiųjų patrulių G. K. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausos protokoluose, įtariamosios E. K. P. parodymuose, įtariamojo A. F. parodymuose (iš dalies), asmens kratų protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji E. K. P. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10. Nors skunde kaltinamosios E. K. P. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes bei neįvertino teigiamos kaltinamosios charakteristikos (anot gynėjo, kaltinamoji visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesą byloje, kaltinamosios vaidmuo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje – antraeilis), su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamosios su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai – E. K. P. Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, darbo, šeimos narių ar artimų giminaičių, turto. Tačiau iš bylos medžiagos galima spręsti (šios aplinkybės patvirtinamos ir skunde aukštesniajam teismui) apie kaltinamosios tamprius ryšius užsienyje – E. K. P. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė, Vokietijoje turinti gyvenamąją vietą, šeimą (skundo autoriaus teigimu, kaltinamoji gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir pilnamete dukra), darbą bei piniginių įsipareigojimų (paskolą automobiliui). Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebima, kad iki inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo aptariamo pobūdžio santykiai taip pat saistė E. K. P., tačiau galimai nesustabdė kaltinamosios nuo nusikaltimo padarymo.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su argumentu, kad Kauno apygardos teismas, svarstydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tinkamai neatsižvelgė į kaltinamosios sveikatos būklę – iš prie skundo aukštesniajam teismui pridėtų 2021–2022 m. medicininių dokumentų matyti, kad kaltinamajai E. K. P. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) virusas (diagnozė: (duomenys neskelbtini) infekcija). Gynėjo teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas nesuteikia E. K. P. reikiamo gydymo, tad egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog kaltinamosios sveikatos būklė, negavus atitinkamų medikamentų, būnant suėmime pablogės.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė privalo užtikrinti, jog asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Antonov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieš Azerbaidžianą, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).

18. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesniajam teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamoji E. K. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikoma suimta. Duomenų, jog kaltinamajai šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Be kita ko, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajai E. K. P., atsižvelgiant į jos sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas privalo užtikrinti tinkamą kaltinamosios E. K. P. sveikatos priežiūrą, įskaitant suteikti reikiamą kaltinamosios E. K. P. (medikamentinį) gydymą. Manant, kad laisvės atėmimo įstaiga, kurioje yra laikoma suimta kaltinamoji, neužtikrina E. K. P. sveikatos priežiūros, kaltinamoji ir (ar) jos gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. P. turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jos izoliuotos nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad kaltinamajai turint sveikatos problemų, bylą nagrinėjantis teismas, kiekvieną kartą ateityje spręsdamas dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, panaikinimo ar pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (jų kompleksu), privalo būti aktyvus ir atidžiai vertinti ne tik aplinkybę, ar yra išlikę suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, bet taip pat patikrinti ir įvertinti, ar kaltinamajai sveikatos priežiūros paslaugos įkalinimo vietoje (ar kitoje įstaigoje, kurioje gali būti teikiamos suimtųjų sveikatos priežiūros paslaugos), yra teikiamos tinkamai, ar E. K. P. tolesnis kalinimas nesukels jai tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, taip pat nustatyti, ar kaltinamosios sveikatos būklė leidžia jai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės E. K. P. inkriminuoto nusikaltimo sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo bei ryšių užsienyje kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdama laisvėje ir siekdama išvengti gresiančios bausmės, kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į, be kita ko, E. K. P. pareikštus kaltinimus, gresiančią laisvės atėmimo bausmę, E. K. P. socialinius ir šeiminius ryšius užsienyje, pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų nebus įmanoma pasiekti kaltinamajai paskyrus švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užtikrina kaltinamosios E. K. P. dalyvavimą baudžiamajame procese. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota E. K. P. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamoji būtų kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau E. K. P., be kita ko, atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, nėra su Lietuvos Respublika susaistyta socialiniais, šeiminiais ar kitais ryšiais, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turimus ryšius užsienio valstybėse, realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo, be kita ko, gauti vizą siekiant išvykti į Rusijos Federaciją ar kitą šalį. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo E. K. P. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) šioje proceso stadijoje nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

22. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati jai inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę E. K. P. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. E. K. P. pareikšti kaltinimai vieno nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, E. K. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

24. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis, kuria kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai E. K. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.