- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-95-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01002-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A., A. Š.
Teisėja V. Jokubauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
N UTARTIS
2011 m. kovo 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydama atidalinti ieškovei priklausančią 49/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės, remiantis UAB Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tokiu būdu ir tvarka: J. B. nuosavybėn priteisti patalpą – butą gyvenamajame name, aprašytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) mieste, o konkrečiai patalpos gyvenamajame name: tambūras pažymėtas indeksu 2-1 (5.83 kv. m.), kambarys 2-2 (12,88 kv. m.), san. mazgas 2-3 (5,33 kv. m.), koridorius 2-4 (4,90 kv. m.), virtuvė 2-5 (9,84 kv., m.), tambūras 2-6 (1,99 kv. m.), koridorius 2-7 ( 2,27 kv. m.), katilinė 2-8 (3,09 kv. m.), kambarys 2-9 (12,97 kv. m.), kambarys 2-10 (17,26 kv. m.), iš viso 10 patalpų, kurių bendras plotas 76,36 kv.m. bei 23,41 kv. m. pagalbinio naudingo ploto. Atsakovams A. Š. ir A. Š. prašė nuosavybėn priteisti patalpą – butą gyvenamajame name, aprašytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), o konkrečiai patalpas gyvenamajame name: koridorius pažymėtas indeksu 1-1 (2,03 kv. m.), sandėlis 1-2 (2,92 kv. m.), virtuvė 1-3 (10,77 kv. m.), tualetas 1-4 (1,06 kv. m.), vonia 1-5 (1,88 kv. m.), veranda 1-6 (10,55 kv. m.), koridorius 1-7 (5,83 kv. m.), koridorius 1-8 (0,95 kv. m.), kambarys 1-9 (17,37 kv. m.), kambarys 1-10 (12,77 kv. m.), viso 10 patalpų, kurių bendras plotas 66,13 kv. m. bei 7,89 kv. m. pagalbinio naudingo ploto ir 17,3232 kv. m. pagalbinio nenaudingo ploto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalį nuosavybės(duomenys neskelbtini), t.y. 49/1000 gyvenamo namo,1/2 kitų pastatų ji įgijo 2000-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teisės į šią dalį buvo įregistruotos VĮ „Registrų centre". Žemės sklypas prie šios namo dalies buvo taip pat išpirktas, yra suformuotas, teisiškai įregistruotas jos vardu. Tiek jos, tiek atsakovės A. Š. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą yra seniai susiformavusios, jos gyvena kaip ir atskiruose namuose, tačiau tai nėra teisiškai įforminta, jos yra bendrasavininkės. Gyvenant minėtame name, ji darė rekonstrukcijas - tai buvo priestatas prie jos namo dalies ir ant jos žemės, nors bendrasavininkų sutikimo ir nebuvo gavusi, tačiau leidimą vykdyti statybas ji turėjo. Norėdama atsidalinti, ji kreipėsi į korporaciją „Matininkai", buvo sudarytas namo planas, tačiau atsakovė, nors iš esmės ir sutiko su gyvenamo namo naudojimosi, disponavimo, tvarka, tačiau sutikimo gera valia atsidalinti, įregistruoti jų butus, kaip atskirus namus ir nekilnojamus daiktus, ji nedavė. Namo atidalijimo projekto ji neturi, yra tik korporacijos „Matininkai" sudaryta nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla pagal atskirus butus, t.y. jos ir atsakovės A. Š.. Visas ginčas kyla dėl naudojimosi įvažiavimo keliuku, tačiau tai ji savo žemėje pasidarė normalų įvažiavimą, prie savo namo dalies keliuką susitvarkė, jai priklausančios žemės dalies geodeziniai matavimai yra atlikti, o A. Š. savo žemės nesitvarko, todėl geruoju su ja susitarti ir atsidalinti namą nėra galimybės. Ji prašo atidalinti pagal korporacijos „Matininkai" atliktus planus, kad ir jai, ir atsakovei tektų beveik lygios namo dalys, t.y. tos dalys, kuriomis jos ir naudojasi dabartiniu metu.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Š. ir A. Š. atsiliepimais į ieškinį su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės J. B. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ieškovė nepateikė jokio gyvenamo namo atidalijimo projekto, atsakovė gyvenamųjų patalpų atidalijimui iš esmės pritarė pagal esamą dabartinę padėtį, faktiškai ginčo tarp šalių dėl gyvenamo namo atidalijimo nėra. Ieškovei nepateikus gyvenamo namo atidalijimo projekto, nenustačius šalių nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje, ieškovės ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 2002-06-12 pagal parengtą rekonstrukcijos projektą, jai buvo išduotas statybos leidimas kurio pagrindu prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies ir jai asmeniškai priklausančio žemės sklypo pastatė murinę verandą ir įrengė papildomą kambarį. To pasekoje jai priklausančios namo dalies plotas padidėjo 18,71 kv, m, tačiau tas padidėjimas buvo padarytas jos asmeninio žemes sklypo sąskaita ir tai niekaip neįtakoja bendrasavininkių interesų. Būtent dėl tos priežasties, institucijos, sprendžiančios statybos leidimo išdavinio klausimą, bendrasavininkio sutikimo nereikalavo, nes jis nebuvo reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ji nepateikė teismui jokio projekto, kurio pagrindu butų aišku kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą nori suformuoti, nenurodė aiškių bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių.
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir LR CK 4.77 str. 2 d. taikymą. Ši norma numato, kad: „Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį jeigu ją galinta atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teismas pripažino, kad bendraturčiai iš esmės neprieštarauja jos pasiūlytam atsidalijimo projektui, nes naudojimosi tvarka patalpomis gyvenamajame name seniai nusistovėjusi, tačiau jiems kyla abejonių dėl to, ar tokiu būdu atidalinus patalpas nebus įteisinta savavališka statyba, kas liečia naujai pristatytas patalpas. Tačiau teismui įrodė, kad patalpos buvo pristatytos teisėtai, turint statybas leidimą. Tai reiškią, kad teismui patenkinus ieškinį, ji, butų galėjusi realizuoti savo teisę, numatytą LR ČK 477 str. 2 d, ir įgyti nuosavybę į naujai pristatytas patalpas, tuo pačiu atidalinant patalpą - butą gyvenamajame name.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Statiniai yra pastatyti ant bendro naudojimo žemės, nes ieškovė, nors ir valdo nuosavybės teise 0,0685 ha žemės sklypą, tačiau nėra nustatytos šio sklypo ribos, jai perkant gyvenamąjį namą ir žemę nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, jos žemės sklypo unikalus numeris ir bendras viso sklypo numeris yra tas pats (duomenys neskelbtini). Dėl tokio savavališko , su kaimynais nesuderinto užstatymo atsakovai negali privažiuoti prie savo ūkinių pastatų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė siekė įteisinti savavališką statybą, nes mano, kad 2002-06-12 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas neteisėtai Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiajam architektui neišsiaiškinus, kad ieškovė žemės sklypą nors ir išsipirko, bet nenustatė jo ribų, todėl buvo reikalingas atsakovės sutikimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė J. B. 2000-10-12 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 0,0685 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 49/100 pastato - gyvenamo namo, turinčio viso bendro ploto 129,78 kv. m., 1/2 pastato - sandėlio ir 49/100 kitų statinių, esančių tuo pačiu adresu. Atsakovė A. Š. pagal 1999-07-12 paveldėjimo teisės liudijimą ir tos pačios dienos nuosavybės teisės liudijimą, paveldėjo pagal įstatymą 1/2 dalį arba 51/100 gyvenamo namo, turinčio viso bendro ploto 129,78 kv. m., 1/2, 2/3 kitų pastatų, esančių adresu(duomenys neskelbtini).
Ieškovei J. B. pagal viešame registre įregistruotus duomenis gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso 49/100 dalis, atsakovei A. Š. - 51/300 dalys bendroje dalinėje nuosavybėje. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė 2002-06-12 gavusi atitinkamą leidimą vykdyti statybos darbus, atliko namo dalies rekonstrukciją prie savo gyvenamos namo dalies ir turi įregistravusi nuosavybės teises į žemę prie savo namo dalies (pažymėjimas apie nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises).
Ieškovė pateikė korporacijos „Matininkai" sudarytą planą iš kurio matyti, kad rekonstruodama namą, ieškovė padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektą 18,71 kv. m., ir bendrą gyvenamo namo plotą, Nekilnojamo turto registro duomenimis nurodytą kaip 129,78 kv. m. Korporacijos „Matininkai" sudarytame plane ir aiškinamajame rašte dėl J. B. namo dalies rekonstrukcijos nurodoma, kad iki rekonstrukcijos pastato kvadratūra buvo 129,78 kv. m., iš kurių J. B. tenka 0,49 dalis, po rekonstrukcijos pastato kvadratūra lieka 142,83 kv. m., iš kurių J. B. tektų 0,53 dalys (I t. b.l. 152).
Apeliacinio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą iš kurio matyti, kad 2011-02-15 įregistruotas gyvenamojo pastato bendras plotas 142.49 kv.m., o gyvenamojo 93.86 kv.m.(b.l.49).Gyvenamojo namo (2.1) nuosavybės dalys nepakeistos t.y. J. B. nustatytos 49/100, A. Š. 51/150, J. Š. 51/300 dalys.
Kolegija sprendžia, kad patikslinus gyvenamojo namo ploto teisinę registraciją ir neperskaičiavus idealiųjų nuosavybės dalių, ginčas tarp bendraturčių dėl pastato padalinimo (atidalinimo) iš esmės negali būti išspręstas, nes nepasikeitė nuosavybės teisės į turtą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad pristatant prie namo priestatą faktiškai pasikeitė bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau liko neperskaičiuotos idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalys. LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 13 str. 2 d. įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi ne tik įrodyti kokį atskirą nekilnojamą daiktą prašo suformuoti, bet ir nurodyti su kokiomis dalimis ir kokiai tų dalių vertei prašoma atsidalinti. Kolegijos vertinimu, tik tokiu būdu gali būti išspręstas nekilnojamojo daikto padalinimas, atidalinimas ar nustatytas galimas kompensavimo būdas.
Apeliantės ir jos atstovo argumentas, kad palikus sprendimą galioti, ieškovė pakartotinai negalės kreiptis ir ginti nuosavybės teisių nėra teisingas. LR CK 4.80 str. 1 d. pagrindu bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pakeisti daikto teisinį režimą, įgyvendinti savininko teises ir pabaigti su kitais bendraturčiais turimą bendrąją dalinę nuosavybę. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys, todėl jas nustačius, ieškinio dalykas ir pagrindas (faktinės aplinkybės) bus kiti. Kolegija pažymi, kad tuo atveju sprendžiant iš naujo šalių ginčą dėl nuosavybės atidalijimo (padaljimo) būdo CPK 137 str.2 d. 4 p., draudimas negalios.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad CK 4.77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja padarinius, kai bendraturtis savo lėšomis padidina daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, tarp kurių numatyta ir ta pasekmė, kad tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. LR Nekilnojamo turto įstatymo 20 straipsnis numato, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.
Kolegijos nuomone, iš papildomai pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo neaišku kuriam iš savininkų padidėjo dalys, nes jos nėra nustatytos nei tarpusavio susitarimu nei teismo sprendimu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes nenustačius dalių į visą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) plotą, išspręsti teisingai ginčo dėl atidalijimo negalima. Tai reiškia, kad šalims geruoju nesutarus, visų pirma šalys turi savarankišku reikalavimu nusistatyti padidėjusio nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) dalis.
Kolegija atmesdama apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad bendraturčio siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas turi būti įvertintas ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar nedaro žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Kolegija daro išvadą, kad nepilnai suformulavus ieškinio reikalavimus reikalingus ginčo santykiams išspręsti, teismas negali objektyviai įvertinti minėtų aplinkybių ir netgi negali nustatyti atidalijamo turto vertės.
Apeliacinio skundo argumentas dėl statybos leidimo teisėtumo šioje byloje nereikšmingas, nes tai nėra nagrinėjimo dalyku, o naujas ieškininis reikalavimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo, todėl irgi nesidaro pagrindu jį naikinti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad I instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Vadovaujantis LR CPK 96 str., 2 d., iš ieškovės priteisina valstybei bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš J. B. 4.25 Lt pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.