- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 1-990-818/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2011 m. lapkričio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent:
jis 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.30 val., Vilniaus g. 2, Vilniuje, viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilių girtumas), priėjęs prie nepilnamečio nukentėjusiojo T. K. paprašė duoti paskambini jo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy A5“ – 300 eurų vertės, nepilnamečiui nukentėjusiajam T. K. jam davus savo mobiliojo ryšio telefoną, jo negrąžino ir bandė su juo pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas praeivių, tokiais savo veiksmais pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, nepilnamečio nukentėjusiojo T. K. motinai Č. K. priklausantį 300 eurų vertės turtą.
Tokiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 2 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. M. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad jis tą vakarą mieste gėrė su draugais, buvo neblaivus, todėl gerai įvykio neprisimena. Pamena, kad stotelėje priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė duoti telefoną paskambinti. Nukentėjusiajam davus telefoną „Samsung Galaxy“ jis pradėjo šalintis link Žaliojo tilto, ar bėgo nuo nukentėjusiojo, nepamena. Tačiau maždaug už 300 metrų jis buvo sulaikytas, kažkas iškvietė policiją, telefoną jis atidavė nukentėjusiojo draugui. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žada atlyginti padarytą žalą.
Kadangi kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino visiškai, padarytas apysunkis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:
apklaustas kaip nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.30 val., jis kartu su M. K. buvo prie viešojo transporto sustojimo stotelės „V. Kudirkos aikštė“. Jis buvo išgėręs, tačiau įvykį atsimena gerai. Prie jo priėjo jam nepažįstamas vaikinas (L. M.) ir paprašė duoti mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. Nieko neįtardamas jis davė kaltinamajam savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ paskambinti, tuomet L. M. paėmęs jo telefoną iš karto pradėjo bėgti link Žaliojo tilto. Jis su M. K. pradėjo jį vytis, tuomet pro šalį ėję vyrai kaltinamąjį sulaikė. Kaltinamasis iš karto atidavė jam telefoną. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie juos nusivežė į 3 policijos komisariatą. Nors telefonas jam buvo grąžintas, tačiau apžiūrėjęs pamatė, kad jis dar labiau sudaužytas, ekranas neveikia (b. l. 25);
apklausta kaip nukentėjusioji Č. K. parodė, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., jos nepilnametis sūnus T. K. grižo namo ir papasakojo, kad 2016 m. gruodžio 31 d., 23.30 val., jam būnant Vilniaus gatvėje, prie V. Kudirkos stotelės prie jo priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris paprašė duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną, sūnus davė telefoną „Samsung Galaxy A5“, telefono vertė 300 eurų, tačiau vaikinas telefono jam negrąžino, o norėjo su juo pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas nepažįstamų praeivių, o sūnus tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Telefone buvo SIM kortelė „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), neturinti materialinės vertės. Sulaikytas vaikinas pats gražino sūnui telefoną su SIM kortele. Mobiliojo ryšio telefono stiklas buvo įskilęs, tačiau po šio įvykio nuodugniau apžiūrėjus telefoną pamatė, kad jis dar labiau sudaužytas, neveikia ekranas. Dėl telefono remonto jai padaryta 100 eurų dydžio žala (b. l. 20);
apklaustas kaip liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.47 val., jam paskambino brolis T. K. ir paaiškino, kad apie 23.30 val. Vilniaus g. 2, gatvėje, prie jo priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris paprašė duoti mobilaus ryšio telefoną paskambinti. Kai T. K. padavė jam savo telefoną „Samsung Galaxy A5“ jaunuolis pradėjo šalintis link Žaliojo tilto. T. K. su draugu M. K. pradėjo jį vytis ir pasiviję prie viešbučio „Congress“ jį sulaikė. T. K. iškvietė policiją, kuri atvykusi sulaikė jaunuolį ir pristatė į 3 policijos komisariatą. Telefonas jo broliui buvo grąžintas. Jis pats įvykio nematė (b. l. 10);
apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.30 val., jis kartu su draugu T. K. buvo prie Operos ir baleto teatro, viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“. Prie jų priėjo jiems nepažįstamas vyras (L. M.), kuris paprašė T. K. duoti jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. T. K. jam davė, tuomet L. M. stovėdamas šalia iš pradžių lyg ir pradėjo skambinti, o po to staigiai pradėjo bėgti link Žaliojo tilto. Jis su nukentėjusiuoju pradėjo jį vytis, tai pamatę praeiviai sulaikė L. M., kuris sulaikytas numetė T. K. telefoną ant žemės. T. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie juos visus išsivežė į policijos komisariatą (b. l. 29);
daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“, kurio ekranas yra sudaužytas (b. l. 13-14);
vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėti du failai, kuriuose matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 23.30.23 iki 23.32.14 šaligatvyje prie Kongreso rūmų bėga du asmenys (b. l. 36-38).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Nenustatyta, kad nukentėjusieji T. K., Č. K. ir liudytojai V. S., M. K. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo kaltės įrodymais. Be to, aukščiau paminėtuose, daiktų apžiūros protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo L. M. kaltės įrodymais.
Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. M. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia 2016 m. gruodžio 31 d., apie 23.30 val., atvirai iš nukentėjusiojo T. K. pagrobė Č. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, 300 eurų vertės. L. M. inkriminuota veika kaltinime kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, nurodant, kad nukentėjusiajam davus mobilaus ryšio telefoną kaltinamasis jo negrąžino ir su juo pasišalino. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau turėjo galimybę pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjo galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką. Kaip pasikėsinimas kvalifikuojamas ir toks atvejis, kai pagrobėjas, ką tik paėmęs grobiamą daiktą, bet dar nespėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, priverstas juo atsikratyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369/2009). Šiuo atveju iš paties kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo T. K., liudytojo M. K. nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamasis realios galimybės pasinaudoti fiziškai užvaldytu turtu neturėjo. Nustatyta, kad L. M. tik gavęs mobilaus ryšio telefoną pradėjo bėgti link Žaliojo tilto, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas iš karto pradėjo jį vytis, kaltinamasis, jo paties teigimu, ne ilgiau nei po minutės buvo sulaikytas praeivių, per tą laiką jis nebuvo dingęs iš jį besivejančių asmenų akiračio, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai buvo baigti nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad netrukus buvo sulaikytas praeivių. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1.67 promilės girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ankščiau teistas vieną kartą (b. l. 63-72), administracine tvarka baustas (b. l. 73-80), niekur nedirba (b. l. 81), darbo biržoje nesiregistruoja (b. l. 82), nevedęs.
Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. M. skiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (ankščiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba), byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, jis nuoširdžia gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, ketina atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Kaltinamasis L. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 31 d., 23.55 val., iki 2017 m. sausio 2 d., 12.03 val. (b. l. 40-41).
2017 m. sausio 2 d. kaltinamajam L. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 49-50).
Baudžiamojoje byloje Č. K. pareiškė 100 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios apgadinus mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, atlyginimo (b. l. 22).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu L. M. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 4 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 31 d., 23.55 val., iki 2017 m. sausio 2 d., 12.03 val. (2 paras).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę L. M. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Pilnai tenkinti Č. K. civilinį ieškinį ir iš L. M. Č. K. naudai priteisti 100 (vienas šimtas) eurų turtinės žalos atlyginimui.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.