Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3456-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e1-3456-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40339-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3456-836/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40339-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. spalio 8 d. apie 14.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., tarpusavio konflikto metu, vieną kartą mediniu šepečio kotu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei J. V. per kairę ranką, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo namo kieme, vieną kartą mediniu šepečio kotu sudavė J. V. per nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. V. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 20 matų. Bendrų vaikų neturi, gyvena tik dviese, jo tėvams priklausančiame name. 2020 m. spalio 8 d., nuo pačio ryto kartu su sugyventine J. V. gėrė degtinę, kurios išgėrė daug, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Pamena, kad begeriant degtinę, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. J. pradėjo jam priekaištauti dėl kitos moters. Jis norėjo uždaryti langą, tačiau sugyventinė to padaryti neleido, todėl supyko. Kas vyko toliau dėl savo girtumo neatsimena, tačiau savo kaltės neneigia ir pripažįsta, kad kaip nurodyta įtarime galėjo sugyventinei J. V. pagaliu suduoti per ranką ir nugarą, bei taip jai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 89-90, 97).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. Apžiūros metu paimta lazda, kuri apžiūrėta ir grąžinta J. V. (b. l. 15-24, 61-67).

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad J. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau dvidešimt metų. Bendrų vaikų neturi, gyvename tik dviese, namas priklauso sugyventinio tėvams. Š. m. spalio 8 d., nuo 11.00 val., abu su J. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Begeriant sugyventinis J. R. pradėjo be jokios priežasties priekaištauti bei varyti ją iš namų. Matydama, kad jis agresyviai nusiteikęs, ji išėjo į kiemą. Sugyventinis iš vidaus užsirakino duris ir jos neleido į vidų. Ji stovėjo kieme ir laukė kol sugyventinis užmigs, kadangi galvojo į vidų įlipti per langą. Palaukė apie dvi-tris valandas ir pamaniusi, kad J. jau miega, bandė įlipti į vidų, tačiau sugyventinis pasiėmė šepečio medinį kotą ir juo trenkė jai vieną kartą per kairę ranką. Ji pajuto stiprų skausmą rankoje. J. išėjo į kiemą ir rankoje laikydamas šepečio kotą, nieko nesakęs, pradėjo artintis prie jos. Tai pamačiusi ji pradėjo bėgti aplink namą, o sugyventinis ją vijosi. Pasivijęs, vieną kartą šepečio kotu sudavė jai per nugarą. Ji pajuto stiprų skausmą, pradėjo verkti ir J. pasakė, kad paskambins į policiją. Sugyventinis jos daugiau nemušė. Po šio įvykio sugyventinis atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 42-43).

2020-10-08 15.42 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu J. R. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas (b. l. 38-39).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. V. galvoje, lūpose, kakle, dilbiuose, plaštakose, nugaroje, pilve kitų sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodo kitų kūno vietų, motyvuodama, kad kitur sužalojimų nėra (b. l. 59-60).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sugyventinę, jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka (b. l. 127-130).

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 107, 114-116 ), nedirba (b. l. 121), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (b. l. 119). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte: tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 8 d. 15.31 val. iki 2020 m. spalio 9 d. 14.05 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 73-75).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąją priemonę, 2020 m. spalio 9 d. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (b. l. 100-102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. R, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant J. R.: tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 8 d. 15.31 val. iki 2020 m. spalio 9 d. 14.05 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti J. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė