Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Pareiškėja prašė: 1) atnaujinti terminą nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. iki nacionalizavimo valdyta 20 ha žemės buvo dviejose vietose, t. y. 1 ha žemės buvo (duomenys neskelbtini), sklypas ribojosi šiaurėje su M., rytuose – su Ž. ir P. žemės sklypais, vakaruose – su valstybine žeme, ir kuri pažymėta 2005 m. gruodžio 1 d. sklypo, atkuriamo nuosavybės teisėmis, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte ir prie jo pridėtame topografiniame žemėlapyje; 19 ha žemės buvo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ribojosi su L. K. ir E. žemės sklypais, ir kuri pažymėta 2005 m. gruodžio 1 d. sklypo, atkuriamo nuosavybės teisėmis, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte ir prie jo pridėtame topografiniame žemėlapyje.

Pareiškėja nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 1992 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305/1992 patenkino A. L. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis M. L. iki nacionalizavimo pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Palangos mieste valdė 20 ha žemės. A. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja tapo sutuoktinė J. R. L., kuri apie turėtą žemę, jos vietą beveik nieko nežinojo. V. O. S., A. L. duktė, gavusi iš motinos J. R. L. įgaliojimą jai atstovauti, 2005 m. labai domėjosi tėvo šeimos istorija. Įgaliotinė su liudytojais nuvyko į vietą ir nustatė, kad senelio turėtas žemės sklypas buvo iš dviejų dalių: 1 ha žemės buvo sodyba, kurios pamatai išlikę, o 19 ha žemės – kitoje vietoje. 2005 m. gruodžio 1 d. buvo iš naujo sudaryti du sklypo atkūrimo nuosavybės teisėmis vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktai. Įgaliotinė 2006 m. kovo 2 d. pateikė prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė atsižvelgti į šią situaciją ir žemę grąžinti natūra. Žemėtvarkos skyrius 2006 m. balandžio 12 d. raštu atsakė, kad, jų žiniomis, (duomenys neskelbtini) žemių savininkai savo žemės valdas turėjo keliose vietose, ir neprieštaravo dėl galimybės parengti naujus apžiūros aktus. Įgaliotinei buvo leista kreiptis į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl M. L. valdytos žemės vietovės nustatymo.

Kasaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą turi nustatyti nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos, nepagrįsta nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir priimta neatsižvelgus į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos poziciją šioje byloje.

Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti M. L. iki nacionalizavimo valdytos 20 ha žemės sklypų kiekį, vietą ir ribas, neišliko, todėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijos negali nustatyti šių aplinkybių administracine tvarka. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. balandžio 12 d. rašto matyti, kad J. R. L. buvo įrašyta į asmenų, kurių turėtos žemės vietą ir ribas galima nustatyti tik teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, sąrašus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį, neišliko, turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjai. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas lems pareiškėjos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises natūra įgyvendinimą.

3. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2005 matyti, kad nurodytoje byloje nė vienas bylą nagrinėjęs teismas bylos nagrinėjimo nenutraukė CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nors byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės buvimo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2004 nurodė, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo, yra nustatoma, kiek žemės ir kurioje vietovėje buvęs savininkas valdė nuosavybės teisėmis 1940 m. liepos 21 d.

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų 2007 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2007. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes.

5. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija, neturėdama išlikusių pareiškėjos nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nusprendė, kad tik remdamasi liudytojų parodymais negali nustatyti žemės sklypų buvimo vietos, todėl pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą, neįvertino aplinkybės, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. žemės sklypų buvimo vietos ir ribų, neįmanoma nustatyti ne teismo tvarka, o nenustačius žemės sklypo vietos, nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.