Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą dėl Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimis Z. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas buvo tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 6 d. gautas VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimas dėl Z. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos pateikto teikimo nustatyta, kad Z. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Z. P. yra stebima ir gydoma priverstinai ambulatoriškai VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Pacientė (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pagal specialybę dirbo (duomenys neskelbtini) metų, dėl ligos nuo (duomenys neskelbtini) nebedirba, jai pripažintas (duomenys neskelbtini) grupės neįgalumas ((duomenys neskelbtini)lygis). Psichine liga serga apie (duomenys neskelbtini) metų. Daug kartų gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas sūnų S. P.. Visą ambulatorinio priverstinio stebėjimo metu Z. P. rūpinosi ir prižiūrėjo sūnus. Paskutiniu laikotarpiu sūnus pastebėjo, kad ryškėja pacientės atminties sutrikimai. Trinka savarankiškas funkcionavimas. Sutvarkyti dokumentai dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Specialios priežiūros pirmo lygio poreikis nustatytas neterminuotai. Gydymo metu Z. P. buvo teikiamos gydytojo – psichiatro, socialinio darbuotojo, slaugytojo konsultacijos. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu pacientės būklė buvo stabili. Psichikos sveikatos centre lankydavosi reguliariai. Psichikos sveikatos centro personalo nurodymus vykdė. Z. P. pilnos orientacijos, sąmoninga. Pokalbį palaiko noriai, pokalbio eigą palaiko sūnus, pacientė kontrolei pasiduoda, nesupyksta. Stebimas rankų tremoras. Mąstymas sulėtintas, klampokas. Emocijos labiliokos. Pacientei skiriamas medikamentinis gydymas.

Teisme gydytoja R. R. paaiškino, kad pacientė stebima įstaigoje pusę metų, joje lankosi tvarkingai, jokių pablogėjimų, ligos ūmėjimo nebuvo, gydymas stabilizuotas. Dėl to nematomas reikalas toliau tęsti gydymą priverstinai. Pacientės kritika į savo ligą yra adekvatus. Jie kaip gydymo įstaiga panaikinus priverstinį gydymą galės ir toliau teikti paslaugas nuotoliniu būdu, tokiems žmonėms galima išrašyti vaistus bendraujant telefonu, fiziškai ateiti nereikia. Priverstinis gydymas reikalauja fiziško apsilankymo. Pacientės liga yra apie (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jai nustatytas stabilus gydymo planas. Vaistų vartojimas rekomenduojamas visą gyvenimą. Pacientė visą supranta, savo ligai kritiška, nebuvo jokių problemų, agresijos. Jų stebėjimo laikotarpiu stacionare nebuvo gydymo.

Teismo posėdžio metu Z. P. parodė, kad supranta jos būklės vertinimą. Į polikliniką reikia eiti, nes reikia vaistų, kurie jai padeda. Sutinka ir toliau vartoti vaistus. Jeigu reikės, poliklinikoje lankysis.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas ir prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Teismas įvertinęs VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą ir išklausęs posėdyje dalyvavusių asmenų nuomonės pripažįsta, kad duomenų visuma apie Z. P. psichinę būseną ir esamos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dabartinė Z. P. sveikatos būklė yra pasikeitusi, stabili, dėl ko nereikalauja priverstinio stebėjimo. Z. P. nėra pasveikusi, tačiau kritiška savo ligai ir geranoriškai sutinka tęsti gydymą. Medikamentų vartojimas Z. P. yra būtinas ir ilgalaikis procesas, jo nutraukimas šiuo atveju negalimas, nes nepageidaujami pokyčiai neigiamai paveiktų tiek pačią pacientę, tiek jos pavojingumą visuomenei. Visgi, įvertinus Z. P. amžių, jos fizinę būklę ir slaugos poreikius, psichikos stabilumą ir kritiką psichikos sutrikimui, geranorišką sutikimą tęsti gydymą savarankiškai yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis Z. P. nėra būtinas, ji nėra socialiai pavojingas, jo sveikatos būklė nekelia grėsmės aplinkai ar aplinkiniams. Geranoriškas asmens elgesys ir kritika psichinei sveikatos būklei, nenustačius asmens pavojingumo požymių, yra pakankamas būdas ligai gydyti. Minėtų išvadų pagrindu priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nebėra būtinas, dėl ko pagrįstai gali būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

nutarė:

teikimą tenkinti.

Z. P. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – taikymą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.