- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-9873-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09201-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2015-06-11, apie 11.50 val., Molėtų pl. 47F, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).
J. Š. apklausta teisme su padarytais pažeidimais sutiko iš dalies ir paaiškino, kad įvykis įvyko birželio 11 d. Molėtų pl. 47F prie parduotuvių „Žalia stotelė“ ir „Rimi“. Sėdo į automobilį, gale automobilio nebuvo, tik viena eilė ir kita automobilių eilė. Kol padėjo duoną, prisisegė, pradėjo lėtai važiuoti atgal ir pajautė ir suprato, kad atsirėmė savo automobilio galiniu bamperiu į kito automobilio priekines dureles, tik nepamena kairės ar dešinės pusės. Po susidūrimo išlipo iš automobilio. Pamatė, kad skersai take pastatytas automobilis. Įlenkimų nebuvo, tik dažai ant jos automobilio bamperio. Atėjo kito automobilio vairuotojas ir pasakė, kad kviečia policiją, ji atsakė, kad neturi laiko, nes turėjo išskristi. Pamiršo, kad yra dokumentai, kuriuos galima pildyti kai įvyksta eismo įvykis. Kito automobilio vairuotojo paklausė kodėl stovi skersai, nes kiti automobiliai buvo sustatyti gražiai eilėmis. Su kito automobilio vairuotoju nedaug šnekėjo, su juo nesiginčijo, jis nepasiūlė pildyti dokumentų. Kito automobilio vairuotojas iš karto siūlė kviesti policiją. Kito automobilio vairuotojas nieko nesakė, kad ji išvažiuoja, jam pasakė, kad neturi laiko laukti policijos, jis pasakė, kad užsirašys valst. Nr. ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes skubėjo išvykti į Švediją, neturėjo laiko laukti policijos. Kito automobilio vairuotojui nepaliko jokių duomenų, o jis tik užsirašė jos automobilio valst. Nr. Tada nesuprato, kad turėjo likti eismo įvykio vietoje. Dabar jau žino, kad reikėjo surašyti dokumentus, bet kadangi neturėjo tokių įvykių, tai nepagalvojo, kad galima surašyti ir nekviesti policijos. Tada nesuprato, kad turėjo likti eismo įvykio vietoje. Jei atsitrenkė, tai ir yra kalta. Gailisi. Automobilis techninės apžiūros nebepraeitų, nes senas, praktiškai jau ir nebevažinės.
Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-06-11 apie 12 val. atvažiavo adresu Molėtų pl. 47F, Vilniuje, paliko savo automobilį Rover, ir beeidamas nuo jo pamatė, kaip baltas BMW automobilis galiniu bamperiu atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę. BMW sustojus, jis priėjo prie jo vairuotojos (teismo salėje parodė į J. Š.) ir paklausė ar ji supranta ką padarė, prašė išlipti ir pažiūrėti. Tačiau moteris išlipti atsisakė, pasiūlė kelis eurus, pasakė, kad suprato, jog atsitrenkė jį jo automobilį. Ji kaltino jį, kad jis ne vietoje pastatė automobilį, todėl ji ir atsitrenkė. Pokalbis truko 2-3 minutes, tada vairuotoja pasakė, kad rytoj išvažiuoja į Švediją, neturi laiko, todėl nuvažiavo. Tada jis iškvietė policiją.
J. Š. kaltė, pažeidus KET 9, 114, 126 punktų reikalavimus įrodyta pačios J. Š. parodymais, nukentėjusiojo M. K. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie įvykį, iš kurių matyti, kad automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-11 stovėjo adresu Molėtų pl. 47F, Vilniuje, automobiliui Rover apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, apgadinimų aukštis 0,47 – 0,57 m (b. l. 7, 8); 2015-06-26 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad automobiliui BMW 320 apgadintas galinis bamperis, bamperio apdailos juosta kairėje pusėje (b.l. 13); automobilio Rover fotonuotraukomis, kurias pateikė M. K. ir kuriose matyti automobilio kairės pusės apgadinimai (b. l. 15). Nors J. Š. nurodė, kad dėl įvykio kaltė tenka ir netinkamai automobilį pastačiusiam kito automobilio vairuotojui, tačiau pagal KET 114 reikalavimus, vairuotojas, važiuodamas atbulas, turi duoti kelią kitoms transporto priemonėms. Šiuo atveju Rover automobiliui susidūrimo metu stovint, o BMW važiuojant atbulam, konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko tik dėl J. Š. kaltės.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad J. Š. savo veiksmais, kuomet Molėtų pl. 47F, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, taip pat važiuodama atbula nepastebėjo kitos transporto priemonės ir į ją atsitrenkė, dėl ko abu automobilius apgadino. Nors protokole nenurodyta, kad J. Š. pažeidė KET 114 punktą, tačiau pažeidimo esmė protokole nurodyta, todėl teismas tikslina pažeidimų teisinį reglamentavimą, nurodydamas ir KET 114 punktą. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kai akivaizdžiai matomas kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimas ir šio turto savininkas reiškia pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio, vairuotojas privalo likti eismo įvykio vietoje ir apie tai pranešti policijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-511/2015).
J. Š. nurodė mačiusi automobilio Rover 620 sugadinimus, matė dažus ant savo automobilio bamperio, kalbėjosi dėl šių sugadinimų su nukentėjusiuoju M. K. (tą patį patvirtino ir M. K.), tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo, nes skubėjo. Be to, nurodė, kad nežinojo, jog reikia kažką pildyti. Teismas pažymi, kad J. Š. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl preziumuojama, kad ji žino KET ir jų reikalavimus įvykus eismo įvykiui. KET nežinojimas arba jų nesilaikymas eismo dalyvių nuo atsakomybės neatleidžia. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pažeidėja iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus (sutariant dėl eismo įvykio – braižyti schemą, o nesutariant – kviesti policiją), taigi ji padarė ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).
Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ji iš esmės pripažino, nurodė, kad tik išvažiavusi suprato, jog to padaryti negalėjo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padariusi teisės pažeidimus ir gailisi dėl jų padarymo, taip pat, kad tesės pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 m. - J. Š. amžius gerokai viršija šią ribą.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl J. Š. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-
nutarė:
administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 28 eurų baudą;
administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Subendrinus nuobaudas pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas, J. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje paskirti galutinę nuobaudą - 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.