Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. J., jo atstovei pagal įstatymą I. T. ir gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. bei jo atstovės pagal įstatymą I. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. J. vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, E. J. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., o D. B. ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. P. nuteistas, o E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad kartu su A. S., D. B. ir A. P. padarė plėšimą, o būtent: 2016 m. lapkričio 4 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. J., D. P. kumščiu sudavus vieną kartą jam į veidą, po to D. B., D. P. ir A. P. atsivijus T. J. iki buto ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje suduodant T. J. rankomis ir kojomis tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam galvos poodines kraujosruvas ir dešinio paakio odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu E. J. stovint pirmame laiptinės aukšte, o A. S. lauke laiptinės tarpduryje bei stebint aplinką, kad kas jų neužkluptų darant nusikaltimą, A. P. iš nukentėjusiojo džinsų kišenės ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Cat S40“ su SIM pokalbių ir atminties kortelėmis, pagrobė V. J. priklausantį turtą – bendros 380 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Cat S40“ su SIM pokalbių ir atminties kortelėmis.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba sušvelninti paskirtą bausmę.Skunde nuteistasis D. P. nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis yra nepilnametis, jauno amžiaus, įkalinimo įstaigoje yra jau ilgą laiką, savo kaltę pripažino ir gailisi, anksčiau nesuvokė, kokią griežtą bausmę gali gauti, bet dabar jau padarė išvadas ir norėtų taisytis laisvėje. Nuteistasis pažymi, kad būdamas laisvėje nebedarytų naujų nusikaltimų, susirastų darbą, kuris jį veiktų pozityviai, stengtųsi bendrauti su socialine aplinka, kuri jam rodytų teigiamą pavyzdį.Taip pat nuteistasis D. P. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog auklėjamojo poveikio priemonės jam neturi jokios reikšmės, tačiau jis prašo atkreipti dėmesį, kad tik įkalinimo įstaigoje būnant jam jos buvo paskirtos, todėl jis neturėjo progos parodyti, kad pasitaisė ir gali būti kitoks. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui.Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. ir jo atstovė pagal įstatymą I. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. J.auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Skunde nurodoma, kad E. J. yra sulaukęs 17 metų amžiaus ir turi savų, kaip jaunuolio interesų. Pažymima, kad pareigūnų lankymasis jo gyvenamojoje vietoje sukeltų neigiamų pasekmių pačiam nepilnamečiui ir jo šeimos nariams – nepatogumai prieš aplinkinius ir kaimynus, įtarinėjimai ir galimos apkalbos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo tie patys 8 mėnesiai ir per tą laikotarpį E. J. jokių nusikalstamų veikų nepadarė, nėra nusiskundimų dėl jo elgesio. Skunde daroma išvada, kad auklėjamojo poveikio priemonių tikslai, kurie apsaugo nepilnametį nuo neigiamo baudžiamosios justicijos poveikio, jau yra pasiekti, E. J. pakeitė gyvenimo būdą, pašalino neteisėto elgesio priežastis, mokosi, laikosi visuomenėje nustatytų tinkamų elgesio normų ir teismo paskirtas elgesio apribojimas šiuo atveju būtų perteklinis ir bereikalingas jaunuolio teisių suvaržymas.Apygardos teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. J., jo atstovė pagal įstatymą I. T. ir gynėja prašė E. J. ir jo atstovės apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo D. P. apeliacinio skundo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis D. P. neginčija nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikacijos, tačiau, apelianto nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę D. P. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų bei BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 80 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), jo vaidmenį veikos padarymo metu (vienas aktyviausių), į nustatytą D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis yra jauno amžiaus, nepilnametis, tačiau teistas jau tris kartus (52 t., b. l. 11–15), taip pat atsižvelgė į D. P. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį D. P. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei tokios bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. P. bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Be to, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas pritaikė BK 64¹ straipsnį ir D. P. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas laisvėje jis galėtų susirasti darbą, bendrauti su socialine aplinka, kuri jam rodytų teigiamą pavyzdį. Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios ir vertintinos kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie D. P. darbą, o mokymosi sutartis su D. P. buvo nutraukta dėl jo nenoro mokytis (2 t., b. l. 31). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo motinai J. P. yra neterminuotai apribota motinos valdžia (2 t., b. l. 29–30), o globėja paskirta M. P. yra ne kartą bausta administracine tvarka dėl D. P. padarytų pažeidimų, kadangi neišnaudojo visų savo valdžios galimybių tinkamai auklėti ir rūpintis globotiniu (5 t., b. l. 2–5). Taigi, akivaizdu, kad socialinė aplinka neveikia D. P. pozityviai. Skunde D. P. taip pat prašo įvertinti tai, kad auklėjamojo poveikio priemonės buvo paskirtos jam būnant įkalinimo įstaigoje, todėl jis neturėjo progos parodyti, kad pasitaisė ir gali būti kitoks. Šiuo atveju pažymėtina, kad D. P. veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos dviem dienoms po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio priėmimo. Minėtu nuosprendžiu teismas, įvertinęs tai, kad D. P. gailėjosi, pažadėjo daugiau nebenusikalsti, norėjo turėti galimybę toliau mokytis, nuteisė D. P. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (2 t., b. l. 16–24 b. l.). Tačiau D. P. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, o tai rodo, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P. sistemingai daro veikas, numatytas BK 178 ir 180 straipsniuose. Skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas jau ketvirtą kartą, iš Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė dar vieną – penktąjį – apkaltinamąjį nuosprendį (apskųstas kito nuteistojo). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. P. atžvilgiu bausmės tikslų pasiekimas jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. ir jo atstovės pagal įstatymą I. T. apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu E. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą. Nuteistasis E. J. ir jo atstovė prašo apeliaciniu skundu panaikinti elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.BK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos auklėjamojo poveikio priemonės. Taigi, teismas sprendžia, kiek ir kokių auklėjamojo poveikio priemonių paskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad įpareigojimai ir draudimai yra pagrindiniai auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – elementai, teismas, vadovaudamasis šios priemonės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų asmuo privalo atsiskaityti, kitaip ši priemonė prarastų prasmę.Pirmosios instancijos teismas, atleidęs E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, skirdamas jam dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei mokytis, atsižvelgė tiek į nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek į nepilnamečio asmenybę. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijamas elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, E. J. paskirtas dėl to, kad jis padarė nusikaltimą būdamas nepilnamečiu, nakties metu, veikdamas bendrininkų grupe ir už tai jam yra suvaržyta teisė nuo 22 val. iki 6 val. rinktis buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įpareigojimas padės kontroliuoti E. J. elgesį bei tuo pačiu pasiekti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų. Apeliantų pozicija, kad elgesio apribojimas, įpareigojant jį nustatytu laiku būti namuose, nėra tikslingas, nes jis turi savų, kaip jaunuolio, interesų yra deklaratyvi. Paskirtoji priemonė neapriboja E. J. galimybės bendrauti su šeima, mokytis ir užsiimti laisvalaikio veiklomis. Dėl skunde nurodytų argumentų apie patiriamus nepatogumus pažymėtina, kad asmuo, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik kaltininko interesus ir pageidavimus atitinkančių priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį E. J. ir jo atstovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. bei jo atstovės pagal įstatymą I. T. apeliacinius skundus atmesti.