- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-16-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00454-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų – S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bei P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5, 6 d. administracine nuobauda – 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 m. bei pažeidimo padarymo įrankio – ginklo ANSCHUTZ(duomenys neskelbtini), WMR, Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr (duomenys neskelbtini)., registruotos S. Š. vardu, konfiskavimu, už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 19.00 val. Anykščių r., ,,Puntuko“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete (vietos geografinės koordinatė(duomenys neskelbtini) s), tykojant su jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu ANSCHUTZ 1515, 22 WMR Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo – nušovė suaugusį stirnos patiną (geografinės koordinatės(duomenys neskelbtini)), kurio sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant gabenti, nepažymėjo specialios paskirties plomba, t. y. nepervėrė pro sumedžioto gyvūno ausį. Neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną P. M. automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu S. Š., atgabeno į Anykščių m., (duomenys neskelbtini) g. (geografinės koordinatės(duomenys neskelbtini)) ir įdėtą į plastikinę dėžę paslėpė gyvatvorėje. P. M. kartu su S. Š. 2016 m. rugsėjo 27 d. medžiojo pagal negaliojantį, t. y. fiktyvų skenuotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d. P. M.. Patikrinimo metu P. M. pateikė ir originalų medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d., kuriame nebuvo jokio įrašo apie 2016 m. rugsėjo 27 d. šio medžiotojo vykdytą medžioklę. Taip pat pateikė nepanaudotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) stirnos patinui sumedžioti. Tokiais veiksmais P. M. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.2 p., 21 p., 22 p., 23 p., 24.1 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 58.2.3 p. reikalavimus.
S. Š. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 str. 5 d. administracine nuobauda - 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 m. už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 18.15 val., Anykščių r., ,,Puntuko“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete (vietos geografinės koordinatės(duomenys neskelbtini)), kartu su P. M. neteisėtai medžiojo pagal negaliojantį, t. y. fiktyvų skenuotą medžioklės lapą N. 00186, išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d. P. M., tykojant su jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu(duomenys neskelbtini), 3006 Springfield (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu medžioklės vadovas P. M. pateikė ir originalų medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. rugsėjo 15 d., kuriame nebuvo jokio įrašo apie 2016 m. rugsėjo 27 d. šio medžiotojo vykdytą medžioklę. Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijos taisyklių 16.2 p., 21 p., 23 p., 58.2.1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Š. teismo prašo skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba panaikinti minėtą nutarimą ir paskirti baudą pagal APK 85 str. 1 d. – įspėjimą arba pakeisti nutarimą ir neskirti teisės medžioti atėmimo bei nekonfiskuoti automobilio. Skunde teigiama kad 2016 m. lapkričio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nes padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktų įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeistos procesinės ir materialiosios normos ir taip netinkamai kvalifikuota asmens veika. Apeliantas skunde nurodo, kad šiuo atveju nebuvo ATPK 85 str. 5 d. pažeidimo sudėties. Patikslina, jog teismo posėdžio metu P. M. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. kartu su juo, t. y. S. Š. medžiojo, P. M. buvo medžioklės vadovas. Skunde patikslina, jog namuose pastarasis užpildė medžioklės lapą jo, t. y. S. Š., medžiotojo bilieto numerį žinojo, įrašė. Į medžioklę važiavo automobiliu VW Golf, kuris yra registruotas apelianto vardu. Skunde teigiama, jog automobilį vairavo P. M.. Apeliantas tikina, jog jį paliko vienoje vietoje, o jis, t. y. P. M., nuvažiavo į kitą. Medžiojo medžiotojų klubo „Puntukas" plotuose. Sumedžiojo stirnos patiną. Sumedžiotą stirniną P. M. automobiliu atvežė į S. Š. namų, esančių Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiemą ir paslėpė gyvatvorėje. Po to nuvažiavo paimti S. Š.. Apie sumedžiotą stirniną jam, t. y. S. Š., nieko nesakė. P. M. atvažiavus paimti S. Š., atvažiavo pareigūnai, patikrino dokumentus, nufotografavo medžioklės lapą. Parvažiavo į namus, padėjo šautuvus. S. Š. jo paprašė parvežti jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje Anykščiuose, nes jam reikėjo kažką paimti jiems atvažiavus, prie jų priėjo aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, surado jo, t. y. P. M., sumedžiotą stirniną. Skunde patikslinama, jog teismo posėdžio metu jis, t. y. S. Š., paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 18.15 val. medžiojo kartu P. M., kuris buvo ir medžioklės vadovas. S. Š. teigia žinantis, kad prieš medžioklės pradžią reikia pildyti medžioklės lapą ir pasirašyti jame, tačiau kodėl jis nepasirašė tą dieną medžioklės lape paaiškinti negali. Toliau skunde teigiama, jog visi medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) privalomieji rekvizitai buvo. Skunde nurodoma, jog skirtumas tas, kad viename P. M. turėtame medžioklės lape medžioklės ploto naudotojo antspaudas buvo kopijuotas, tačiau ši aplinkybė, kaip teigiama, S. Š. nebuvo žinoma, kadangi ne jis organizavo medžioklę ir ne jam kilo pareiga užpildyti lapą pagal Taisyklių 19 p. reikalavimus. Skunde pažymima, jog sisteminis Taisyklių aiškinimas akivaizdžiai rodo, kad tik medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Skunde teigiama, kad Taisyklės numato pareigą medžiotojui pasirašyti lape, tačiau tai nėra pažeidimas, numatytas ATPK 85 str. 5 d., kuris yra inkriminuojamas jam, t. y. S. Š.. Teigia, jog Taisyklių 23 p. numato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, t. y. P. M. privalėjo pateikti pasirašyti lapą S. Š., o pastarasis pasirašyti. Skunde patikslinama, kad S. Š. buvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), o ar šis buvo su tikru spaudu, ar ne jam nebuvo žinoma. Skunde teigiama, kad S. Š. su medžiokles lapu supažindintas nebuvo, jo parašo lape nėra. Skunde teigiama, kad medžiotojo parašo nebuvimas lape nedaro lapo negaliojančiu. Patikslinama, jog S. Š. gyvūnų nesumedžiojo, jis nebuvo medžioklės vadovas, todėl jis nėra atsakingas už medžioklės lapo teisingą pildymą. Skunde teigiama, jog teismas taip pat netinkamai taikė ATPK 26 str. Skunde detaliai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT ) praktika atitinkamose bylose ir nurodoma, kad teismo nutarimu konfiskuotas automobilis priklauso S. Š., jis pats turi vairuotojo pažymėjimą, asmuo serga sunkia liga, jam reikia vykti pas gydytojus. Skunde teigiama, kad remiantis įstatymo nuostatomis gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ai kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju - transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas, t. y. S. Š., žinotų apie tai, kad P. M., sumedžiojęs stirniną, jo nepažymės teisės aktų nustatyta tvarka ir gabens automobiliu į Anykščių miestą. P. M. automobiliu vyko vienas. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 str. 2 d. numatytų pagrindų konfiskuoti transporto priemonę. Skunde taip pat nurodoma, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Š. neprisidėjo ir nesumedžiojo stirnino, jam šios aplinkybes iš viso nebuvo žinomos. Tačiau pagal teismo paskirtą nuobaudą matyti, kad jam ne tik skirta piniginė bausmė, konfiskuotas automobilis, tačiau ir atimta teisė medžioti, kas, apelianto manymu, yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui - parašo medžioklės lape nepadėjimui. Be visa to skunde detaliai nurodomos aplinkybės, kodėl teismas turėtų taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas. Taip pat nurodoma, kad pareigūnai, tikrindami informaciją, net neturėdami jokių objektyvių duomenų apie padarytą administracinį pažeidimą stebėjo privatų namą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiai, pareigūnui E. Kriugiškiui, siekiant nuslėpti savo kaip pareigūno tapatybę, užsimaskavus apsiaustu, apžiūrėjo kiemo teritoriją ir pastebėjus iš jo išvažiuojantį automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) informavus vadovą, veikdami bendrai, nežymėtu tarnybiniu automobiliu sekė aukščiau minimą automobilį nuo miesto iki miško, kur po patikros, tariamai nenustačius pažeidimo, pareigūnas E. Kriugiškis liko stebėti sektus asmenis miške, o pareigūnai D. Gudelis ir A. V. grįžo į miestą prie namo adresu(duomenys neskelbtini), Anykščiai, po ko pareigūnas D.Gudelis slapta pateko į privataus namo teritoriją, atliko slaptą jos apžiūrą ir rado teritorijos viduje buvusį sumedžiotą stirniną be licencijos ausyje, kas jam suteikė pagrindo manyti apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Po to pareigūnas D.Gudelis, siekdamas sulaikyti galimus pažeidėjus, pasislėpė privataus namo teritorijoje esančiose tujose. Remiantis šia aplinkybe pažymima, jog aplinkos apsaugos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog LR kriminalinės žvalgybos įstatymo str. 17 p. išaiškinta, kad sekimas - kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. To paties įstatymo 11 str. numato, kad slapta patekti į asmens bustą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Skunde teigiama, jog pagal esamas faktines aplinkybes matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė slaptą privačios teritorijos adresu(duomenys neskelbtini), Anykščiai stebėjimą, vykdė slaptą automobilio VW Golf, vairuojamo P. M., sekimą iš Anykščių miesto iki miško; slapta pateko į uždarą namo adreso(duomenys neskelbtini), Anykščiai, teritoriją, atliko tos teritoriją apžiūrą, po ko vykdė slaptą namo stebėjimą pasislėpę tujose ir automobilyje. Aplinkos apsaugos pareigūnai nėra kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl atlikti tokių veiksmų jie negalėjo.Teigiama, jog ATPK 268 str. taip pat nenumato, kad tiriant administracinius teisės pažeidimus gali būti taikomas slaptas sekimas. Taip pat skunde pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios BPK normos.
Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti 2016-11-21 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti arba panaikinti nutarimą ir paskirti jam baudą pagal ATPK 85 str. 1 d. – įspėjimą arba pakeisti nutarimą ir neskirti teisės medžioti atėmimo bei nekonfiskuoti automobilio. Apeliantas mano, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktų įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeistos procesinės ir materialiosios normos, taip pat netinkamai kvalifikuota asmens veika. P. M. neginčija fakto, jog medžioklės metu turėjo du medžioklės lapus, tačiau, pažeidėjo teigimu, jų kiekis nėra ribotas ir jie nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Pažymi, jog kiekvienas medžioklės plotų naudotojas gali atspausdinti kiek jų reikia. Pažeidėjas teigia, kad abiejuose medžioklės lapuose Nr. (duomenys neskelbtini) visi privalomieji rekvizitai buvo. Tiesa, viename lape spaudas buvo skenuotas, tačiau tai tikro spaudo kopija, kiti įrašai daryti ranka, jų turinys pilnai atitinka Medžioklės LR teritorijoje reikalavimus. Teigiama, jog Taisyklėse nėra draudimo daryti medžioklės lapo kopijos, svarbu, kad būtų visi privalomieji rekvizitai. Pažymima, kad kartu medžiojusiam S. Š. nebuvo žinoma, jog pas jį, t. y. P. M., yra skanuota medžioklės lapo kopija. Skunde nurodoma, jog miške patikrinimo metu aplinkos apsaugos pareigūnai jokių pažeidimų tikrindami medžioklės lapą nenustatė. Skunde cituojama teismų praktika ir nurodoma, jog teismų praktikoje Medžioklės lapą išdavusio asmens parašo nebuvimas nėra vertinamas kaip ATP pažeidimas, todėl teigiama, kad juo labiau tik eilinio medžiotojo parašo nebuvimas nelemia tokios atsakomybės, be to, skunde pažymima, kad pažeidėjui nėra aišku, kodėl skenuoto spaudo buvimas sukelia kažkokias pavojingas tariamas pasekmes. Apelianto manymu, jo veiksmais nebuvo padaryta veika, numatyta ATPK 85 str. 5 d. Be to, teigiama, jog teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal LR ATPK 85 str. 6 d. Nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 85 str. 1 d. baudžiami asmenys, kurie pažeidžia Taisykles, išskyrus atvejus, numatytus minėto straipsnio 2-7 dalyse. Skunde pažymima, jog ATPK 85 str. 6 d. numato griežtesnę atsakomybę asmeniui, kuris, nors ir turi teisę medžioti (medžiotojas) gyvūnus, bet neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno arba kuris gabena ar doroja neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad P. M. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai nušovė licencijuojamą gyvūną ir kad jis tokį gyvūną gabeno, tačiau skunde patikslinama, kad Taisyklių 22 p. pasakyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos - holograminio lipduko - pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert" perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio nitų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad toks reikalavimas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris turi teisę medžioti licencijuojamą gyvūną ir turi tokią licenciją. Apeliaciniame skunde patikslinama, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pažeidėjas, t. y. P. M., turėjo leidimą medžioti ir licenciją, tačiau teisėtai nušauto licencijuojamo gyvūno nepažymėjo specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, kadangi nepavyko tinkamai jos įverti. Skunde teigiama, kad kasacinis teismas išaiškino, jog toks medžioklės taisyklių pažeidimas neatitinka ATPK 85 str. 6 d. reikalavimų, nes 85 str. 6 d. kalbama apie asmenį, kuris apskritai neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno, šiuo atveju stirnos, t. y. iš viso neturi licencijos. Skunde apeliantas pažymi, jog jis tokią teisę turėjo (turėjo licenciją), todėl jo padarytas medžioklės taisyklių pažeidimas neatitinka ATPK 85 str. 6 d. numatytų reikalavimų ir negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 str. 6 d. Skunde teigiama, kad P. M. veika turėtų būti kvalifikuota pagal ATPK 85 str. 1 d. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė tik vieną P. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Pažymima, jog teismui buvo pateikti duomenys, kad pažeidėjas ėmėsi veiksmų ir atlygino nemenką žalą gamtai - 600 Eur už sumedžiotą stirną. Šie duomenys buvo pateikti teismui, todėl, apelianto manymu, teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti taip pat lengvinančia jo padėtį. Teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę automobilį VW GOLF, Valst. Nr (duomenys neskelbtini) Savo argumentą apeliantas grindžia analogiškomis aplinkybėmis kaip ir S. Š. savo skunde.
ATP protokolą surašiusi institucija - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) pateikia atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose pažymi, jog pažeidėjų prašymai yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami. Atsiliepimuose pažymima, jog medžiotojas medžioklės metu turi turėti galiojantį medžioklės lapą ir jį pildyti nustatyta tvarka (Taisyklių 16.2 p., 21 p., 22 p., 23 p.), medžioklės lapų kiekis medžiotojui nėra ribojamas, tačiau negali būti tuo pačiu numeriu išduotų kelių medžioklės lapų, o tuo labiau skenuotų spalvotu skeneriu medžioklės lapų, t. y. suklastotų dokumentų. Būtini rekvizitai ir keliami reikalavimai medžioklės lapui nurodyti Taisyklių 19 p., kuriame apie galėjimą naudoti skenuotus medžioklės lapus nėra kalbama. Institucija atsiliepime pažymi, jog P. M. dar nepildytą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) su originaliu „Puntuko" medžiotojų klubo spaudu skenavo spalvotu skeneriu, jis pats pripažino kopiją daręs Vilniaus mieste. Institucija skunde pateikia savo išvadą, jog P. M. klastojo medžioklės lapą, kad būtų jis geros kokybės, jog matytųsi melsvos spalvos klubo spaudas ir jį būtų sudėtinga atskirti nuo originalo, be to, į tokį medžioklės lapą galėjo rašyti bet kuriuos medžiotojus (ne klubo narius), imti iš medžiotojų svečio mokestį ir neteisėtai jį pasisavinti, įrašyti į tokį medžioklės lapą nepaženklintus nustatyta tvarka, neteisėtai sumedžiotus gyvūnus. Atsiliepime Institucija nesutinka ir su P. M. apeliacinio skundo argumentu, kad jis, t. y. P. M., turėjo teisę medžioti licencijuojamą gyvūną ir turėjo tokią licenciją, tačiau teisėtai nušauto gyvūno nepažymėjo licencija, nes nepavyko jos įverti. Institucija pažymi, kad, šiuo atveju, tiek aplinkosaugos pareigūnai, tiek Anykščių rajono apylinkės teismas vertino visą padaryto pažeidimo visumą, o ne atskirus jo epizodus. Kadangi P. M. medžiojo su negaliojančiu (suklastotu) medžioklės lapu, teigiama, jog jis iš viso neturėjo teisės medžioti, o tuo labiau sumedžioti gyvūną. Institucija mano, kad, kad Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė ir ATPK 85 str. 6 d. nuostatas. Atsiliepime į apeliacinius skundus Institucija teigia sutinkanti, jog Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip teisės pažeidimo įrankio (priemonės) panaudojimą administraciniam teisės pažeidimui padaryti, kadangi juo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas ir nustatyta tvarka nepaženklintas stirnos patinas. Nurodoma, jog teismo posėdžio metu S. Š. patvirtino, kad šis automobilis priklauso jam tik formaliai. Tikrasis šio automobilio savininkas ir naudotojas yra P. M., iš kurio ir buvo konfiskuota transporto priemonė. Be to, Institucija pažymi, jog nesutinka su argumentais, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neteisėtai pateko į(duomenys neskelbtini), Anykščiai, esantį gyvenamojo namo kiemą, vykdė slaptą kiemo stebėjimą, automobilio sekimą. Teigia, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, aiškindamiesi šio pažeidimo aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. Be to, Institucija atsiliepime į apeliacinius skundus pažymėjo, kad 2016-09-17 aplinkos apsaugos pareigūnams patikrinus P. M. ir S. Š. vykdytą medžioklę ir su medžiokle susijusius dokumentus, pastariesiems buvo užduotas klausimas, kada jie pradėję medžioti, kiek laiko medžiojo. Institucijos teigimu P. M. tvirtino, kad medžioja abu jau keletą valandų ir ką tik baigę medžioklę važiuos namo, nors, Institucijos teigimu, P. M. ką tik buvo atvykęs pasiimti S. Š., ką matė aplinkos apsaugos pareigūnai važiuodami iš paskos. Atsiliepime pažymima, kad į tokį P. M. melą S. Š. reagavo lyg taip ir butų buvę. Toliau atsiliepime teigiama, kad atvykę į Š. namus abu pažeidėjai ilgai kartu vaikščiojo po kiemą žiūrėdami, ar viskas ramu, ir tik po kurio laiko abu priėjo prie gyvatvorėje paslėpto neteisėtai sumedžioto stirnos patino, kuris buvo įdėtas į plastikinę dėžę ir pasišvietę prožektoriumi jį ėmė – tuo metu ir buvo sulaikyti. Tai, pasak Institucijos, patvirtina, kad S. Š. žinojo visas neteisėtos medžioklės aplinkybes. Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir S. Š. bei P. M. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl S. Š. apeliacinio skundo.
Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu S. Š. ginčija jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 5 d., kadangi, pažeidėjo manymu byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų jo kaltei pagrįsti, negana to apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o surinktų įrodymų vertinimas nepagrįstas visų aplinkybių išnagrinėjimu, pažeistos procesinės ir materialiosios normos ir taip netinkamai kvalifikuota jo veika.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, kad pažeidėjo S. Š. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje S. Š. kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., visiškai įrodyta. Tuo tarpu, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Dar kartą pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.
Pažeidėjas skunde teigia, kad jam negalėjo būti inkriminuotas ATPK 85 str. 5 d. numatytas teisės pažeidimas, kadangi jis yra medžiotojų būrelio ,,Puntukas“ ilgametis narys ir turi medžiotojo bilietą, taip pat dėl to, kad jis medžiojo medžioklės būreliui priklausančiuose plotuose ir duomenys apie jį buvo įrašyti medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). S. Š. skunde pažymi, kad jis nežinojo jog P. M. turėtame medžioklės lape medžioklės ploto naudotojo atspaudas buvo kopijuotas, kadangi, kaip pažymi apeliantas, ne jam kilo pareiga užpildyti lapą pagal Taisyklių 19 p. reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad už teisingą Medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21 ir 22 p. reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, t. y. būtent P. M. privalėjo pateikti pasirašyti lapą jam, o jis, gavęs lapą, pasirašyti. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina kad šiuo atveju nėra keliamas S. Š. atsakomybės ar kaltės klausimas dėl medžioklės lapo suklastojimo. Atkreiptinas dėmesys. kad atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., kyla asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui), už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258. Minėtų Taisyklių 23 p. nurodyta, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal medžioklės taisyklių 21 ir 22 p. reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis asmuo. Tų pačių Taisyklių 21 p. nurodyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, toliau tame pačiame punkte pažymima, kad medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Minėta Taisyklėse esanti nuostata suponuoja išvadą, kad ne tik už medžioklę atsakingam asmeniui kyla pareiga surinkti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų parašus, tačiau ir pastariesiems kyla pareiga pasirašyti medžioklės lape ir taip būtent patvirtinti apie savo teisėtą dalyvavimą medžioklėje. Taigi, teismas konstatuoja, kad Taisyklių 21 p. numato abipusę pareigą tiek už medžioklę atsakingam asmeniui, tiek joje dalyvaujantiems kitiems asmenims. Šioje byloje už medžioklę atsakingas asmuo P. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog jis nedavė S. Š. pasirašyti medžioklės lape, kadangi tikina pamiršęs. Aukštesnės instancijos šios aplinkybės nelaiko S. Š. veiksmus pateisinančia ir jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog visos su medžiokle bei jos eiga susijusios taisyklės S. Š. yra gerai žinomos ir jis gerai žinojo, jog jo parašo nebuvimas tam tikrame medžioklės lape daro jo medžiojimą medžioklės lape nustatytu laiku neteisėtu.
Apeliaciniame skunde pažeidėjas teigia, jog jis neprisidėjo ir nesumedžiojo stirnino, tikina, kad jam šios aplinkybės iš viso nebuvo žinomos. Skunde nurodoma, kad pažeidėjui ne tik skirta piniginė bausmė, konfiskuotas automobilis, tačiau ir atimta teisė medžioti, kas, pažeidėjo manymu, yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui – parašo medžioklės lape nepadėjimui. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta. Akcentuotina, kad S. Š. nėra keliamas kaltės klausimas dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno. Jam yra inkriminuotas ATPK 85 str. 5 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, kuris numato administracinę atsakomybę asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui), už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Teismas pakartotinai pažymi, kad S. Š. parašo nebuvimas medžioklės lape, t. y. medžiotojo pareigos neatlikimas, sąlygojo aplinkybę, kad jis medžioklėje dalyvavo neturėdamas tam teisės. ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje numatyta, kad šio straipsnio pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės medžioti atėmimu iki penkerių metų. Taigi, ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje numatytas teisės medžioti atėmimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Be to, pažymėtina, kad teismas savo ruožtu pažeidėjui skyrė minimalią piniginę ir papildomą nuobaudą sankcijos ribose. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne S. Š., o P. M. tiesiogiai buvo taikyta papildoma nuobauda - automobilio, kuriuo buvo vežtas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, konfiskavimas.
S. Š. skunde teigia, jog pagal esamas faktines aplinkybes matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė slaptą privačios teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Anykščiai stebėjimą, vykdė slaptą automobilio VW Golf, vairuojamą P. M. sekimą iš Anykščių miesto į mišką, taip pat skunde teigiama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai slapta pateko į uždarą namo esančio (duomenys neskelbtini) Anykščiuose teritoriją, atliko tos teritorijos apžiūrą, taip pat vykdė slaptą namo stebėjimą pasislėpę tujose ir savo tarnybiniame automobilyje. Apeliantas tikina, jog aplinkos apsaugos pareigūnai nėra kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl atlikti aukščiau išvardintų veiksmų pagal LR Kriminalinės žvalgybos įstatymą jie negalėjo. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Nustatytomis aplinkybėmis aplinkos apsaugos pareigūnai ne savavališkai sekė nurodomus objektus, tačiau tuo metu atlikinėjo reidą. Liudytojas D. Gudelis parodė, jog 2016-09-27 buvo vykdomas reidas Anykščių rajone. Tikrinant turėtą informaciją apie galimai priešingą teisei daromą veiką nuvyko į vietą netoli vienos sodybos, o link jos pasiųstas pareigūnas pranešė apie iš sodybos išvažiuojantį automobilį. Nusprendus patikrinti šį automobilį jie judėjo paskui, patikrino juo važiavusius medžiotojus. Šie sukėlė įtarimą, nes nurodė klaidingas medžioklės aplinkybes. Būtent dėl to buvo nuspręsta patikrinti medžioklės ploto teritoriją bei grįžti prie minėtos sodybos ir patikrinti bei įsitikinti, ar nėra kokių nors neteisėtos medžioklės įkalčių. Taigi, vertinant nurodomas aplinkybes darytina išvada, kad būtent pareigūnų teisėtų veiksmų atlikimas, t. y. tikrinimas turėtos informacijos bei pačių pažeidėjų veiksmai sąlygojo aplinkos apsaugos pareigūnų tolimesnius veiksmus. Pažymėtina, jog Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 46 p. nurodoma, kad reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis ( joms esant), fiksuoja galimą pažeidimą, nesukeldami įtarimo jiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai šie asmenys daro pažeidimus. Nusprendę juos sulaikyti, reido dalyviai privalo įsitikinti, savo veiksmų teisėtumu, apgalvoti sulaikymo planą ir numatyti sulaikymo aplinkybes“. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, priešingai apelianto tvirtinimui, ATPK 256 str. nuostatos pažeistos nebuvo.
Dėl P. M. apeliacinio skundo.
P. M. teigia, kad jis pripažįsta turėjęs du medžioklės lapus, tačiau jų kiekis, pažeidėjo teigimu, nėra ribotas ir jie, t. y. medžioklės lapai, nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Pažymi, jog kiekvienas medžioklės plotų naudotojas gali atsispausdinti kiek jų reikia. Aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą. Teismas sutinka, kad medžioklės lapo kopijų skaičiaus Taisyklės nenumato, tačiau šiuo atveju ginčas kyla ne dėl medžioklės lapo kopijų skaičiaus, o dėl tikro medžioklės lapo suklastojimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, P. M. turėjo du medžioklės lapus tuo pačiu numeriu, kuriuose buvo pateikta skirtinga informacija, tai yra mažiausiai vienas iš dviejų medžioklės lapų yra suklastotas ir jame užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys ( 56 – 57 b. l.). Be to, kaip jau minėta, už medžioklės lapo teisingą užpildymą atsakingas medžioklės vadovas, šiuo konkrečiu atveju P. M., kuris, kaip nustatyta, medžioklės metu naudojo (pareigūnams pateikė) suklastotą (negaliojantį) medžioklės lapą, kuriame ne tik nebuvo S. Š. parašo, tačiau taip pat nebuvo nurodytas sumedžiotas gyvūnas bei neįrašytas licencijos numeris. Atkreiptinas dėmesys, kad originaliame medžioklės lape 2016-09-27 medžioklė visai nebuvo pažymėta. Apeliaciniame skunde pažeidėjas teigia, kad ATPK 85 str. 6 d. kalba apie asmenį, kuris apskritai neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno, šiuo atveju stirnos. P. M. pažymi, kad, jog tokią teisę jis turėjo, todėl jo padarytas Taisyklių pažeidimas neatitinka ATPK 85 str. 6 d. numatytų reikalavimų ir negali užtraukti administracinės atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija ir pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkosaugos pareigūnai bei apylinkės teismas vertino visą padaryto pažeidimo visumą, o ne atskirus jo epizodus. Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, jog licencijos sumedžioti stirnos patiną turėjimas, teisės jį sumedžioti be galiojančio medžioklės lapo nesuteikia, taip pat šios licencijos turėjimas nesuteikia teisės gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Atkreiptinas dėmesys, kad sumedžiotas gyvūnas dar ir nebuvo pažymėtas licencijos nustatyta tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė ATPK 85 str. 6 d. nuostatas.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, kad apeliantas ėmėsi veiksmų ir atlygino nemenką 600 Eur žalą gamtai už sumedžiotą stirną. Pažeidėjo teigimu, šie duomenys buvo pateikti teismui, todėl teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šituo apeliacinio skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka. Visų pirma teismas pažymi, kad atlyginti padarytą žalą gamtai yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, todėl tai padaryti pastarajam yra privalu. Be to, pažymėtina, jog iš apylinkės teismo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas atsižvelgė į pažeidėjo padėtį lengvinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog teismas P. M. skyrė mažiausias galimas nuobaudas padaryto pažeidimo sankcijos ribose.
Skunde P. M. teigia, jog teismas netinkamai taikė ATPK 26 str. nuostatas. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. S. Š. savo apeliaciniame skunde taip pat pasisakė, kad, jo nuomone, teismas netinkamai taikė minimo straipsnio nuostatas. Pastarasis pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas, t. y. S. Š., žinotų apie tai, kad P. M. sumedžios stirniną, jo nepažymės teisės aktų nustatyta tvarka ir gabens automobiliu į Anykščių miestą. Skunde pažymima, kad P. M. automobiliu vyko vienas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes nagrinėjamu klausimu, atmeta tiek P. M., tiek ir S. Š. skundo argumentus. Pagal ATPK 26 str. 2 dalies nuostatas ATPK 85 str. 6 numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdžio metu išaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sąlygojo teismo sprendimą konfiskuoti automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minimas automobilis nuosavybės teise priklauso S. Š. ( 16 b. l.), tačiau tas pats S. Š. pirmos instancijos teismo posėdžio metu pasisakė, kad „kai P. M. prarado teises, negalėjo važinėti, automobilį perregistravo jo vardu, tačiau realiai automobilis yra P. M.“ ( 101 b. l.). Įvertinus tai bei visas administracinių teisės pažeidimų aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti minimą automobilį yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. M. bei S. Š. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.