Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 17 d. apie 20.00 val., savo namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė tupinčią prie krosnies nukentėjusiąją - savo šeimos narę sugyventinę A. L., dėl ko ji griuvo ant kūrenamos krosnies ir į ją nusidegino kairės rankos riešą, ir taip šiais veiksmais padarė jai terminį II-o laipsnio nudeginimą kairio riešo srityje, odos nubrozdinimus ir poodines krausjosruvas kairiame dilbyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 18 d. apie 10.00 val., savo namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., tarpusavio konflikto metu, grasindamas, kad ją galėtų užmušti, grindų valymo šepečio kotu tyčia sudavė nukentėjusiajai- savo šeimos narei sugyventinei A. L. ne mažiau 10 smūgių į dešinę ranką, nugarą, galvą, juosmens sritį ir taip šiais veiksmais padarė jai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešniajame dilbyje, dešinėje juosmens pusėje ir dešinėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė jai sveikatą, dėl ko nukentėjusioji A. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-02-17, vakare, apie 20.00 val., savo namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė tupinčią ir rūkančią prie krosnies nukentėjusiąją-sugyventinę A. L.. Ji griuvo ant kūrenamos krosnies ir į ją nusidegino kairės rankos riešą. Su sugyventine gyvena apie 8 metus, vaikų neturi. Konfliktas įvyko dėl pavydo. 2017-02-18 ryte išgėrė ir prasidėjo vėl konfliktas, apie 10.00 val., savo namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, grasino, kad sugyventinę gali užmušti. Grindų valymo šepečio kotu tyčia sudavė sugyventinei ne mažiau 10 smūgių į dešinę ranką, nugarą, galvą, juosmens sritį. Mušdamas grasino, kad gali užmušti, bet tik norėjo pagrasinti, nukentėjusioji išsigando. Ne dažnai elgiasi taip nukentėjusiosios atžvilgiu. Blogai vertina savo elgesį. Buvo neblaivus. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji atleido. Sutiko važiuoti ir užsikoduoti nuo alkoholio. Su nukentėjusiąja sutarė abu važiuoti į Kėdainių ligoninę ir užsikoduoti nuo alkoholio. Su nukentėjusiąja susitaikė, sumokėjo jai 380 Eur žalą.

Nukentėjusioji A. L., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Ji gyvena pas kaltinamąjį, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. 2017-02-17, vakare, grįžo iš darbo sugyventinis, išgėrė, įvyko konfliktas. Ji tupėjo prie pečiaus, sugyventinis eidamas ją pastūmė ir griuvo. Ryte atsikėlęs sugyventinis vartojo alkoholį, ji jam pradėjo priekaištauti, tai jis su šluota sudavė jai į nugarą, galvą ir kitas kūno vietas. Sugyventinis sakė, kad užmuš, jei ji prikaišios jam tas moteris. Sudavė apie 10 smūgių. Sugyventinis taip elgiasi būdamas išgėręs. Blaivas taip nesielgia, nesmurtauja. Anksčiau jis taip pat pasmurtaudavo, bet niekur nesikreipė ji dėl to. Galvoja, kad sugyventiniui reikia gydytis nuo alkoholio ir jai to reikėtų. J. J. jos atsiprašė, susitaikė, sumokėjo žalą, jam atleido.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l.1-5); pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 5-12); nukentėjusiosios A. L. apklausos protokolu (b.l.16); specialisto išvada Nr. G502/2017(02) kurioje nurodyta, kad A. L. padarytas terminis II 0 nudegimas kairio riešo srityje, taip pat odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, dešinėje juosmens pusėje ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23); pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 24); policijos suvestinių išrašu (b. l. 26); alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-02-18 14.42 val. J. J. nustatytas 2,48 promilės neblaivumas (b.l. 28);

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, grasino jai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t.y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. J. J. uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (LR BPK 38 str.), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą ir sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvados. Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko šluotą, su šluota sudavė nukentėjusiajai smūgius, sakydamas „užmušiu“. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis J. J., siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – mušė nukentėjusiąją, išreiškė nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą apibūdinančius žodžius. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad J. J. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų neturi, abu susitaikė, nori kartu toliau gyventi, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba ( b.l. 64, 65, 66). VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėse, nėra (b.l. 71). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus, paslaugus asmuo, tačiau turintis nuolatinį polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ko pasekoje būna neprognozuojamo agresyvaus elgesio. Jis dažnai smurtauja prieš sugyventinę (b.l.74). Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jog kaltinamasis J. J. dažnai smurtauja prieš sugyventinę, dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, teismui nėra pagrindo manyti, jog pastarasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl svarstyti BK 38 str. taikymą pastarajam ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (Lietuvos Respublikos BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 ir 4 p. Bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. ), į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (b.l. 34, 38), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį J. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72² str. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, J. J. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio –nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamojo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su LR BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str., 304 - 305 str., teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant J. J. dirbti arba registruotis darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - nubausti jį laisvės apribojimu 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant J. J. dirbti arba registruotis darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį - nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant J. J. dirbti arba registruotis darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. J. dirbti arba registruotis darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. J.:

dirbti arba registruotis darbo biržoje;

pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72² str. J. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2017-09-01.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-18 iki 2017-02-20 (LR BK 66 str.).

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus).

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo J. J., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.