- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 1-2029-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20163-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Nukentėjusysis
- E. V.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 % girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su savo žmona E. V. metu šluota suduodamas nukentėjusiajai du smūgius į nugarą, taip tyčia sukėlė E. V. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ž. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 % girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su žmona E. V. metu, artindamasis link nukentėjusiosios su savo rankoje laikomu virtuviniu peiliu, sakydamas „pripjausiu tave vieną kartą, padla, (necenzūrinis žodis), išdavikė“, taip grasino nukentėjusiajai, o po to, mojuodamas kumščiais ir nukentėjusiosios atžvilgiu išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius „o, išskrisi per balkoną dabar“, ir artinosi prie nukentėjusiosios, dėl ko E. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Ž. V. grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nori atsiprašyti E. už sukeltą skausmą ir moralinę žalą. Tokių ketinimų neturėjo, taip išėjo įniršio priepuolio metu. Tą dieną buvo išgėręs naminio alaus, šventė draugo gimtadienį, nuo pavartoto alkoholio jautėsi apsvaigęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta, kad sudavė nurodytą skaičių smūgių nukentėjusiajai su šluota. Dėl kitos inkriminuotos veikos irgi pripažįsta kaltę. Tai pirmas tokio pobūdžio konfliktas tarp jo ir žmonos. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja E. V., atsiprašo jos. Šiuo metu neturi kur gyventi, bet gal darbovietėje ras kur apsistoti. Planuoja padaryti išvadas, reikia susitvarkyti. Jeigu teismas nuspręstų priimti jo ir nukentėjusiosios susitaikymą, sutinka savanoriškai gydytis nuo priklausomybės alkoholiu.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. V. parodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą, sutiktų, kad baudžiamoji byla Ž. V. atžvilgiu būtų nutraukta.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš policijos registro išrašo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog sutuoktinis Ž. V. grasino E. V. su peiliu, trenkė jai per nugarą (b. l. 16-19).
Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 18.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo sutuoktinis Ž. V., kuris provokavo konfliktus, virtuvėje paėmė peilį, kurį ištiesęs į ją, pasakė, kad pripjaus, „nori per balkoną išmesiu“. Su šluota du kartus trenkė per nugarą, taip sukėlė fizinį skausmą, viską girdėjo nepilnametis sūnus (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 9.00 val. atsikėlė jos vyras Ž. V., kuris sulaukia 10 val. ir eina į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų. Jo visi savaitgaliai tokie, jis vartoja alkoholinius gėrimus. Ji tuo metu buvo išvykusi su vaikais, grįžo namo apie 14.00 val., vyras jau miegojo. Jis pabunda, pavalgo ir vėl eina miegoti. Apie 17.00 val. Ž. išėjo iš namų, grįžo apie 18.00 val., atsigulė. Ji jau galvojo, kad namuose bus ramu. Tada jis atsikėlė, atėjo į virtuvę, kur ji tuo metu gamino valgyti, atsistojo prie jos ir pradėjo priekaištauti, kad ji jo namuose, jo virtuvėje kažką daro, kad ji dingtų, kad jos čia nebūtų. Taip kalbėdamas jis artėjo prie jos, o ji ranka jį atitraukė ir pati išėjo, atsistojo vidury kambario, sakydama jam, kad tuoj dar kelios dienos ir jos šiuose namuose nebus, ji išsikraustys. Šiuo metu tarp jos ir Ž. V. vyksta skyrybų procesas, po kelių dienų teismo nutartis dėl skyrybų įsigalios. Tuo metu, kai ji stovėjo kambaryje, Ž. pasiėmė virtuvinį peilį ir jį atkišęs ėjo link jos sakydamas: „Pripjausiu tave vieną kartą, padla, (necenzūrinis žodis), išdavikė“. Ji liepė jam padėti peilį, pasakė, kad ji skambina policijai ir nuėjo pas jų mažametį sūnų B. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) į kambarį, užsidarė duris. Ž. atėjo, atsidarė duris, pradėjo jau vaiko akivaizdoje visokiais žodžiais vadinti „padla, ko slepiesi“, jis buvo nusiteikęs agresyviai. Ji ranka Ž. atstūmė, atėjo į vonią, uždarė duris, galvojo tvarkytis viena ten, sulaukti kol vyras nusiramins. Ne kartą ji prašė, kad jis paliktų ją ramybėje. Ji pasilenkusi ištraukė rūbus iš skalbimo mašinos, tuo metu Ž. pasiėmęs šluotą grindims plauti trenkė jai du kartus į nugarą, tuo metu sukeldamas fizinį skausmą. Ji iš vonios išėjo, nuėjo į miegamąjį, uždarė duris, išgirdo Ž. rėkimą su žodžiais: „Užmušiu tave (necenzūrinis žodis), padla, išdavikė“. Atidaręs duris Ž. pasakė: „O, išskrisi per balkoną dabar“. Ji perlipo per lovą, iš to kambario ir jis sekė iš paskos. Jis buvo įsiaudrinęs, kumščiais mojavo. Ž. artinosi, ji išsigando, ji jau galvojo, kad jis primuš ją, fiziškai susidoros su ja, ir ji pašaukė sūnų, kad jis atneštų telefoną. B. surinko telefono Nr. 112 ir padavė telefoną jai. Dėl šio įvykio jai padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Ž. V. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, butas įgytas santuokos metu. Su žmona E. turi du sūnus, I. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie gyvena kartu. Įvykio metu namuose buvo tik sūnus B. Po santuokos nutraukimo minėtas butas atitenka jam, o jis žmonai turi išmokėti kompensaciją. Jiedu su žmona susitarė žodžiu, kad ji su vaikais gyvens šiame trijų kambarių bute kartu su juo be jokių mokesčių, kol nebus pabaigtos jos buto statybos naujame name. 2021 m. birželio 20 d. buvo pas draugą, vartojo alkoholį, namo grįžo apie 16.30 val. Namuose dar išgėrė alaus. Tarp jo ir žmonos prasidėjo konfliktas, jis bandė jai paaiškinti, kaip ji turi elgtis šiuose namuose, kad nebūtų barnių, neprovokuotų jo ir pan. Ji prieštaravo jam. Žodis po žodžio ir kilo konfliktas virtuvėje. Tada jis atidarė stalčių su stalo įrankiais, ištraukė stalo peilį, išvadino savo žmoną necenzūriniais žodžiais ir pagrasino jai, galimai sakė, kad jis papjaus ją, bet ketinimų tokių neturėjo, buvo labai piktas, susierzinęs, norėjo ją pagąsdinti. Jis peilį numetė atgal į stalčių. Tuo metu vaikas buvo savo kambaryje. Žmona pradėjo šaukti: „B. ateik čia“. Sūnus atėjo, žmona liepė sūnui filmuoti. Jis priekaištavo vaikui, kam šis tai daro, kam to reikia. Žmona pradėjo grasinti, kad kvies policiją, jis sakė jai, kam to reikia, bandė atkalbėti. Po to ten pat jiedu apsistumdė, vienas kitam sugriebė už rankų, patraukė už rūbų, jis mojavo rankomis, įpykęs pasakė žmonai maždaug tokius žodžius: „šok pro balkoną“. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Ketinimų išmesti žmoną pro balkoną neturėjo, be to, viskas vyko kambaryje, kuriame nėra balkono. Po to žmona nuėjo į vonią, o jis iš paskos. Vonioje buvo šluotos aliuminis kotas, tuščiaviduris. Jis paėmė tą šluotos kotą ir juo sudavė savo žmonai du kartus, pataikė jai kažkur į nugarą ar šoną. Tada apsisuko, ėjo miegoti ir prašė žmonos, kad nekviestų policijos, atsigulė į lovą, girdėjo, kaip žmona skambino policijai, rakino butą, išėmė raktus iš spynos. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, ketina atsiprašyti žmonos, susitaikyti su ja. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Jeigu žmona jam atleis, norėtų su ja susitaikyti (b. l. 85-86).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 20.27 val. Ž. V. nustatytas 2,22 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 61).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisiamojo posėdžio duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. V. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis Ž. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nori atsiprašyti E. už sukeltą skausmą ir moralinę žalą. Tą dieną buvo išgėręs naminio alaus, šventė draugo gimtadienį, nuo pavartoto alkoholio jautėsi apsvaigęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta, kad sudavė nurodytą skaičių smūgių nukentėjusiajai su šluota. Dėl kitos inkriminuotos veikos irgi pripažįsta kaltę. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 85-86).
Be to, tokius kaltinamojo Ž. V. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios E. V. parodymai apie tai, kad 2021 m. birželio 20 d. Ž. pasiėmė virtuvinį peilį ir jį atkišęs ėjo link jos sakydamas: „Pripjausiu tave vieną kartą, padla, (necenzūrinis žodis), išdavikė“. Ž. atėjo, atsidarė duris, pradėjo jau vaiko akivaizdoje visokiais žodžiais vadinti „padla, ko slepiesi“, buvo nusiteikęs agresyviai. Ji pasilenkusi ištraukė rūbus iš skalbimo mašinos, tuo metu Ž. pasiėmęs šluotą grindims plauti trenkė jai du kartus į nugarą, tuo metu sukeldamas fizinį skausmą. Ji iš vonios išėjo, nuėjo į miegamąjį, uždarė duris, išgirdo Ž. rėkimą su žodžiais: „Užmušiu tave (necenzūrinis žodis), padla, išdavikė“. Atidaręs duris Ž. pasakė: „O, išskrisi per balkoną dabar“. Ž. artinosi, ji išsigando, ji jau galvojo, kad jis primuš ją, fiziškai susidoros su ja, ir ji pašaukė sūnų, kad jis atneštų telefoną. Dėl šio įvykio jai padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 42-43); protokolas-pareiškimas (b. l. 1); policijos registro išrašas (b. l. 16-19); alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, jog 2021 m. birželio 20 d. 20.27 val. Ž. V. nustatytas 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 61).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Ž. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 % girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su savo žmona E. V. metu šluota suduodamas nukentėjusiajai du smūgius į nugarą, taip tyčia sukėlė E. V. fizinį skausmą. Be to, Ž. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 % girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su žmona E. V. metu, artindamasis link nukentėjusiosios su savo rankoje laikomu virtuviniu peiliu, sakydamas „pripjausiu tave vieną kartą, padla, (necenzūrinis žodis), išdavikė“, taip grasino nukentėjusiajai, o po to, mojuodamas kumščiais ir nukentėjusiosios atžvilgiu išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius „o, išskrisi per balkoną dabar“, ir artinosi prie nukentėjusiosios, dėl ko E. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Ž. V. grasinimai gali būti įvykdyti.
Teismas patikslina, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ne apsisvaiginęs, toks patikslinimas neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai, nesunkina jo atsakomybės.
Pažymėtina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo Ž. V.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis Ž. V. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kurie savo pobūdžiu laikytini nesunkiais (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog priima kaltinamojo atsiprašymą, sutiktų, kad baudžiamoji byla Ž. V. atžvilgiu būtų nutraukta.
Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. Ž. V. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos Ž. V. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas Ž. V. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. V. nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui (sutuoktinei), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, Ž. V. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nors prokuroras taip prašė paskirti kaltinamajam įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, pažymėtina, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė nėra numatyta asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš kaltinamojo – 97,56 Eur. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į būtinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybą, ką ribotų atstovavimo išlaidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – grindų plovimo šluota ir virtuvinis peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai E. V.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. V., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – grindų plovimo šluotą ir virtuvinį peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai E. V.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.