Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyriausiasis postinis surašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2011-12-22 apie 17.30 val. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesusimokėjo už pyragą, karštą vyną ir cigaretes, padarydama 36,35 Lt žalą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-20 nutarimu E. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytą pažeidimą paskirta 300,00 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

E. P. skundžia tokį Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad ji serga psichikos liga ir administracinį teisės pažeidimą padarė nesuvokdama savo veiksmų. Prieš atvykstant į kavinę ar jau būnant joje, jai dingo rankinė su visais pinigais, asmeniniais daiktais. Būdama kavinėje, ji neturėjo pas ką paprašyti pagalbos, nes buvo pavogtas ir jos mobilusis telefonas. Policijoje savo elgesio ji nepamena. Tos pačios dienos vėlai vakare ji buvo sulaikyta kitame miesto rajone dėl netinkamo elgesio bei pristatyta į psichiatrijos ligoninę, kurioje gydėsi iki 2012-01-26. Dėl to ji nežinojusi apie posėdžio laiką ir vietą, nevengusi atvykti į teismą, o apie paskirtą baudą sužinojusi tik išleista iš ligoninės. Jai yra sunku sumokėti paskirtą nuobaudą, kadangi ir taip patyrė didelių materialinių nuostolių.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Šioje byloje E. P. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda. Skunde keliamas asmens pakaltinamumo ir nuobaudos paskyrimo teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai.

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas E. P. administracinę bylą išnagrinėjo jai neatvykus į posėdį t.y. nedalyvaujant ir nesiėmė priemonių jos dalyvavimui užtikrinti. Šiuo atveju tai įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą tiek nagrinėjant bylą, tiek ir paskiriant administracinę nuobaudą. Nesant pažeidimą padariusio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors byloje prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikta nebuvo, tačiau byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 20 d. į teismo posėdį E. P. neatvyko dėl sveikatos būklės - ji buvo gydoma ligoninėje. Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2011-12-23 iki 2012-01-26 ji buvo hospitalizuota Kauno psichiatrijos ligoninėje (b. l. 19). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad E. P. nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje dėl savo sveikatos būklės ir negalėjo paaiškinti bei pateikti prašymų ar papildymų, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo aktyvus išsiaiškindamas, kodėl E. P. neatvyko į posėdį. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirdamas administracinę nuobaudą, nedalyvaujant E. P., padarė procesinį pažeidimą, nes užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam administracinės bylos išnagrinėjimui.

Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.). Todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra 2012 m. sausio 20 d. teismo posėdžio protokolo, nėra jokio nubaustos administracine tvarka pažeidėjos paaiškinimo, todėl nesuprantama, kokiais duomenimis vadovavosi apylinkės teismo teisėjas, priimdamas sprendimą byloje.

E. P. skunde nurodo, jog pažeidimo padarymo metu ji ji nesuprato savo veiksmų. Tai kelia pagrįstas abejones dėl subjekto tinkamumo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Neištyrus visų aplinkybių, negalima įvertinti, ar nubaustoji suvokė savo veiksmus, ar už tai, kad atsisakė susimokėti kavinėje už pyragą, karštą vyną ir cigaretes, ji gali atsakyti administracine tvarka. Iš byloje pateikto viešbučio „Kaunas“ kavinės padavėjos pareiškimo matyti, kad E. P. kavinėje elgėsi keistai-keikėsi, kalbėjosi pati su savimi, rūkė kavinės patalpose, degino laikraštį. Tai tik patvirtina prielaidas, kad ji tuo metu galėjo būti neatsakinga už savo veiksmus. Apylinkės teismui nepatikrinus šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas negali atsakyti į apeliantės skundo argumentus bei šioje proceso stadijoje patikrinti E. P. pakaltinamumo ar nepakaltinamumo klausimo. Pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta pirmosios instancijos teismui. ATPK 19 str. numato, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Byloje duomenų apie nubaustos pažeidėjos neįgalumą nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas negali šiuo aspektu nutraukti E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi šioje byloje kyla abejonės dėl E. P. pakaltinamumo pažeidimo padarymo metu, nuobaudos individualizavimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.